Programuotoju Paulius tapo net nebaigęs mokyklos: darbdaviai ieško visai ne to, ko manote

Nors dažno karjera prasideda tik baigus mokyklą ir tęsiant mokslus kolegijoje ar universitete, kvietimų į darbo pokalbius dėl programuotojo pozicijos Paulius Gasparavičius sulaukdavo dar net nebaigęs mokyklos. Negana to, dar būdamas moksleiviu, jis tapo lektoriumi būsimiems programuotojams skirtuose kursuose. Kalbėdamas apie tai, kaip iš arti atrodo kelias į vienu geidžiamiausių laikomą sektorių, jis pabrėžia: dideli atlyginimai čia laukia tik tų, kuriems nepritrūks užsispyrimo.

Ateitį siejo su plaukimu: patirtos traumos vertė savęs ieškoti kitur

Iš Kauno kilęs devyniolikmetis P. Gasparavičius pradėjo aktyviai domėtis programavimu būdamas šešiolikos, tuo metu jis mokėsi dešimtoje klasėje. Tačiau vaikino pažintis su šia sritimi prasidėjo visai ne linksmomis aplinkybėmis.

„Prieš atrandant programavimą, mano karjeros kryptis buvo visai kita. Galvojau ateitį sieti su plaukimu, bet dėl patirtų traumų teko šią veiklą nutraukti. Tai atrodė tarsi gyvenimo bedugnė – viskas, neturiu savo gyvenime ką daryti“, – prisimena P. Gasparavičius.

Vis dėlto, visai netrukus programavimo pamokoje jis atrado tai, kas iš naujo pakurstė vaikino užsispyrimą ir susidomėjimą – neperkandamas uždavinys.

„Būdamas pamokoje, dar nelabai supratau, ką reiškia programuoti. Gavau vieną uždavinį, žinojau, kad jis yra be galo paprastas, bet tiesiog nesugebėjau jo padaryti. Atsirado toks užsispyrimas, kuris privertė daugiau pasidomėti tuo ir už mokyklos ribų – norėjau tą uždavinį išspręsti. Tada programavimas pasirodė kaip įdomi veikla, kuria noriu užsiimti, o nuo lengvų uždavinių pereidavau prie vis sunkesnių“, – teigia jis.

Susidomėjimas programavimu vėliau P. Gasparavičių nuvedė į pirmąją praktiką – šią patirtį jis vadina lemtingu žinių praplėtimu, leidusiu suvokti, į ką orientuojasi kompanijos, kaip kuriamos programos komandoje.

„Man, tuomet dar vaikui, tai buvo ypatinga darbo patirtis, iš kurios kilo didžiulė motyvacija mokytis toliau. Galima sakyti, kad nuo jos viskas ir prasidėjo – pradėjau mokytis tarptautiniame bakalaureate, kuriame kiekvienas dalykas yra sustiprintas, dėstomos programavimo temos, kurių įprastai mokomasi universitete vėliau. Geru pavyzdžiu tapo bendraklasiai, turėję už mane daugiau patirties – kartu kūrėme projektą mokyklai, programavome nuotolinio egzaminavimo platformą mokyklos stojamiesiems. Tai buvo tikrai didelis projektas, ir jo metu mačiau, kad turiu į ką lygiuotis“, – sako P. Gasparavičius.

Savo amžiaus studentams nesako – visur svarbiausia patirtis

Šiandien vaikinas džiaugiasi nauja DevOps programuotojo pozicija įmonėje „Zenitech“ ir galimybe būti jauniausiu lektoriumi programavimo mokymus vykdančioje įmonėje „Vilnius Coding School“, kurioje nuo gruodžio mėnesio, dar būnant moksleiviu, jis moko gerokai vyresnius, persikvalifikuoti norinčius specialistus. Nuo to laiko jis išdėstė pirmuosius kursus, o nuo birželio pradės dėstyti antrus.

