Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis pernai Lietuvoje padidėjo, R. Karavaitienės teigimu, matoma, kad ši atlyginimų augimo tendencija nesustoja progresuoti, ypač kalbant apie tas sritis, kur įmonės stipriai konkuruoja dėl kiekvieno kandidato ir kur yra didelis jų trūkumas.
„Pradedant IT specialistais ir daugiau mažiau turint omeny tuos, kurie susiję su technologijomis, tai – gamybos srities darbuotojai, darbininkai, gamybos vadovai, technologai, remontininkai, šaltkalviai, staklių operatoriai, statybos, transporto inžinerijos specialistai. Tas poreikis stabiliai aukštas, matome, kad atlyginimai šiek tiek kyla, įmonės turi pasiūlyti ką nors patrauklaus, kad žmogus norėtų keisti darbą, ir ypač šiuo laikotarpiu“, – kalbėjo „CV-Online“ rinkodaros vadovė.
Ji priduria, kad dar viena iš sričių, kur atlyginimai nesustoja augti, yra finansų sritis. Ypač atsiskleidžia tos sritys, kurios susijusios su duomenų analize: „Tarp jų – finansų analitikai, verslo analitikai, ekonomistai, viskas, kas susiję su duomenimis, taigi būtent užimančių tas pozicijas atlyginimai tikrai patrauklūs.“
Didžiausi atlyginimai – tarp IT srities darbuotojų ir užimančių vadovaujamas pozicijas
R. Karavaitienė papasakojo ir apie didžiausius atlyginimus, kuriuos siūlo darbdaviai.
„Šiandien ryte pasižiūrėjau, kokia yra situacija, taigi šiuo metu turime virš 4000 aktyvių darbo pasiūlymų. Pasidomėjau, kokio galima tikėtis didžiausio atlyginimo, – yra daugiau nei 400 darbo skelbimų, kai atlyginimas siūlomas nuo 5000 eurų ir daugiau. Tikrai geras atlyginimas. Tarp tų pasiūlymų daugiausia vyrauja IT srities ir vadovaujamų pozicijų darbo pasiūlymai. Taip pat nemažai tokių (virš 1300), kai atlyginimais – nuo 3000 eurų ir daugiau. Jau atsiranda šiokia tokia įvairovė tarp darbo pasiūlymų, jie skirti ne tik IT specialistams, bet ir finansų, pardavimo, skyrių vadovams, rinkodaros, finansų srities specialistams“, – kalbėjo rinkodaros vadovė.
Pasak jos, tokių pasiūlymų skaičius stabiliai aukštas. Ekspertės teigimu, matoma, kad pateikiant patį darbo pasiūlymą vis plačiau aprašomas atlyginimas, ir neapsiribojama vien jo intervalu – parašoma, ką dar, be atlyginimo, papildomai gali suteikti darbuotojui. Anot R. Karavaitienės, matyti, kad įmonės susiduria su problemomis pritraukdamos darbuotojus.
„Priklauso nuo pozicijos, kokio žmogaus ieškoma, bet įprastai tai būna papildomas sveikatos draudimas, papildomas pensijos kaupimas, sveikatingumo paslaugos, maitinimo kompensavimas, jeigu gamybinės sritys, tai darbinė apranga, poilsio zonos; viskas labai priklauso nuo pareigų“, – kalbėjo „CV-Online“ atstovė.
Ekspertė priduria, kad atotrūkis tarp didžiųjų ir mažųjų Lietuvos miestų vis dar didelis.
„Tikrai yra atotrūkis, bet matome, kad didžiosios įmonės, kurios turi padalinių įvairiuose Lietuvos miestuose, stengiasi išlaikyti maždaug vienodą lygį, nepaisant to, kuriame mieste ieško žmogaus. Didžioji koncentracija Lietuvos rinkos yra Vilniuje, didžiausi atlyginimai – Vilniuje, nes stambiosios ir tarptautinės įmonės susitelkusios ten. Atotrūkis didelis, net ir motyvacinių priedų krepšelis gerokai skiriasi Vilniuje ir Šiauliuose. Jeigu paimtume daugiausiai ir mažiausiai uždirbančius miestus, skirtumas gali būti 40 proc.“, – kalbėjo R. Karavaitienė.
Prasideda sezoninių darbų laikas
Pasak Užimtumo tarnybos atstovo, iki šios dienos įstaigoje užregistruota virš 12 tūkst. skelbimų, o bendrai per visą kovo mėnesį užregistruota 31,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 24 proc. daugiau negu vasarį.
„Tai rodo, kad prasideda sezoninių darbų laikas, kaip įprastai, atgimsta trys sektoriai: apgyvendinimo, maitinimo ir statybos bei žemės ūkio. Šylant orams, mes visi norime vakarą praleisti ne namie, o pabūti restorane ar kavinėje, taip pat pakeliauti, galbūt Lietuvoje ar užsienyje. Būtent apgyvendinimo ir maitinimo sektorių įmonės užregistravo daugiau nei 2000 laisvų darbo vietų, tai yra du kartus daugiau negu vasarį, o labiausiai džiugu, jog beveik 3 kartus daugiau nei praėjusių metų kovo mėn., – tai rodo didelį šio sektoriaus atsigavimą. Įprastai ieškoma virtuvės darbuotojų, padavėjų ir barmenų, didėja ir viešbučių personalo poreikis“, – kalbėjo G. Darulis.
