Kaip aukštasis mokslas prisitaiko prie pokyčių ir kokios turi tapti šiuolaikinės studijos, dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto kanclerė Justina Klyvienė ir Socialinių mokslų kolegijos kanclerė Gabija Skučaitė.
„Kinta technologijos, atsirado didelė informacinio turinio pasiūla – mokinių dėmesys išblaškomas, tad aukštasis mokslas kinta. Kinta turinio prasme – turime ugdyti naujas kompetencijas, ko ir reikia šiuolaikiniam žmogui, taip pat turime skaitmenizuoti informaciją, pandemija irgi keičia situaciją“, – sako Socialinių mokslų kolegijos kanclerė G. Skučaitė.
„Pagrindiniai pokyčiai ekonomikos prasme – skaitmenizacija, mobilumas, gyvenimas be sienų, globalizacija. Tai didelė sritis, kur mes turime kalbėti apie dėstytojų mobilumą, apie studentų mobilumą, kaip juos pritraukti. Šiandien mes gyvenime patirties ekonomikos sąlygomis, kur viskas paremta patyrimu, produktai ir paslaugos turi būti individualizuotos vartotojui; lygiai tas pačias tendencijas jaučiame ir kalbant apie aukštąjį mokslą“, – sako Kazimiero Simonavičiaus universiteto kanclerė J. Klyvienė.
G. Skučaitė teigia, kad judėjimas į priekį yra nuolatinis, pasiekti aukštojo mokslo, taip pat ir viso švietimo tobulybės neįmanoma, taip pat to neįmanoma pasiekti tiek derinant įvairių sričių žinias, tiek siekiant asmeninio tobulėjimo.
„Socialinių mokslų kolegija plečia savo edukacinių paslaugų grandinę, siekia kuo didesnio integralumo, kad galėtų nuo pat mažų dienų suteikti paslaugą, priimti į savo ratą bendruomenės žmogų ir jį ugdyti pagal tam tikrą vertybinį ir edukacinį modelį. Dar, manau, labai svarbu mokymo personalizacija, išskirtinis dėmesys asmenybės individualumui ir unikalumui. Didelė pagarba tam talentui, kurį žmogus jau turi atsinešęs į savo gyvenimą. Tą standartizaciją, kurią daugelį dešimtmečių mes turėjome, siekiame paversti personalizacijos siekiu“, – apie kintantį požiūrį į mokslą pasakoja G. Skučaitė.
J. Klyvienė sako, kad Kazimiero Simonavičiaus universitetas taip pat ne tik siekia, bet jau ir realiai taiko tokią individualaus dėmesio metodiką. O paslaptis, kaip tai įmanoma, gana paprasta – studentai mokosi nedidelėse grupėse.
„Turime nedideles grupes, kur galima bendrauti individualiai su dėstytojais, su universiteto vadovybe. Toks universitetas ateityje ir bus – studentas turi savo poreikių, turi kelti savo idėjas, augti, kurti kartu su universitetu, ir universitetas nebebus uždara ekosistema. Tai taps atviromis ekosistemomis – bus bendradarbiaujama tiek su studentais, tiek su visuomene, tiek su kitomis institucijomis. Studentų idėjos bus vienas iš tų variklių, mes galvosime kartu su jais, kaip atverti tą ekosistemą ir kaip padaryti, kad studentai iš tikrųjų mokytųsi per patyrimą, per individualų dėmesį, pasitelkus tarptautinius partnerius“, – dalijasi J. Klyvienė.
Kintantis mokslas ir įvairios mokymo priemonės turi ir dar vieną pusę – studentai ne tik tampa bendros patirties dalimi, bet ir ieškoma, kaip jaunam žmogui sužadinti susidomėjimą.
„Dabar gausu informacijos, tad žmogui sudėtingiau surasti interesą ir likti susidomėjusiam. Manau, kad mes – ta karta, kuri augo stygiaus ekonomikos sąlygomis, turėjome didelį norą veržtis į priekį, būti pirmi. Sunku tobulėti iš pertekliaus. O mes judame į pertekliaus gausos stadiją, ypač jaunoji karta, kuri toje gausoje nebemato kruopelytės, dėl ko stengtis ir kas tikrai įdomu. Be to, informacijos gausa lemia didelį išsiblaškymą, o dar pandeminis laikotarpis ir psichologinė izoliacija – tos problemos mums labai svarbios. Mes padedame jauniems žmonėms skintis kelią į priekį, kaip išspręsti jas. Ir tai – ne tik perteikti turinį, ne tik edukuoti, suteikti žinių, bet iš esmės tiek padėti žmogui įveikti psichologines problemas, tiek integruoti jį į socialinę aplinką ir kartu užkurti tą susidomėjimo ugnį“, – apie akademinės bendruomenės siekius sako Socialinių mokslų kolegijos kanclerė.
Universitetų naujausia tendencija, anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto kanclerės, – taikyti skirtingus studijų formatus, kad jos būtų labiau pritaikytos prie studentų poreikių.
„Anksčiau turėjome tik dienines studijas, o dabar yra savaitgalinės, nuotolinės, mišrios. Universitetai ypač kreipia dėmesį į studento poreikį per tą prizmę, kad yra mokymų pagrindas, mokymų programa, – sprendžia, kokių papildomų kompetencijų reikia. Turime papildomų sertifikavimo programų, pavyzdžiui, aviacijos vadyba su IATA. Be to, šiuolaikinis studentas nori ne nacionalinio, o tarptautinio mokslo, nori ekspertiškumo, nori dėstytojų užsieniečių. Į visa tai atsižvelgdami ieškome galimybių, kaip pritraukti tarptautinę kvalifikaciją, kad žmogus, neišvykęs iš Lietuvos, gautų patį geriausią mokymąsi Europoje su tų sričių specialistais“, – studijų pokyčius vardija J. Klyvienė.
Anot pašnekovės, universiteto bendruomenė padeda įgyti ir tarptautinių praktikų, kuriami projektai su kitomis mokslo įstaigomis.
Socialinių mokslo kolegijos kanclerė priduria, kad dėstytojai keliauja koja į koją su naujovėmis, tad vienas pagrindinių uždavinių dėstytojams – ir patiems tobulėti.
„Mūsų pavadinimas – Socialinių mokslų kolegija – jau nebeaprėpia tų krypčių, kiek mes turime. Labai populiari studijų kryptis tampa sveikatos mokslai. Šiais metais studentai priimami mokytis pagal bendrosios praktikos slaugos programą. Negaliu pasakyti, kad naujos programos išstumia socialinių mokslų studijas, bet sveikatos mokslai tampa labai svarbūs. Manau, kad šiuo atveju puikiai atliepiame šiandieninės – tiek senėjančios, tiek šiek tiek susergančios visuomenės – problemas“, – sako Socialinių mokslų kolegijos kanclerė G. Skučaitė.
Kazimiero Simonavičiaus universitetą pasirinkusių studentų laukia didelis dėmesys inovacijoms, skaitmenizacijai ir versliškumui. Anot šio universiteto kanclerės, tokios kryptys itin domima studentus.
„Inovacijos vadyba, aviacijos vadyba, mados industrija – jas dažniausiai renkasi. Mes labai akcentuojame ateities profesijas: dauguma programų yra vienintelės Lietuvoje, ir išskirtinumo poreikis nuolatos auga“, – sako Kazimiero Simonavičiaus universiteto kanclerė J. Klyvienė.
