Kaune daugiausiai nedirbančio jaunimo, sezoniniai darbai užsienyje apmokami dvigubai

Mažėja nedirbančio jaunimo. Taip teigia Užimtumo tarnyba (UT), kurios duomenimis, klientų struktūroje šį kovą labiausiai – 5,9 tūkst. sumažėjo jaunimo iki 29 metų. Neaktyvių darbo rinkoje jaunuolių, kurie nedirba ir nesimoko, Užimtumo tarnyboje balandžio 1 d. buvo registruota 59,3 tūkst., kai vasario pradžioje – 69,5 tūkst. Jaunų moterų daugiau darbo ieško (30,8 tūkst.) nei vyrų (28,5 tūkst.).

Daugiausiai nedirbančio jaunimo Kaune – 17,7 proc., Druskininkuose, Palangoje ir Vilniuje – po 16,3 proc., mažiausiai – Pakruojyje – 5,6 proc., Skuode – 6,4 proc. ir Varėnoje – 6,8 proc.

Dauguma (91 proc.) studentų studijuoja nuolatinėje studijų formoje, todėl didžiausią dėmesį skiria mokslui. Darbo paieška ir įsidarbinimas jiems aktualiausias laisvu nuo studijų metu, t.y. po paskaitų lanksčiu darbo grafiku arba atostogų metu.

Foto: Shutterstock

Studentai dažniausiai darbo ieško paslaugų sektoriuje, prekyboje, taip pat renkasi nekvalifikuotus darbus, kur yra galimybių dirbti lanksčiu grafiku.

„Pernai dauguma Užimtumo tarnyboje registruotų studijuojančių asmenų ieškojo specialisto darbo, tai yra pageidavo dirbti aukštos kvalifikacijos lygį atitinkančiose darbo vietose, maždaug penktadalis norėjo dirbti kvalifikuotais darbininkais, nekvalifikuoto darbo dažniausiai ieškojo pirmų kursų studentai. Pagal profesijas daugiausiai studentų pageidavo dirbti administratoriais, pardavėjais, pardavimų vadybininkais, logistikos specialistais ir teisininkais“, - sako Liudas Dapkus, Užimtumo tarnybos atstovas.

Studentų paieška sezoniniams darbams jau prasidėjo

Užimtumo tarnybos 45 jaunimo darbo centrai (JDC) teikia informaciją ir konsultacijas jaunimui apie įsidarbinimą vasaros atostogų metu bei laisvas darbo vietas, o darbdaviams – apie galimybę įdarbinti studentus ir moksleivius vasaros atostogų metu. Šiuose centruose jaunimui vyksta akcijos ir organizuojami seminarai vasaros darbų tema.

„Darbdaviai sezoninių darbuotojų įprastai aktyviai ieško balandžio ir gegužės mėnesiais, ypač tuo laikotarpiu pagyvėjimas jaučiamas paslaugų sektoriuje. Apgyvendinimo ir maitinimo bei prekybos srityse veikiančios įmonės vasaros sezonui aktyviai pradeda ieškoti pardavėjų, salės darbuotojų, kasininkų didžiuosiuose prekybos centruose ir gatvėse įrengtose mažose prekybos vietose (ledų ir vaisvandenių, įvairių suvenyrų pardavėjų, dviračių, riedžių, riedučių nuomos punkto darbuotojų). Didelė paklausa, ypač pajūryje, būna virėjų, padavėjų, barmenų, indų plovėjų, viešbučių administratorių, kambarinių, pagalbinio personalo. Įprastai čia įsidarbina nemažai ir studijuojančio jaunimo“, - sako L. Dapkus, Užimtumo tarnybos atstovas.

Dažniausiai darbdaviai jaunimą priima dirbti pagalbiniais darbininkais, nekvalifikuotais sezoniniais ūkio ar augalininkystės darbininkais, padavėjais, pardavėjais, klientų informavimo tarnautojais, technologinių vamzdynų ir įrenginių montuotojais. Tikėtina, kad sezoninio darbo pasiūlymų apgyvendinimo ir maitinimo bei prekybos srityse vasarą bus mažiau kaip ir pernai, kai paslaugų sektoriuje tik nuo birželio buvo registruota daugiau laisvų darbo vietų.

Darbdaviai daugiausiai ieško dirbsiančių paslaugų sektoriuje, pardavėjų ir kvalifikuotų darbininkų

„Darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruoja laisvas darbo vietas, kurios nėra atskirai išskiriamos pagal amžiaus grupes, pavyzdžiui, tik jaunimui, bet yra galimybė pažymėti, kad skelbiama darbo vieta tinkama studentui arba mokiniui. Tačiau tai neriboja galimybės kandidatuoti į šias darbo vietas ir kitiems darbo ieškantiems asmenims“, - sako L. Dapkus.

