Netrūksta teisininkų, dizainerių ir kultūros atstovų

Specialistų paieškos portalo „Cvmarket.lt“ marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė išskyrė, kad paprastai mažiau darbo pasiūlymų yra dizaino, akademinės veiklos (mokytojų, dėstytojų), teisės, kultūros ar mokslo sektoriuose.

„Kodėl skelbimų mažiau, gali būti labai įvairios aplinkybės: mažesnis tam tikrų specialistų poreikis darbo rinkoje (reikia ne tokio didelio specialistų kiekio, kaip, pavyzdžiui, pardavimo sektoriuje), darbo paieškos vyksta kitais būdais (nėra įprasta ieškoti darbo ar darbuotojų per darbo pasiūlymus, dominuoja paieškos per rekomendacijas), darbuotojų rotacija tam tikrose pozicijose yra labai reta (darbuotojai dirba vienoje darbovietėje po 20 metų ar daugiau)“, – sakė ji.

Įdarbinimo tarpininkavimo centro „ITC.lt“ Projektų vadovė Agnė Reklaitienė pridūrė, kad įprastai mažiausiai skelbimų būna meno, žiniasklaidos srityje.

Jai pritarė ir „Cvbankas.lt“ vadovas Tomas Toleikis, tačiau atkreipė dėmesį, kad tai nereiškia, kad tai yra neperspektyvios specialybės.

„Mažiausios kategorijos: žiniasklaida, eksportas, nekilnojamasis turtas (brokeriai). Tačiau tikrai negalima tikslingai vertinti kategorijos perspektyvos pagal skelbimų skaičių joje, tiesiog šios darbo rinkos šiek tiek mažesnės, taigi, ir skelbimų mažiau“, – sakė T. Toleikis.

Ne visur verta stoti

Pirmiausia, jau kuris laikas viešoje erdvėje kalbama apie sceninių menų atlikėjų rengimo perteklių. Prieš kelis metus Lietuvoje buvo vienu metu renkami 4 skirtingi aktorinio meistriškumo kursai, kurių kiekviename – apie 20 studentų. Baigimo metais į pasaulį, teoriškai, turėjo išeiti 80 aktorių, kai pačių teatrų kiekis ir artistų paklausa – gerokai mažesnė.

Tas pats vyksta ir karantino metu. Darbo skelbimų portalų vadovų ir atstovų teigimu, ieškoma itin mažai meninių profesijų atstovų, taip pat aptarnavimo bei turizmo srityse šiuo metu dirbančių žmonių. Visgi kai kurios sritys ir smarkiai iškilo.

R. Tatarėlytė pabrėžė, kad daug pokyčių rinkoje lėmė karantinas. Taip pat – kaip svarbu yra mokytis kalbas.

„Šiuo metu, dėl esamų ribojimų, mažiau ieškoma turizmo, maitinimo, viešbučių bei aptarnavimo specialistų. Bet taip yra grynai dėl dalinai ar visiškai suspenduotos šių sektorių įmonių veiklos. Tačiau matome, kad po truputį viskas atsigauna ir įmonės vėl pradeda ieškoti šių sričių specialistų.

Taip pat kol kas stebimos mažesnės sezoninių darbuotojų paieškos, vėlgi, tai susiję su ribojimais keliauti į užsienį. Bendrai kalbant, specialistų populiarumas arba ne yra susijęs su darbo rinkos poreikiais.

Jeigu žmogus turi labai unikalią darbo patirtį ar išsilavinimą, jam bus sudėtinga rasti darbą pagal specialybę, nes tiesiog darbo pasiūlymų rinkoje yra nedaug. Tarkime, kultūros sektoriaus specialistai yra reikalingi, tačiau darbo pozicijų kiekis yra ribotas. Lygiai tas pats yra su teisės specialistais, humanitarinių ir socialinių mokslų atstovais.

Pastebime, kad baigę būtent tokio pobūdžio studijas dažnai darbinasi į darbus, kurie nėra tiesiogiai susiję su jų studijomis arba persikvalifikuoja. Iš kitos pusės, kadangi Lietuvoje nemažai užsienio įmonių aptarnavimo centrų, žmonės, mokantys nestandartines užsienio kalbas, kaip italų, skandinavų šalių ir kitas, yra ieškomi.

