Rūta tikra, kad norint išlikti geriausioje savo formoje, reikalingas balansas: tiek dirbant, tiek ilsintis. Atradus jį, galima ne tik nuversti kalnus, įgyvendinti visus savo siekius, bet ir pasiekti tai, apie ką net nedrįsote svajoti.
Rūta, ar visada žinojote, kad sieksite realizuoti save profesinėje srityje ar karjera klostėsi tiesiog labai natūraliai, pernelyg jos neplanuojant?
Tai, kad dirbsiu vadovaujančioje pozicijoje niekada nekilo abejonių nuo pat vaikystės, nes visuomet buvau pakankamai ryški lyderė, nebijodavau prisiimti pareigų, papildomų darbų, nevengdavau atsakomybės.
Vadovaujate vienam geriausių viešbučių ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Kokia jūsų įsidarbinimo jame istorija?
Buvome ką tik grįžę iš Balio salos, kur su šeima leidome motinystės atostogas. Sužinojau, kad viešbutis ieško vadovo ir nors tuo metu darbo neieškojau, nusprendžiau nuvykti apsidairyti, buvo įdomu pamatyti naujai atsidariusį objektą, juk prieš tai taip pat dirbau viešbučių rinkoje. Nuvykus iš karto pajutau nepaprastai didelę simpatiją ir supratau, kad noriu ir galiu užimti šią poziciją. Išsiunčiau savo gyvenimo aprašymą, tačiau gerą savaitę nesulaukus atsakymo, pagalvojau, kad pasirodžiau netinkama kandidatė ir nupirkau visai šeimai bilietus atgal į Balį dviem mėnesiams pratęsti motinystės atostogų. Aišku, vos nusipirkus bilietus, kitą dieną sulaukiau skambučio su kvietimu atvykti į darbo pokalbį. Su viešbučio savininku diskutavome kelias valandas pačiomis įvairiausiomis temomis ir man buvo pasiūlytas darbas. Teko prisipažinti, kad turiu bilietus į Aziją ir rasti kompromisą – sutarėme, kad sutrumpinsiu savo atostogas mėnesiu.
Moterys lyderės dažnai įsivaizduojamos kaip vienišos moterys be vaikų, be vyro, be pomėgių, dirbančios neskaičiuodamos laiko, atsidavusios karjerai. Neretai ir patys darbdaviai į aukštesnes pozicijas pasirenka būtent tokias moteris. Jūsų manymu, ar įmanoma lyderystę karjeroje pilnavertiškai suderinti su šeima ir savo pomėgiais?
Suderinti karjerą su šeima įmanoma, nors tai ir nėra lengva. Labai svarbu yra partnerio palaikymas, kad jis paskatintų, paremtų, gerbtų jūsų norus, dalintųsi atsakomybėmis šeimoje. Net paprasti buitiniai reikalai, kuriuos šeimoje mes dalijamės, labai padeda. Tai vaikų vežimas į darželį, būrelius. Jeigu vienas ruošia vakarienę, kitas pasirūpina indų švara, jeigu vienas skalbia, kitas neša šiukšles ir panašiai. Kartu sprendžiame, kas geriausia mudviejų vaikams, kur juos pakreipti, kad atsiskleistų jų gebėjimai, stipriosios savybės. Neatsisakau ir, kai reikia prašau, senelių pagalbos. Jei nėra šalia senelių, tuomet pagelbėti gali auklės arba draugės. Iš tikrųjų, žmonės yra linkę padėti, pagelbėti, tik reikia išdrįsti tos pagalbos paprašyti.
Ar visada įsivaizdavote tokį savo šeimos modelį?
Mano šeima viršijo visus mano turėtus šeimos modelio lūkesčius. Pavyko rasti vyrą, partnerį, kuriuo ne tik galiu pasitikėti, bet kuris besąlygiškai mane gerbia, visapusiškai palaiko, su kuriuo draugiškai dalijamės atsakomybėmis ir svajonėmis. Kartu auginame du vaikus – dukrą Upę ir sūnų Vėją. Su šeima laiką leidžiame labai aktyviai, vasarų savaitgaliais visa šeima užsiima vandens sportu: plaukiojame vandenlentėmis, kaituojame, surfiname, maudomės, einame į pirtį. Taip pat mėgstame žygius po miškus. Kai turiu laisvo laiko tik sau, labai mėgstu skaityti knygas arba mėgaujuosi SPA procedūromis, dievinu galvos masažą.
Nepaisant to, kad turite daug svarbių pareigų, nepamirštate ir savęs. Kaip suspėjate?
Jei labai nuoširdžiai, tai manau, kad visko tikrai nespėju, reikia ir verstis per galvą, būnu ir pavargus, ir galvą skauda, visko būna. Tada grįžtu namo ir leidžiu sau nieko neveikti – tiesiog ramiai pasėdėti ir pabendrauti ar pažiūrėti gerą filmą užsisakius vakarienę į namus ir nekreipiant dėmesio, kad namai, galbūt, netobulai sutvarkyti. Manau, kad viskame reikia rasti balansą. Nebus nei darbo, nei gyvenimo kokybės, jei būsiu nuolat pervargusi. Ir nors neretai būna sunku rasti laiko sau, reikia vis vien ieškoti galimybių. Paroje yra laiko tiek, kiek yra, todėl labai svarbu yra susidėlioti prioritetus ir susiplanuoti savo dienos eigą. Aš pati dar prieš kelis metus sakydavau, kad vis neturiu pakankamai laiko sportuoti, bet kai įsivardinau, kad man tai prioritetas radau būdą - užtenka atsikelti 40 min. anksčiau.
