Per pandemiją atvykstančių studijuoti skaičiai keitėsi nežymiai

Kuo Lietuva patraukli užsienio šalių studentams – dėl kokių priežasčių jie nusprendžia išsilavinimą įgyti būtent čia? Kaip teigia Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė, jei kalbame apie pilnas studijas besirenkančius studentus, tuomet tikrai galime konkuruoti su kitais ES universitetais dėl kai kurių studijų programų kainos. Taip pat pragyvenimo lygis Lietuvoje yra vis dar konkurencingas, palyginti su dauguma ES šalių.

D. Šutinytė nurodo, jog daugiausia studentų 2020–2021 mokslo metais sulaukta iš trečiųjų šalių: Ukrainos, Baltarusijos, Turkijos, Indijos, Izraelio. Todėl galimybė gauti ES pripažįstamą diplomą ir apskritai studijuoti ES, o studijų metu keliauti, yra svarbus faktorius renkantis studijas Lietuvoje.

Remiantis 2019 m. ŠMPF atliktu tyrimu, pasirinkimą studijuoti Lietuvoje 65 proc. nulėmė siūlomos studijų programos, 30 proc. šalis. Tarp svarbiausių motyvų renkantis studijas nurodoma bendra studijų kokybė (64,9 proc.), studijų aktualumas ir pritaikomumas praktikoje (63,2 proc.), galimybės keliauti ir gyventi kitose ES šalyse (59,5 proc.) bei aukšta dėstytojų kompetencija (57,9 proc.).

„Iš mūsų organizacijos administruojamų programų perspektyvos, kalbant apie pilnų studijų studentus, per pandemiją skaičiai atvykstančių studijuoti labai nesikeitė, susidomėjimas buvo. Tačiau, kalbant apie dalinius studijų mainus ir Erasmus+ programą, kuri ženkliai prisideda prie universitetų tarptautiškumo skatinimo, tai pandemija turėjo lemiamą įtaką studentų mainams. Pandemija kirto per pačią programos esmę – studentų mainus, todėl skaičiai ženkliai mažėjo. Tačiau tai nereiškia, kad nevyko paskaitos, jos buvo organizuojamos nuotoliniu būdu. Lygiai taip pat, kaip ir Lietuvos studentams“, – pastebi D. Šutinytė.

Daiva Šutinytė


Daugiausiai užsienio šalių studentų plūsta į medicinos studijas

2020–2021 mokslo metų duomenimis, Lietuvoje pagal pilnas studijų programas studijuoja 7392 studentai iš užsienio šalių (jų skaičius pakilęs 8,39 proc.). Tarp jų populiariausi – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (1312 studentų), Vilniaus universitetas (1243 studentai) ir Vytauto Didžiojo universitetas (711 studentų).

Populiariausios programos – medicina (1309 studentų), odontologija (317 studentų), verslo vadyba (224 studentai), vizualinis dizainas (222 studentai), medijos ir komunikacija (178 studentai).

„Jau ne vienerius metus Lietuvoje populiarios medicinos srities ir technologijų studijos. Garsėjame, kad puikiai paruošiame medikus, ir studijų kaina konkurencinga“, – pastarųjų mokslo metų duomenis komentuoja D. Šutinytė.

Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimas išskiria dvi pagrindines priežastis, lemiančias tarptautinių studentų pritraukimo poreikį – tai tarptautiškumo plėtra bei papildomos pajamos aukštosioms mokykloms. Tačiau Švietimo mainų paramos fondo direktorė mato ir tai, kas padėtų ir toliau didinti studijų Lietuvoje patrauklumą užsienio šalių studentams.

Studentai
Foto: Shutterstock


„Tai – migracijos klausimai, tokie kaip vizų gavimas, galimybė įsidarbinti, taip pat studijų kokybės gerinimas, dėstytojų parengimas, aukštojo mokslo tarptautiškumo Vyriausybės strategija. Kol kas yra orientuojamasi į talentų pritraukimą, į tokius studentus, kurie pasiliktų ir dirbtų Lietuvoje po studijų. Tačiau tai tik dalis visos tarptautiškumo strategijos“, – teigia ji.

Užsienio šalių studentus pritraukia studijų kokybė ir kaina

Kaip pastebi Mykolo Romerio universiteto vicerektorė akademiniams reikalams profesorė Regina Valutytė, studijų Lietuvoje kokybė ir kaina yra vieni pagrindinių faktorių, kodėl išsilavinimą čia nusprendžia įgyti ir užsienio šalių studentai.