Taigi, kalbų išsilavinimą turintys žmonės kaip ir ieškomi, bet darbas iš esmės būtų iš pardavimo ar klientų aptarnavimo srities.

Taip pat yra tokių specialybių, kurios yra labai paklausios (aviacijos inžinieriai ir mechanikai, tam tikrų pakraipų mokslininkai, fizikai, siauros srities programuotojai ir t.t.), mokami dideli atlyginimai (daugiau kaip 2000 eurų), tačiau darbo vietų skaičius yra labai ribotas. Taigi, pati specialybė kaip ir potenciali, tačiau darbo paieškos gali užtrukti.

Bet kokiu atveju, turbūt nėra tokios specialybės, kuri būtų bloga – priklauso, ar žmogui ji iš tikrųjų yra įdomi ir kaip lanksčiai vėliau jis galės žiūrėti į darbo paieškas“, – sakė R. Tatarėlytė.

Tuo metu labiausiai nukentėję nuo karantino sektoriai patyrė masinius atleidimus ir kai kada netgi per pusę sumažintus atlyginimus.

A. Reklaitienė taip pat akcentavo karantino lemiamus pokyčius – mažiausiai šiuo metu populiarūs specifinių sričių specialistai, kaip kad menininkai, renginių vedėjai.

„Daugiausiai kandidatų sulaukiame į administratoriaus, biuro vadybininko, klientų aptarnavimo specialisto, pardavimų vadovų pozicijas“, – teigė ji.

T. Toleikis prie karantino pokyčių pridūrė ir dar kelias profesijas: „Dabar mažiau populiarios yra klientų aptarnavimo, administravimo, maisto gamybos, nekilnojamo turto brokerių profesijos.

Tačiau akivaizdu, kad visoms šioms kategorijoms neigiamą įtaką turėjo patys karantino suvaržymai, šios sritys buvo labiausiai paveiktos. Jei ne karantinas, neabejotinai matytume augimą, kaip ir visose kitose srityse.“

Kas iškilo, o kas krito

Specialistai atsakė, kokių pastebėjo pokyčių darbo rinkoje. Gal seniau buvusi itin populiari profesija dabar nebenaudinga? Arba atvirkščiai – seniau nebuvo daug ieškoma tam tikrų specialistų, o dabar jau yra?

R. Tatarėlytė kaip pagrindinį karantino inspiruotą pokytį įvardijo el. prekybos iškilimą. El. paslaugos tapo naudingesnės už gyvojo aptarnavimo profesijas.

„Atsiradus karantino ribojimams, visos darbo pozicijos, susijusios su el. komercijos veikla, stipriai išaugo. Įmonės staiga pastebėjo, kad jos arba neturi, arba turi ne visiškai funkcionuojančias el. parduotuves. O kadangi esminė prekyba vyko būtent šiuo kanalu, išaugo ir web dizainerių, e-komercijos programuotojų, skaitmeninės rinkodaros specialistų poreikis.

Jų visada ieškojo, tik ne tokiais kiekiais. Kadangi dabar nemaža dalis prekiautojų turės ir virtualias parduotuves, reikės žmonių, kurie jas prižiūrėtų, optimizuotų ir vystytų toliau“, – sakė ji.

A. Reklaitienės teigimu, šiuo metu paklausiausios inžinerinės, gamybos, statybų kryptys: „Labai daug reikia vidutinės, žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – gamybos darbininkų, ekskavatorininkų, trinkelių klojėjų, įrengimų operatorių, pakuotojų, statybininkų ir pan.

Taip pat paklausūs konstruktoriai, finansinių sričių specialistai – buhalteriai, apskaitininkai. Dar viena paklausi sritis – transporto vadyba, daug ieškoma transporto, ekspedicijos vadybininkų.“

Nė vienas kalbintas vadovas nepaminėjo aptarnavimo srities personalo poreikio. Tai, galima spėti, taip pat nulemta karantino.

Kam priklauso ateitis?

