Kas bendro tarp klimato kaitos ir universiteto?

„Poreikis mokytis visą gyvenimą dabar yra aktualesnis nei bet kada anksčiau. Nuotolinio mokymo forma tampa vis įprastesnė ir tinkamesnė šiam poreikiui išpildyti – technologiniai sprendimai leidžia mums prisitaikyti prie dirbančio studento, kvalifikaciją norinčio kelti profesionalo, taip pat leidžia neprarasti tarptautinių partnerių esant pandemijai, dalytis pažangiausia praktika ir megzti naujas partnerystes. Universitetai turės prisitaikyti prie naujos realybės, dėstytojai – išmokti valdyti naująsias technologijas, informacines sistemas, grįstas dirbtiniu intelektu, kad šiais įgūdžiais galėtų dalytis su studentais, juos tinkamai paruošti dirbti konkurencingoje globalioje darbo rinkoje,“ – sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė prof. Inga Žalėnienė.

Nūdienos gyvenimas diktuoja ne tik naujausių technologijų taikymą – socialiniai mokslai neatsiejami ir nuo socialinės atsakomybės. MRU profesorė sako, kad dėl to skiriamas dėmesys ne tik pačioms profesijos studijoms, bet ir darnumo įgyvendinimo aplinkosaugos, ekonominėje ir socialinėje srityse klausimams, taip pat didžiulis dėmesys skiriamas aplinkai, kurioje gyvename.

„Universitetai visais laikais buvo socialinių pokyčių ir inovacijų inkubatoriai, skatino visuomenę judėti į priekį, siekti pažangos. Mykolo Romerio universitetas (MRU) šiemet pasitvirtino 2021–2023 metų Darnios veiklos strategiją. Šios strategijos tikslai ir rodikliai suformuluoti vadovaujantis Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarke, ES ir nacionalinėmis darnaus vystymosi strategijų nuostatomis, LR Vyriausybės programoje, Nacionalinėje pažangos strategijoje įtvirtintais prioritetais, atsižvelgta į pasaulinių universitetų darnumo reitingavimo sistemų metodologijas. Darnaus vystymosi koncepcija jungia tris pagrindinius elementus: aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį. Tarp MRU užsibrėžtų pokyčių tvarumui didinti – skirti ir kasmet didinti biudžetą darnumo principais grindžiamoms veikloms, didinti „žaliųjų pirkimų“ dalį, dalyvauti sudarant tarptautinius darnios veiklos reitingus, taip pat – programose ir projektuose, didinti darnumo klausimams skirtų MRU mokslinių tyrimų finansavimo dalį nuo bendro mokslinių tyrimų skaičiaus, stipendijų užsienio studentams iš besivystančių valstybių skaičių, taikyti universitete išmaniojo pastato sistemas, įrengti elektromobilių įkrovos prieigas ir daugelis kitų“, – dalijasi I. Žalienė.

Universitetas skatina sąmoningumą – įtraukia studentus ir bendruomenę į darnumo principais grindžiamas veiklas, studijas ir mokslinius tyrimus, skatina atsakingai vartoti, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, rūpintis aplinka. Tad norintys mokytis gauna ir tam reikalingas sąlygas, ir aplinką.

„MRU siekia siūlyti lanksčias studijų formas ekonominės, geografinės atskirties grupėms, dirbantiems bei vyresnio amžiaus žmonėms. Siekiama geriau suprasti ir atliepti studentų, turinčių negalią, poreikius, rūpintis jų studijų aplinkos pritaikymu ar pagerinimu“, – sako I. Žalienė.

Be to, anot pašnekovės, studijų prieinamumo gerinimas, kuriuo vadovaujasi MRU, yra įvardijamas ir Jungtinių Tautų (JT) vienu tvarumo sričių rodikliu. Universitete plėtojama mentorystės programa, taikomas patirtinio mokymo integravimas į studijų programas, kai studijuojant žinias tenka pritaikyti praktiškai dirbant kartu su profesionalais.