Kalbant apie statybų sektorių, Užimtumo tarnybos atstovas teigia, kad įmonės užregistravo apie 5000 laisvų darbo vietų, tai yra 76 proc. daugiau negu vasarį ir šiek tiek daugiau negu praeitų metų laikotarpiu.
„Turbūt didžiausia gera žinia visiems kelių eismo dalyviams – grindų ir plytelių klojėjų, kelininkų poreikis išaugo beveik 5 kartus daugiau negu pernai vasarį. Visi tikimės, kad po šios žiemos kelių būklė, kuri tikrai gana tragiška, bus sutvarkyta. Paskutinis – žemės ūkio ir miškininkystės sektorius; šia veikla užsiimančios įmonės užregistravo virš 1000 laisvų darbo vietų, tai taip pat du kartus daugiau nei vasarį, iš esmės tiek pat, kiek ir praeitais metais“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovas.
Aukštos kvalifikacijos darbo vietos išgraibstomos gana greitai
Anot G. Darulio, kalbant apie bedarbių skaičių Lietuvoje, vieno atsakymo, kiek jų tiksliai, nėra, nes egzistuoja daugybė veiksnių.
„Kaip matėme, kai kurie sektoriai pradeda dirbti dėl sezoniškumo, kiti – sumažinus pandemijos ribojimus, taip pat turime vadinamąjį „didįjį išėjimą iš darbo“ (angl. The great resonation). Žmonės, kelis mėnesius ar ilgiau padirbę iš namų pandemijos sąlygomis, pradėjo svarstyti, ar verta grįžti į veiklą, nes darbas tampa ne tik pajamų šaltiniu, bet ir savirealizacijos galimybe, todėl bedarbių skaičius, žiūrint nuo pandemijos piko, sumažėjo beveik 100 tūkst. Šiandien turime beveik 165 tūkst. bedarbių, iš jų – jau 7500 Ukrainos piliečių, atvykusių dėl Rusijos agresijos, tikėkimės, laikinai, bet vėlgi – turime sudaryti visas sąlygas jiems likti Lietuvoje, bent jau šiuo metu integruotis į darbo rinką“, – kalbėjo G. Darulis.
Pasak jo, populiariausios sritys tarp turimų 165 tūkst. bedarbių yra parduotuvių darbuotojai, įvairių transporto priemonių, automobilių, sunkiasvorių priemonių vairuotojai.
„Taip pat administratoriai, vadybininkai, apsaugos darbuotojai, statybos, grožio industrijos specialistai, apskaitininkai, buhalteriai, virtuvės darbuotojai. Šios profesijos sutampa su tomis laisvomis vietomis, kurios pas mus būna užregistruojamos, užimtumo tarnybos iš esmės dirba su vidutinio ar žemesnio segmento darbo vietomis. Žinome, kad aukštos kvalifikacijos darbo vietos išgraibstomos gana greitai, o tie žmonės, kurie turi reikiamų kompetencijų, labai greitai įsidarbina. Kalbama apie gydytojus, IT specialistus, inžinerines specialybes, tačiau šie sektoriai susiduria su darbuotojų trūkumu, o jam spręsti reikės ne vienų metų ir galbūt pasitelkiant trečiųjų šalių piliečius“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovas.
Pagrindinė ukrainiečių įsidarbinimo problema – kalbos barjeras
Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais susiduria ukrainiečiai, bandantys įsidarbinti Lietuvoje, Užimtumo tarnybos ekspertas mini kalbos barjero problemą.
„Tai yra pagrindinė problema, bet, iš kitos pusės, didžioji dalis tų žmonių neplanavo, kad šiandien išvyks į kitą šalį, kurioje nieko nepažįsta. Jie turi susirasti kur gyventi, absoliuti dauguma yra moterys ir vaikai, jeigu neklystu, trečdalis atvykusių – nepilnamečiai. Būtent apgyvendinimo klausimas, švietimas, darželiai ir tik tada – įsidarbinimas. Į mus kreipėsi 7000 Ukrainos gyventojų, mūsų duomenimis, šiuo metu dirba 2256 ukrainiečiai, manau, tai visai nebloga pradžia“, – sakė G. Darulis.
Pasak R. Karavaitienės, ukrainiečių darbuotojai tik iš dalies kompensuos esamą darbuotojų stygių, tačiau, kad problema būtų išspręsta, reikia ir kitų sprendimų.
„Tikrai kompensuos, nes prekybos, logistikos, sandėlių, gamybos įmonėms tenka dėti papildomų pastangų ieškant ir pritraukiant darbuotojus. Mes kalbame apie trumpalaikį kompensavimą, tai yra vienas iš sprendimų, bet ne pagrindinis“, – kalbėjo „CV-Online“ atstovė.