„Be galo džiaugiuosi, kad man pasiūlė dėstyti. Mokytis norinčių žmonių amžius labai įvairus, bet dažniausiai tarp jų būna 1–2 studentai, o kiti – vyresni, norintys pakeisti savo kvalifikaciją. Vadovai tikėjo manimi ir problemos amžiuje nematė, nes jei gebi puikiai išdėstyti kursą, o žmonės tave supranta, amžius nėra kliūtis. Nuostabos sulaukti kaip ir netenka, nes prisistatydamas savo amžiaus nesakau, bet būtų labai įdomu pamatyti, kaip į tai žmonės sureaguotų“, – svarsto P. Gasparavičius.

Pastaruoju metu dažnai girdime apie didelę IT specialistų paklausą, kad šios srities specialistams ilgai darbo ieškoti netenka, o šiame sektoriuje darbdaviai siūlo vienus didžiausių atlyginimų. P. Gasparavičius prisipažįsta, kad tai teko pajusti ir jam pačiam. Jam dar net nebaigus mokyklos, per „LinkedIn“ teko sulaukti įmonių kvietimų prisijungti prie komandos – nors jų vaikinas neskaičiavęs, tačiau pažymi, kad jų buvę nemažai.

„Buvo keista, kad dar net nebaigęs mokslų buvau kviečiamas į darbo pokalbius dėl programavimo pozicijos. Techniškai atrodo juokinga, nes nei universitetinio išsilavinimo, nei mokyklinio tuo metu dar neturėjau, o darbdaviai patys kvietėsi. Tai rodo ne tik specialistų trūkumą, bet ir tai, kad kompanijoms reikia žmogaus su patirtimi – jie ne tiek žiūri į mokyklinį ar universitetinį išsilavinimą, kiek į realią patirtį“, – pastebi P. Gasparavičius.

Atlyginimai priklauso nuo patirties: ji kaupiama praktikose ir projektuose

Nors apie pirmuosius atlyginimus IT sektoriuje jis atvirauti nenori, bet pažymi, kad atlyginimo dydis priklauso nuo specialisto patirties – kuo jos turima daugiau, tuo didesnio atlyginimo galima tikėtis.

Lyginant su kitomis pareigų sritimis, IT sektorius pastaraisiais metais išgyveno vieną didžiausių atlyginimo augimų. Kaip keičiasi atlyginimai IT sektoriuje, priklausomai nuo patirties, galima pamatyti „Cvonline.lt“ pavyzdyje, kokie atlyginimai pagal specialisto lygį buvo siūlomi IT įmonių, ieškojusių darbuotojo Software engineer pozicijai. Junior lygio specialistui buvo siūlomas 1500–2000 eurų bruto darbo užmokestis, mid level – 2300–3500 eurų, o Senior – 3600–5000 eurų bruto darbo užmokestis.

P. Gasparavičius pastebi, kad pradedantiems specialistams yra įvairių galimybių sukaupti patirties, reikalingos skirtingoms programavimo pozicijoms, kurių natūraliai be patirties jiems siekti būtų sudėtinga. Pavyzdžiui, kompanijos vykdo apmokamas praktikas, po kurių reikiamos patirties įgiję specialistai gali pasilikti dirbti įmonėje. Taip pat esama kompanijų vykdomų projektų, kuriuose specialistas, neįsidarbindamas, gauna atlikti tam tikras užduotis, už kurias taip pat yra apmokama.

Jis įsitikinęs, kad, ieškant sau tinkamiausios srities, svarbiausia yra išmėginti kuo daugiau veiklų – anksčiau ar vėliau, tarp jų tikrai atsiras ta, kurioje norėsis pasiekti daugiau. Svarstantiems išmėginti jėgas IT srityje, jis pataria nusiteikti, kad iš pradžių gali tekti praleisti daug laiko prie vienos paprastos klaidos – nors atlyginimas gali skambėti patraukliai, dėl jo teks įdėti daug darbo ir atrasti savyje užsispyrimo.

Kalbėdamas apie ateitį, P. Gasparavičius teigia kol kas dar nežinantis, ar po mokslų karjerą tęs Lietuvoje, tačiau yra įsitikinęs, kad, vienaip ar kitaip, jo karjera bus susijusi su programavimu.

„Ateityje labiau norėčiau orientuotis į Cloud’o technologijas, tik dar nežinau, ar į techninę, ar ekonominę pusę. Netrukus pradėsiu studijas, o po jų žiūrėsiu, ar liksiu Lietuvoje“, – teigė P. Gasparavičius.