„Mūsų universitetas toliau akcentuoja ir nuosekliai palaiko aukštojo universitetinio išsilavinimo prieinamumo idėją – planuojama dar labiau stiprinti ir vystyti edukacinį projektą „4mm. Pasistiebk”. MRU finansuoja papildomus užsiėmimus norintiems perlaikyti brandos egzaminus, pagerinti rezultatus ir taip pretenduoti į norimą studijų programą universitete. Ši jau kelerius metus organizuojama MRU iniciatyva svarbi ir naudinga būtent tiems abiturientams, kuriems dėl įvairių priežasčių nepasiseks gerai išlaikyti valstybinių egzaminų. Nuo 2019 metų vykdomas „4mm. Pasistiebk” projektas skirtas norintiems pagerinti abitūros egzaminų rezultatus, siekiant aukštojo universitetinio išsilavinimo, taip pat suteikia galimybę tapti laisvuoju klausytoju ir taip susipažinti su MRU studijomis iš arčiau“, – pasakoja profesorė.
Plačiau derinama studijų veikla, kai studentai jau gali vykdyti ir tarptautinius, ir mokslinius projektus, pritraukia norinčius nelikti nuošalyje gerinant kasdienį gyvenimą. Anot pašnekovės, šiandien MRU – didžiausias Lietuvoje profilinis socialinių mokslų universitetas.

„Per jau daugiau nei trisdešimt universiteto gyvavimo metų didžiuojamės daugiau nei 40 000 alumnų bendruomene. Ryškiausi lyderiaujantys mūsų studijų ir mokslo komponentai – teisė, visuomenės saugumas ir viešasis valdymas, tačiau MRU taip pat turi ir labai pajėgius svarbų vaidmenį universiteto misijoje atliekančius edukologijos, ekonomikos, humanitarinių mokslų, komunikacijos, politikos, psichologijos, vadybos branduolius. Tai atviras naujovėms, dinamiškas ir tarptautiškas universitetas, kuriantis demokratinės visuomenės kultūrą, ugdantis moksliąją visuomenę, skatinantis tvarią organizacijų ir bendruomenių pažangą. Specializuotiems universitetams gerokai sunkiau pasiekti aukštus institucinius vertinimus, tačiau džiaugiamės pasiekimais kalbant apie dalykinius reitingus – jau trečius metus vienintelis iš Lietuvos ir Baltijos šalių aukštųjų mokyklų MRU patenka tarp 250 geriausių pasaulio teisės krypties universitetų, kuo geresnių rezultatų sieksime ir kitose socialinių mokslų srityse, – dalijasi I. Žalienė. – Kaip rodo naujausi Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų karjeros valdymo informacinės sistemos, „Sodros“ ir Studentų registro duomenys, MRU yra Nr. 1 tarp Lietuvos didžiausių universitetų socialinių mokslų srityje pagal absolventų vidutinį darbo užmokestį praėjus metams po studijų. Analizuojame ir stebime darbo rinką – turintys magistro laipsnį gauna 30 procentų didesnį atlyginimą, nei turintys tik bakalauro laipsnį, o studijos anglų kalba ir jungtinės studijų programos su užsienio universitetais didina MRU absolventų konkurencingumą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje darbo rinkoje. Kadangi magistrantūros studijos MRU yra lanksčios, lengvai suderinamos su darbu ir kokybiškos, net 4 iš 5 universiteto magistrantų rekomenduoja šias studijas MRU.“

Tvarumo idėja pritaikoma vis plačiau, tad studijų metu gauta patirtis itin praverčia renkantis veiklą. Gauti kertiniai akmenys tampa stabiliu pagrindu kuriant ateitį.

Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) vienija įmones ir organizacijas, kurios siekia taikyti ir vadovautis atsakingos veiklos principais, paremtais įmonės socialine, finansine ir aplinkosaugine atsakomybe. Taigi tvarumas darbo rinkoje itin aktualus jau daugelyje sričių.

„Kiekviena sritis – socialinė, finansinė ir aplinkosauginė – yra neatsiejama nuo atsakingo ir tvaraus verslo modelio. Organizacijos atsakomybė aplinkai, visuomenei, investuotojams, darbuotojams ar klientams Lietuvoje tampa vis labiau pastebima ir reikalinga, – sako Tomas Jankus, LAVA direktorius. – 2021 m. Valstybės kontrolės atliktų tyrimų duomenimis, tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas yra girdėjęs apie darnaus vystymosi tikslus arba juos gerai žino, o pasauliniu mastu tikslų žinomumas yra triskart didesnis ir siekia 76 procentus. Akivaizdu, jog turime apie tai kalbėti, dalytis ir skleisti gerąją patirtį. LAVA kartu su partneriais organizuoja renginius ir diskusijas, skirtas dalytis atsakingo verslo patirtimi, diskutuoti apie kylančius iššūkius ir žingsnius, padėjusius pasiekti teigiamų atsakingos veiklos pokyčių.“

Atsakingas verslo organizacijas, siekiančias įgyvendinti atsakomybę ne tik už produkto kokybę, bet ir aplinką, kurioje gyvename, vienijanti LAVA planuoja nuo rudens dar plačiau skleisti žinią – nuo rudens vyks seminarai kompanijoms, norinčioms nelikti nuošalyje nūdienos naujovių, kurios tampa ir būtinybe. LAVA direktorius pastebi, kad aktyviau prie pokyčių prisitaikančios kompanijos pritraukia daugiau jaunų, aktyvių darbuotojų.

„Atlikti tyrimai atskleidžia, jog jauni asmenys rinkdamiesi darbovietę ir prieš priimdami darbo pasiūlymą vis labiau atkreipia dėmesį į darbovietės reputaciją ir vykdomą atsakingą verslo politiką. Organizacijos vidinė politika ir vertybės, kurios ne tik apibrėžia atsakingos organizacijos veiklos principus, bet ir atspindi darbuotojų įtraukimą, tampa kriterijumi darbovietės atžvilgiu. Tikėtina, kad žmogus labiau rinksis darbovietę, kuri savo atsakingos veiklos įsipareigojimais ir vykdoma politika yra vertybiškai artima“, – sako T. Jankus.

Šiuo metu LAVA vienija jau 28 organizacijas. Vienas šios organizacijos narių sako, kad praktiškai įgyvendinti tvarumo idėją ne taip ir sudėtinga, tik reikia pasitelkti žinias ir nebijoti kurti naujus produktus. Anot profesoriaus Rimanto Petro Venskutonio, tvarumo idėja turi augti kartu su žmogumi, mat ekologiškumas, savo produkto pritaikymas, švaresnė aplinka ir mityba – tai raktas į sveikatą ir energiją.

Bado sumažinimo tyrimuose ir švaresnio produkto kūrimo procese dalyvaujantis profesorius sako, kad tvarumas ir vadinamojo nulinio maisto išmetimo idėja šiuo metu skinasi kelią Lietuvoje. O tvarumo idėja neatsiejama nuo sveikesnės gyvensenos.

„Mes gauname vis daugiau žinių apie mitybą, maisto svarbą sveikai gyvensenai. Galime paminėti

tendenciją, kad svarbiau yra užkirsti kelią ligoms – prevencija. Tad informacija, kurią žinome apie bioaktyvias medžiagas, atveria kelius ieškoti būdų, kaip tuos visus produktus panaudoti kuo efektyviau, kalbant apie žmonių mitybą. Pavyzdžiui, dabar labai daug dirbame su uogomis – kiekviena rūšis turi savų veikliųjų medžiagų, o visų mūsų bendras tikslas, – kad žemės ūkio žaliavas panaudotume kuo efektyviau. Išspaudus sultis namuose, lieka išspaudų, kuriose – iki 30 procentų naudingų medžiagų, taigi tai labai neefektyviai naudojamos žaliavos – dauguma žmonių išspaudas tiesiog išmeta, nes jų galimybės jas panaudoti ribotos. Dalis žmonių išspaudas naudoja kaip kompostą, gyvulių pašarą. Tą daro ir nedideli ūkiai. Nors galima išspaudas džiovinti, sumalti, bet toks panaudojimo būdas išties ribotas. Laboratorijose iš tų išspaudų atliekų ir kitų šalutinių produktų siekiame išskirti naudingų medžiagų, kurios būtų panaudojamos maisto papilduose. Taip pat dirbdami laboratorijoje siekiame vadinamo „nulis atliekų“ – „Zero Waste“ efekto“, – apie praktiškai naudojamas žinias kalba R. P. Venskutonis.

Profesorius sako, kad Lietuva turi išties nemažai potencialo iš savo krašto žaliavų kurti sveikus produktus, be to, sveikų produktų paklausa yra pasaulinė. Profesorius R. P. Venskutonis neslepia, kad vien moksliniai sprendimai, be teisinių, verslo ar kitų žinių, vargu ar pasiektų vartotoją. Profesorius sako, kad tai tik nedidelis pavyzdys, kaip galima pritaikyti studijas, kuriomis puoselėjamos tvarumo idėjos.