R. Tatarėlytė neslėpė – ateitis priklauso procesų automatizavimui, virtualių erdvių plėtimui ir kitoms panašioms specialybėms. Todėl, pasak jos, specialistai iš sričių, susijusių su mechanika, inžinerija bei Informacinėmis technologijomis (IT), tikėtina, bus paklausūs ir tokių žmonių poreikis tik augs.

„Iš kitos pusės, tokie kritiniai specialistai, kaip medikai ir slaugytojai, mokytojai, spec. tarnybų darbuotojai irgi niekur neišnyks. Jų yra didelis trūkumas, ypač regionuose.

Taip pat Lietuvoje stipriai vystomos veiklos, susijusios su logistika, statyba, gamyba. Taigi, šių darbuotojų irgi reikalingas nuolatinis poreikis. Jeigu kalbėtume apie darbo pozicijas, kuriose yra didžiulė rotacija – pardavimai, aptarnavimas, maitinimas, – tokių žmonių poreikis irgi niekur nedings. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra nemažai finansinės srities įmonių.

Tikriausiai reikia rinktis tokia specialybę, kurią bus įdomu mokytis, o ne tą, kuri madinga ar kurią rekomenduoja aplinkiniai. Jeigu žmogus studijuos kažką tik dėl to, kad reikia, tikėtina, jis per daug stipriai nesigilins į sritį ir net ir baigęs teoriškai paklausią specialybę negalės konkuruoti su tais, kurie domėjosi ta sritimi išsamiau“, – pabrėžė R. Tatarėlytė.

A. Reklaitienė rekomendavo nebijoti rinktis profesinių mokyklų, įvairių, ankščiau buvusių neprestižinių specialybių, mat šiuo metu plečiantis statybų sektoriui ir daugėjant gamybos įmonių, vis labiau auga įvairių šaltkalvių, trinkelių klojėjų, kelininkų, lauko inžinerinių tinklų specialistų, montuotojų, suvirintojų poreikis.

„Gerai mokantys užsienio kalbas gali drąsiai rinktis transporto vadybos sritis. Taip pat ateityje bus reikalinga daugelis inžinerinių, energetikos, informacinių technologijų, statybos sektoriaus (aukštesnės pozicijos – darbų vadovas, projektų vadovas, projektuotojas), pastatų inžinerinių sistemų specialistų.

Rekomenduojame karjeros pradžioje nebijoti startuoti nuo paprastesnių pozicijų, viskas ateina su patirtimi, pasirenkant tinkamą įmonę galima įgauti daug patirties, kuri pravers ateityje, galbūt net ir toje pačioje įmonėje bus pastebėtas ir galės startuoti aukštesnėje pozicijoje“, – patarė A. Reklaitienė.

T. Toleikis stebėjosi, kad jų portale šiuo metu sulaukta rekordinio skelbimų skaičiaus – siūloma daugiau kaip 7700 laisvų darbo vietų.

„Šiuo metu rinkoje matome situaciją, kai darbo skelbimų skaičius yra rekordinis, tačiau kandidatų įmonės sulaukia mažiau. Tokio skaičiaus pasiūlymų anksčiau nėra buvę niekur.

Populiariausios siūlomos darbo kategorijos, kaip ir anksčiau: gamyba, prekyba, klientų aptarnavimas, informacinės technologijos bei pardavimų vadyba.

Jei geriausią ateities specialybę reikėtų rinktis tik pagal skaičius ir statistiką, tuomet tikrai tai būtų IT sritis. Tačiau suprantama, kad tai yra specifinis darbas, jam reikia tam tikrų sugebėjimų ir potraukio.

Kalbant apie atlyginimus, taip pat galima išskirti dvi kategorijas, kurių specialistams siūlomi dideli atlyginimai. Tai yra IT (atlyginimai standartiškai vyrauja nuo 800 iki 2400 eurų „į rankas“) bei statyba (atlyginimai nuo 800 iki 2600 eurų „į rankas“).

Žinoma, pastarosios kategorijos atlyginimų vidurkius kiek pakoreguoja skelbimai darbui užsienyje. Tačiau ir Lietuvoje statybininkams jau siūlomi nemaži atlyginimai“, – informavo T. Toleikis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (105)