Vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė teigia, kad galėtų išskirti dvi ryškias tendencijas, kas bus svarbu ateityje.

„Viena susijusi su sveikatos apsauga. Mums reikės daugiau žmonių, kurie dirbs sveikatos apsaugos sistemoje ir ypač tų, kurie prižiūrės pagyvenusius žmones. Kalbama ne apie gydytojus, o apie slaugytojų poreikio didėjimą. Tai susiję su visuomenės senėjimu. Greta svarbūs bus biomedicinos inžinieriai. Tie, kurie kuria pačias įvairiausias priemones, naudojamas gydytojų tyrimuose ir operacijose“, – kalbėjo ji.

Kita dalis, anot pašnekovės, yra susijusi su informacinėmis technologijomis (IT).

„Tai – duomenų analitikai. Ta tendencija ryški jau ne pirmi metai, bet sakoma, kad duomenų analitikų reikės vis daugiau ir daugiau. Žinoma, kaip ir programinės įrangos bei skaitmeninio turinio kūrėjų. Mūsų paslaugos ir gyvenimas bendrai stipriai skaitmenizuojasi. Įmonės IT paslaugoms ir instrumentams yra vis labiau imlios.

Yra tūkstančiai pasirinkimų, kas leidžia kelti kompetencijas ir kvalifikaciją bei prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos.
Laura Duksaitė-Iškauskienė

Tuomet – inžineringas. Kas atsiranda dabar kaip karo Ukrainoje pasekmė pasaulyje – bus didelis saulės ir vėjo energetikos inžinierių bei tų įrenginių priežiūros specialistų poreikis. Ta tendencija ryški ir visame pasaulyje. Mums reikia keisti savo energetinius išteklius, tačiau taip greitai darbo rinka nesureaguoja. Bendrai iškastinių išteklių mažėja, reiškia, turime galvoti apie alternatyvas“, – tęsė ji.

Anot „Master Class Lietuva“ vadovės, reikia paminėti didėjantį mechanikos, elektronikos ir biomedicinos inžinierių poreikį, o prie IT srities reikėtų prijungti ir kibernetinio saugumo ekspertus.

„Kas būtų nauja ir netikėta – nauja profesija, kurios specialistų kol kas yra dar labai mažai. Tai – dronų pilotai“, – pastebėjo L. Duksaitė-Iškauskienė.

Nebūtinai į universitetą – tūkstančiai pasirinkimų

Paklausta, kuri profesija tarp perspektyviausių gali būti ir geriausiai apmokama, pašnekovė atsakė vienareikšmiškai – ta, kurios specialistų labiausiai trūksta: „Pavyzdžiui, atitikties pareigūnų poreikis finansų sektoriuje yra didžiulis, o pasiūla rinkoje vis dar nėra pakankamai didelė. Tad darbo užmokestis šioje srityje auga kaip ant mielių.“

Pasak pašnekovės, kalbant apie savybes, kurios labiausiai bus vertinamos ateityje, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į mokėjimą prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos.

„Tie žmonės, kurie pradeda dabar studijuoti, nebūtinai tas įgytas žinias galės pritaikyti po 10-15 metų. Jų mokymasis bus dar labiau išreikštas per visą karjerą. Darbo rinkai keičiantis jie nuolat turės prisitaikyti, ieškoti kitų mokymosi galimybių. Tai ryšku ir dabar. Atsirado didelė pasiūla persimokymo, kompetencijos kėlimo, nuotolinių kursų, kur nebūtinai turi eiti į universitetą.

Yra tūkstančiai pasirinkimų, kas leidžia kelti kompetencijas ir kvalifikaciją bei prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos. Pavyzdžiui, pabaigiau istorijos studijas ir noriu dirbti archyve taip, kaip dirbau paskutinius 20 metų. Pats darbas gali keistis, ateina daug skaitmeninių sprendimų. Negalime sakyti, kad darbo turinys išliks toks pats, jis greitai keičiasi ir žmonės turi prisitaikyti“, – reziumavo „Master Class Lietuva“ vadovė.

Dviejose srityse – pusė milijono

„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos sudėtį ir užimtumą pagal ekonomines veiklos sritis yra dvi didžiosios sritys, kuriose dirba apie pusė milijono visų dirbančiųjų. Tai – gamyba ir prekyba.