„Pirmiausia reiktų pabrėžti, kad Lietuvos studijų kokybė tikrai nėra žema. Nuolat atliekame atvykusių užsienio studentų apklausas ir viena iš pagrindinių jų pasirinkimo įvardijamų priežasčių – įperkamos kokybiškos studijos, kurios kitose šalyse yra žymiai brangesnės. Užsienio studentams taip pat patrauklu, kad lietuviškas diplomas yra pripažįstamas ir kitose Vakarų Europos šalyse. Užsieniečiai pabrėžia ir šalies, Vilniaus patrauklumą – patogią miesto infrastruktūrą, aukštą saugumo lygį“, – teigia R. Valutytė.

Regina Valutytė


Nors pastaraisiais metais pastebimas užsienio studentų skaičiaus universitete augimas, profesorė nurodo, jog dėl pandemijos sumažėjo tarptautinių studentų mobilumas. Kita vertus, atsiveria naujos integruoto mišraus ar pilnai nuotolinio mokymosi galimybės.

„Tikimės, kad Lietuvoje universitetai grįš į auditorijose vykdomą studijų formą su integruotais mišraus mokymosi elementais, bet tikėtina, kad nuotolinio dalyvavimo elementai išliks ir ateityje. Pavyzdžiui, universitetai daugiau išnaudos nuotolinio dalyvavimo galimybes: mainų programų dalyviams dar iki jų atvykimo, parengiamiesiems, kultūrinių kursų organizavimui, užsienio dėstytojų paskaitoms integruoti nuotoliniu būdu“, – vardija R. Valutytė.

Studijos anglų kalba Lietuvoje vilioja ir pačius lietuvius

Šiuolaikines tarptautiškas studijas profesorė apibūdina kaip pirmiausia į pasaulines tendencijas orientuotas studijų programas ir tarptautišką aplinką. Ji įsitikinusi, kad studijuoti tarptautinėje aplinkoje sėkmingai galima ir Lietuvoje – bendramoksliai gali būti užsienio studentai, o dėstyti profesionalūs dėstytojai, kuriems anglų kalba yra gimtoji.

„Pavyzdžiui, MRU dėsto dėstytojai iš skirtingų pasaulio šalių: Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Airijos, Portugalijos ir daugelio kitų. Dar didesnė įvairovė šalių, iš kurių studentai mokytis atvyksta į MRU: anglų kalba čia jau studijavo jaunuoliai iš daugiau nei 70 valstybių“, – teigia profesorė.

Taip pat ji pastebi, kad ir patys lietuviai dėl pandemijos vis labiau atranda studijas savo šalyje anglų kalba. Anot R. Valutytės, anksčiau vyravusi tendencija, kad Lietuvoje anglų kalba studijuoja tik iš užsienio atvykę studentai, keičiasi.

MRU studentai
Foto: Organizatorių nuotr.


„Suprantama, jog lietuviai dažnai siekia išvykti į užsienį tam, kad įvaldytų užsienio kalbą, susipažintų su kitomis kultūromis, pakeliautų, tačiau ir studijuojant Lietuvoje galima išvykti į užsienio universitetus studijuoti pagal dvišales ar mainų programas, atlikti praktikas. MRU yra užmezgęs glaudų bendradarbiavimą su daugiau nei 300 pasaulio universitetų, siūlo per 50 įvairių mainų studijų programų bei praktikos galimybių. Todėl lietuviai studentai gali išbandyti save užsienyje ir studijuodami Lietuvos universitetuose“, – sako R. Valutytė.

Profesorė nurodo, kad tarp užsienio šalių studentų pačios populiariausios yra jungtinės studijų programos, kurios vykdomos su užsienio universitetais. Jos įvardijamas tokių programų privalumas –- kad absolventai per studijų laikotarpį turi galimybę studijuoti dvejuose universitetuose, o baigę studijas gauna dviejų aukštųjų mokyklų diplomus.

„MRU vykdo net 11 tokių jungtinių programų. Tarp populiariausių studijų programų - komunikacija, skaitmeninė rinkodara, marketingas, psichologija, kibernetinis saugumas, teisė, socialinis darbas, turizmas. Įdomu, kad paraiškų studijuoti MRU psichologiją nuolat sulaukiama iš Skandinavijos valstybių – Suomijos, Švedijos, Norvegijos“, – teigia R. Valutytė.

Profesorės manymu, labai svarbu, kad ir Lietuvos universitetai kuo aktyviau ir plačiau integruotųsi į pasaulinį universitetų tinklą. Per tarptautines studijas vyksta tarpkultūriniai mainai – atvykę užsienio studentai gali susipažinti su vietine kultūra, pristatyti savąją, užmegzti naudingų pažinčių, taip pat vyksta ES šalių integracijos skatinimas, Lietuvos vardo garsinimas.