Kai jau matote, kad nebespėjate, ką pirmiausiai „aukojate“?
Prieš 12 metų iš namų dingo televizorius. Daugybę metų nevalgau pusryčių, antri metai, kai nevalgau pietų. Taip ne tik sutaupau laiko, bet ir leidžiu savo organizmui pailsėti nuo nuolatinio maisto virškinimo („intermittent fasting“). Beveik nevaikštau į parduotuves. Praktiškai viską perku internetu. Dažniausiai gaminame vakarienes namuose, šeimos valgiaraštį planuoju savaitei į priekį. Vis dėlto planai kartais griūna, svarbu suprasti, kad taip nutinka ir žiūrėti lanksčiai – juk vieną planą galima pakeisti kitu – gal net geresniu.
Taip pat labai atsirenku renginius, kuriuose dalyvauju. Teko išmokti pasakyti NE projektams, kurie manęs nemotyvuoja ar nekuria vertės. Ko tikrai neatsisakau, tai yra sportas: mažiausiai tris-keturis kartus per savaitę sportuoju. Man tai yra šventa, niekada treniruočių nepraleidžiu be svarios priežasties ir nieko dėl jų neaukoju.
Jau antrus metus esate moterų universiteto „WoW“ lyderystės kurso veidas. Kiek jums tai svarbu?
Man visų pirma yra garbė, kad šis universitetas pasirinko mane būti savo veidu, o tai kad juo tapau antrus metus, mane inspiruoja dar labiau. Aš iš esmės nepaprastai tikiu edukacija, švietimu ir labai džiaugiuosi, kad moterys mokosi naujų dalykų, taip išryškindamos savo gebėjimus, stiprindamos savo įgūdžius, kompetencijas, kad joms tai svarbu, įdomu, kad moterys tiki savo galimybėmis, nebebijo tapti vadovėmis.
Nors situacija keičiasi, visgi, verslo pasaulis dar ne visada noriai įsileidžia moteris. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti jums?
Aš nesu susidūrusi su man keliamais didesniais profesinių žinių reikalavimais, nei vyrams. Neteko pajusti nepagarbos ar nepasitikėjimo. Man atrodo, kai išmanai savo sritį, turi argumentų, kompetencijos, tai esi vertinama kaip lygiavertė pašnekovė ar partnerė. Beje, kaip tik vakar turėjau diskusiją. Moteris man sako nesuprantanti, kodėl kai ji susitinka su vyrais, pasisveikindami jie nepaspaudžia jai rankos. Ji galvoja, kad tai dėl to, kad ji moteris. Tai netiesa, nes pagal etiketą ir protokolą moteris pirmoji vyrui turi ištiesti ranką. Manau, kartais mes pačios prisigalvojame tų reikalavimų ir taisyklių, kurios mums trukdo kurti sveikus verslo santykius.
Kokias asmenines savybes, kompetencijas bei įgūdžius išskirtumėte kaip būtinas lyderei?
Skirstymas į moteris ir vyrus lyderius man nėra priimtinas. Žmonės visų pirma turi būti vertinami ne pagal lytį, o pagal jų kompetencijas. Normalu, kad moteris pasirenka ne lyderės kelią. Mes visų pirma esame mamos, tad tikrai nereikia visoms moterims tapti vadovėmis. Svarbu suprasti, ko nori tu. O svarbiausia lyderio savybė, mano manymu, yra atskleisti savo darbuotojo stipriąsias savybes, padėti jam augti, tobulėti, suteikiant jam daugiau atsakomybių. Neįsivaizduoju lyderio ir be empatijos. Lyderis turėtų būti žmogiškas, gebėti suprasti darbuotojus.
Nėra lengva kasdien į darbą eiti kaip į šventę. Visoms dirbančioms moterims pasitaiko sunkių momentų, kai atrodo, kad jau viskas, kad pavargai, nebegali, nebenori. Kas tokiais momentais jus motyvuoja?
Kasdien į darbą neįmanoma eiti kaip į šventę ir, be abejonės, tų sunkių momentų pasitaiko. Didžiausią prioritetą skiriu kokybiškam miegui, sportui ir maistui. Man svarbus dienos režimas: miegoti einu gan anksti, stengiuosi išmiegoti ne mažiau 7–8 valandų. Be judėjimo, kaip jau minėjau, neįsivaizduoju savo gyvenimo. Esu tikra, kad miego ir aktyvumo balansas labai padeda kovoti su stresu, pailsėjusi ir pasportavusi jaučiuosi motyvuota. Mano mityba dažniausiai yra subalansuota: valgau daug daržovių, kruopų, šiek tiek mėsos, žuvies. Tačiau tikrai nevengiu savęs palepinti skanumynu. Manau, kad ir mityboje turi būti balansas – žmogui reikia ir cukraus, ir druskos.
Jeigu galėtumėte mėnesį lesti laiką taip kaip norite, neskaičiuojant finansų, kaip gyventumėte?
Keliaujame mėnesiui su visa šeima į tropikus, gaudome bangas geriausiuose surf spotuose, valgome skanų šviežią maistą, atrandame naujas inspiruojančias vietas. Jeigu pridėtume dar kelias savaitėles, tai su šeima plauktume katamaranu Prancūzijos Polinezijoje. Manau, kad kelionės yra pats geriausias poilsis, geriausias būdas pažinti pasaulį, kitas kultūras ir, be abejo, pačius save jose.