„Tiek gamybos, tiek prekybos sričių darbuotojų poreikis nemažės ir ateityje. Gamyboje reikia darbininkų, staklių operatorių, inžinierių, technologų, kokybės specialistų, procesų valdymo specialistų.

Gamybos sritys: elektronika, automatika, medienos apdirbimo/perdirbimo, baldų, plastiko, metalo, maisto, tekstilės, chemijos, farmacijos pramonė. Iš esmės reikia kvalifikuotų, išmanančių technologijas, dirbančių su kompiuterizuotomis, automatizuotomis technologijomis specialistų. Prekyboje gerokai išaugo elektroninės prekybos specialistų, bei verslo/prekybos analitikų poreikis. Tarptautinės prekybos, komercijos specialistų poreikis taip pat svarbus“, – pasakojo ji.

Rita Karavaitienė

Dar viena didelė ekonominė veiklos sritis, kurioje dirba virš 120 tūkst. darbuotojų – švietimas.

„Jaučiamas didelis pedagogų, ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų, trūkumas. Transporto, statybų, žmonių sveikatos priežiūros srityse išlieka stabiliai aukštas kvalifikuotų specialistų poreikis. Augantis specialistų poreikis yra IT, finansų ir administracinėje veikloje. Reikalingi programuotojai, finansų analitikai, duomenų analitikai, auditoriai, buhalteriai, klientų aptarnavimo, konsultavimo specialistai. Trumpai kalbant, rinkos poreikis sukasi apie: duomenis, IT, technologijas, prekybą ir mediciną. Paklausa atitinka darbo rinkos sudėtį ir artimiausiu metu, panašu, kad didelių pokyčių nebus“, – sakė pašnekovė.

Pagal įmonių www.cvonline.lt tinklapyje publikuojamų darbo pasiūlymų kiekį, daugiausiai darbo pasiūlymų yra skirta:

Darbo pasiūlymaiskelbimų/mėn.
1.Informacinės technologijos (IT)1000
2.Finansai, apskaita700
3.Paslaugos, klientų aptarnavimas600
4.Organizavimas, valdymas500
5.Pramonė, gamyba500
6.Bankai, draudimas400
7.Inžinerija400
8.Administravimas350
9.Transportas, logistika300
10.Prekyba300


Kas neperspektyviausia?

Pasiteiravus, ar galima įvardinti profesijas, kurios yra nepatrauklios ir mažiau pasirenkamos būsimų studentų, R. Karavaitienė teigė, kad tai būtų sudėtinga.

„Kalbėti apie studijas, kurias studentai mažiausiai renkasi ir vadinti jas nepatraukliomis ar neperspektyviomis būtų neteisinga, nes, pavyzdžiui, IT specialistų paklausa yra didelė, atlyginimai geri, bet besirenkančių šias studijas nėra tiek daug, koks yra poreikis. Jei moksleiviai nesirenka IT, ar IT sritį, ar galima vadinti ją nepatrauklia? Tikrai ne. Perspektyvos geros, o štai susidomėjimas iš moksleivių pusės – nepakankamas, – pastebėjo ji. – Dar vienas pavyzdys.


Slaugos darbuotojų poreikis taip pat augantis, bet atlyginimai gana maži, o darbas sudėtingas, yra besirenkančių šiuos mokslus, bet vadinti slaugą neperspektyvia būtų neteisinga. Neteisinga, nes už tokį darbą turėtų būti mokami didesni atlyginimai. Panašiai ir su pedagogika – poreikis aukštas, besirenkančių šiuos mokslus per mažai, atlyginimai – vieni mažiausių rinkoje. Tačiau be švietimo – niekaip.“

Taigi, kas apskritai gali būti pavadinta neperspektyvia specialybe?

„Jei vertinti pagal paruošiamų specialistų kiekį ir konkurenciją ar įsidarbinimo galimybes, tai bene didžiausia konkurencija yra tarp baigusių socialinius ar humanitarinius mokslus, tačiau šie mokslai iš esmės nėra neperspektyvūs, nes reikia įvairių sričių specialistų, tik gal turėtų būti labiau subalansuota, kiek kokių specialistų paruošiama ir kiek tai atitinka darbo rinkos poreikius“, – pabrėžė „CV-Online“ marketingo vadovė.