Šių metų kovą darbdaviai įregistravo daugiau kaip 21 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 222 (1 proc.) buvo skirtos sezoniniams darbams. Sezoninių pasiūlymų daugiausia nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, nekvalifikuotas sezoninis ūkio darbininkams, nekvalifikuotas augalininkystės ūkio darbininkams, prekių fasuotojams, pagalbiniams darbininkams, miško sodintojams ir miškų ūkio darbininkams.

Pasak L. Dapkaus, pernai ketvirtadalį darbo pasiūlymų studentams pateikė įmonės, vykdančios apdirbamosios gamybos veiklą, daugiau nei po dešimtadalį – didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklomis užsiimančios įmonės. Daugiau nei 60 proc. studentams skirtų darbo pasiūlymų sudarė paslaugų sektoriaus, pardavėjų ir kvalifikuotų darbininkų darbo vietos. Tai – registruoti pasiūlymai padavėjams, pardavėjams, pardavėjams kasininkams, statybininkams, elektromonteriams, automobilių mechanikams, automobilių vairuotojams ir kt. Daugiau nei 20 proc. – specialistams, technikams ir jauniesiems specialistams siūlomos darbo vietos, pavyzdžiui, lopšelio-darželio auklėtojams, svetainės administratoriams, administratoriams, reklamos tekstų autoriams, programuotojams, gydytojo odontologo padėjėjams, auditoriaus padėjėjams. Beveik 16 proc. darbo pasiūlymų – nekvalifikuotam darbui.

Užsienyje studentai uždirba dvigubai daugiau nei Lietuvoje

„Pirmieji studentų darbai dažniausiai būna paprastesni, nereikalaujantys aukštos kvalifikacijos, patirties ar įgūdžių. Taip pat studentams svarbu, kad būtų galimybė studijas derinti su darbu, pvz., darbas vakarinėje pamainoje arba savaitgaliais, kad būtų lankstus darbo grafikas arba ne pilnu etatu ir pan. Studentai dažniau renkasi trumpalaikius, papildomus darbus“, - sako Rita Karavaitienė, „ CV Online“ marketingo vadovė.

Studentai dažniausiai dirba klientų aptarnavimo, paslaugų, prekybos, sandėliavimo paslaugų, transporto, gamybos, administravimo, finansų ir rinkodaros srityse, asistento, pagalbinio darbuotojo, nekvalifikuoto darbuotojo pozicijose. Kai kurie studentai tikslingai renkasi su studijų sritimi susijusius darbus ir studijų metu įgyja ne tik teorinių žinių, bet ir pasirinktos profesijos praktinių įgūdžių.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Jeigu darbui atlikti nereikalinga kvalifikacija ir specifiniai įgūdžiai, darbo užmokestis paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose prasideda nuo minimalios mėnesio algos. Tačiau darbo užmokestis gali priklausyti ir nuo pasiektų darbo rezultatų, taip pat kavinių ir restoranų darbuotojai kartu su darbo užmokesčiu papildomai gauna arbatpinigių.

„18-23 metų jaunimo, turinčio iki 1 metų darbo patirties atlygio vidurkis siekia – 800 Eur į rankas (dirbant pilnu etatu). Atlyginimo vidurkį stipriai pakelia dirbantieji IT, bankininkystės srityse. Toje pačioje amžiaus grupėje, turinčiųjų 1-2 metų darbo patirtį atlygio vidurkis – 1000 Eur į rankas. Čia atlygio vidurkį kelia dirbantys IT, rinkodaros, valdymo, gamybos, bankininkystės srityse. O turinčių 3-5 metų darbo patirtį – 1100 Eur“, - sako R. Karavaitienė.

„CV Online“ atstovė pastebi, kad ne visi studentai dirba studijų metu, o ypač šiuo laikotarpiu, kai sritys, kuriose įprastai dirbdavo studentai, yra gan suvaržytos, pvz., viešasis maitinimas, prekyba.

„Nemaža dalis studentų, dirbančių sezoninius darbus vasarą. Dažniausiai renkasi iš kelių variantų: darbas Lietuvos kurortuose (turizmo, viešojo maitinimo, prekybos, paslaugų sferoje), arčiau namų (gamyboje, žemės ūkyje, augalininkystės/sodininkystės ūkiuose, prekyboje) arba dairosi galimybių užsienyje (Vokietijoje, Nyderlanduose, UK, Europos pietų šalių kurortuose). Tačiau, šiemet dėl karantino ir su juo susijusių apribojimų, sezoninio darbo pasirinkimo galimybių yra mažiau, o ir apskritai sezoninio darbo paieška vėluoja. Taip pat vykti dirbti į užsienį šiuo metu yra sudėtingiau ir su daugiau rizikų bei apribojimų“, - sako R. Karavaitienė, papildydama, kad įprastai dirbantys Lietuvoje sezoninius darbus vidutiniškai uždirba 600-800 Eur į rankas, užsienyje - apie 1200-1500 Eur į rankas.