Programa apima visus švietimo sektorius
„Erasmus+“ yra Europos Sąjungos (ES) rėmimo programa, suteikianti mokymosi ir tobulėjimo galimybių įvairaus amžiaus, statuso, profesijų asmenims bei galimybę įvairioms organizacijoms, įstaigoms, institucijoms įgyvendinti programos prioritetus atitinkančius projektus. Šiuo metu „Erasmus+“ programa apima visus švietimo sektorius, taip pat viena programos dalis yra skirta jaunimui.
„Programa turi du pagrindinius projektų tipus: pirmasis – mobilumas mokymosi tikslais, kai žmones mokosi, studijuoja užsienyje, įgyja profesinių žinių ir praktinės patirties. Antrasis – bendradarbiavimo projektai, kai partneriai iš įvairių šalių, mažiausiai iš trijų, jungiasi, kad sukurtų inovatyvų intelektinį produktą ar keistųsi gerąja praktika“, – sako G. Kaklauskienė.
Susidūrus su pandemija didžiausias iššūkis – užtikrinti programos tęstinumą
2020–2021 metai, kada didžioji dalis projektų dėl pasaulį ištikusios pandemijos buvo vykdomi kitaip – per atstumą. Švietimo mainų paramos fondo atstovė sako, kad iššūkių neišvengta: „Didžiausias jų – užtikrinti programos tęstinumą. Viena išpirmųjų Švietimo mainų paramos fondo pandeminiu laikotarpiu iniciatyvų „Aš stiprus su Erasmus+“ paskatino projektų dalyvius dalintis ir gerąja patirtimi – iš viso sulaukta 25 istorijų apie tai, kaip sekėsi įgyvendinti projektus „naujoje realybėje“.
Pandemija, pasak G. Kaklauskienės, iš esmės kirto per mobilumo programų šaknį: „Ji sustabdė žmones, esančius užsienyje ar planuojančius ten vykti. Gavome tūkstančius papildomų užklausų iš mūsų programų dalyvių. Prasidėjus pandemijai programa nebegalėjo veikti pagal suderintas taisykles. Mums reikėjo labai greitai ieškoti nestandartinių sprendimų tam, kad pagelbėtume žmonėms ir užtikrintume veiklų tęstinumą“.
Apie darbą pandemijos metu pašnekovė išskiria du dalykus: „Svarbiausia buvo mobilumo dalyvių saugumas ir nuostolių dėl nenugalimos jėgos kompensavimas. Prie nerimo dėl sveikatos, saugumo, prisidėjo nerimas dėl to, kaip dalyviai sugrįš – bilietai negalioja, reikia pirkti naujus, kas reiškia, kad bus papildomų išlaidų. Viskas persipynė. Labai dažnai mūsų buvo prašoma patarti, padėti priimti asmeninius sprendimus, susijusius su pandemija. Tam tikrais atvejais reikėjo teikti net ir psichologinę pagalbą ne tik programų dalyviams, bet ir jų tėvams“.
Naujam etapui skirtos beveik dvigubai didesnės lėšos
„Kalbant apie naują programos etapą, vertėtų paminėti, kad, lyginant su dabartiniu laikotarpiu, numatyta daugiaulėšų: 2014–2020 m. laikotarpiui visoms programos veikloms buvo skirta 14,7 mlrd. Eur. Naujam etapui numatyta 26,5 mlrd. Eur. Ši suma bus paskirstyta visoms programoje dalyvaujančioms šalims“, – sako G. Kaklauskienė.
Nuo 2021-ųjų startuoja naujas programos „Erasmus+“ etapas. Pasak ŠMPF atstovės, naujajame etape siekiama įteisinti naujus mobilumo tipus: „Pagrindiniai veiklų tipai išlieka. Tai yra mobilumo mokymosi tikslais, strateginių partnerysčių projektai. Pačios mobilumo formos keičiasi – be jau žinomų veiklų, atsiranda ir keletas naujovių, viena iš jų – mišriosios intensyvios programos. Dėl šių programų aukštosioms mokykloms suteikiama galimybė organizuoti naujų ir lankstesnių formų mobilumus. Mišrių intensyvių programų metu įgyvendinami trumpalaikiai studentų ar darbuotojų grupių fiziniai mobilumai bus derinami su privalomu virtualiosios veiklos komponentu, taip sudarant palankias sąlygas bendradarbiauti su projekto partneriais“. –“.
Tvaresnis keliavimas – vienas iš programos tikslų
Vienas iš ateinančių programos tikslų yra skatinti tvaresnį keliavimą, atsisakant nebūtinų kelionių taršiais keliavimo būdais, pavyzdžiui, lėktuvu. „Programa „Erasmus+“ daro tikrai didelį poveikį švietimo ir darbo su jaunimu sistemoms bei dalyvaujantiems žmonėms, bet būdama mobilumo programa, be abejo, prisideda prie klimato kaitos problemos, kadangi vykdo labai daug kelionių. Dabar tai labai aiškiai įvardinta - yra numatytos įvairios priemonės, kaip galėtume mažinti neigiamą poveikį gamtai“, - pabrėžia G. Kaklauskienė.
Mobilumo dalyviams, pasak atstovės, bus skiriama papildoma parama, jei jie rinksis žalesnes keliavimo formas, pvz., ne skrydžius, bet keliones žemės transportu (traukiniais ir t. t.). Programos dalyviai ir organizacijos bus skatinamos taikyti tvaresnius projektų organizavimo būdus. Žaliojo kurso projektams bus teikiama finansavimo pirmenybė. Kita sritis, kuriai ateinančio programos etapo metu taip pat bus skiriama daug dėmesio, yra skaitmenizacija. Šalia žaliojo kurso ir skaitmenizacijos temų, išlieka labai svarbus ir įtraukties bei įvairovės aspektas.
Daugiausiai „Erasmus+“ programos dalyvių lietuvių – Ispanijoje
Per 2014–2020 metų laikotarpį daugiau kaip 42 tūkstančiai aukštojo mokslo institucijų darbuotojų ir studentų dalyvavo programoje „Erasmus+“. Kiekvienais metais apie 4 proc. visų Lietuvos studentų dalyvavo mokymosi mobilumuose, finansuojamuose programos lėšomis.
2014–2021 metais pagal „Erasmus“ programą daugiausiai Lietuvos studentų priėmė Ispanija, Vokietija, Portugalija, Italija, Latvija, Lenkija, Čekija, Prancūzija, Turkija, Anglija.
Atitinkamai į Lietuvą daugiausiai atvyksta studentų iš Turkijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Portgalijos, Čekijos, Slovakijos.
Jau pradėjus vykdyti „Erasmus+“ programą, 2014–2015 metais iš Lietuvos išvyko 9695 studentai, 2018-2019 metais pagal programą išvyko 8806 studentai. 2019–2020 metais dėl pandemijos išvykusių studentų skaičius krito iki 4590, o paskutiniaisiais, 2020-2021 metais, išvykusių studentų dėl pandemijos dar labiau sumažėjo, šiandien dienai jų yra 672. Atkreipiamas dėmesys, kad 2018 m. ir vėlesniais metais finansuoti studentų mobilumo projektai vis dar įgyvendinami, todėl statistiniai duomenys yra ne galutiniai.
Daugiau apie programą: