– Kokios šiuo metu yra penkios, geriausiai apmokamos profesijos? Kas lemia jų didesnį užmokestį?
– Aukščiausiose pozicijose pagal atlyginimą vyrauja aukščiausio lygio vadovai ir IT profesionalai. Pavyzdžiui, šiuo metu, atlyginimų tyrimo manoalga.lt duomenimis, didžiausius atlyginimus uždirba vyr. vykdomasis pareigūnas, vykdomasis direktorius, IT skyriaus direktorius, IT architektas ir vyr. programuotojas. Atlyginimo dydį lemia daug dedamųjų: pareigų lygis, atsakomybės lygis, darbo patirtis, turimi įgūdžiai, sritis, pareigų paklausos ir pasiūlos santykis rinkoje, ekonominė pareigų vertė ir pan.
– Ar Lietuvos rinkoje pakanka galinčių užimti minimas pozicijas? O galbūt tai – puikus šansas mąstantiems, kur studijuoti, jauniems žmonėms atkreipti dėmesį į tam tikrų specialistų trūkumą?
– IT srities specialistų poreikis rinkoje yra tikrai aukštas ir ne pirmus metus fiksuojamas šios srities specialistų trūkumas. Kiekvieną mėnesį cvonline.lt portale įmonės paskelbia apie 1000 darbo pasiūlymų, skirtų IT srities specialistams, šios srities specialistų poreikis ateityje tik augs, o IT ir technologijų išmanymas bus vienas iš svarbesnių įgūdžių, nepriklausomai nuo darbo srities. Didesnė paklausa yra ir ne aukščiausio lygio vadovams, o padalinių, skyrių bei projektų vadovams. Dažnai vadovus stengiamasi užsiauginti įmonės viduje, todėl šiuo atveju svarbu išmanyti konkrečią verslo sritį, produktus, paslaugas, specifiką ir pan. bei turėti vadybinių gebėjimų. Vadovaujančioms pareigoms kiekvieną mėnesį paskelbiama apie 500 darbo pasiūlymų. Na, o aukščiausio lygio vadovų paieška dažniausiai vyksta ne per darbo skelbimus, o tiesioginės paieškos būdu, šių vadovų rotacija nebūna dažna.
– Kaip prognozuotumėte artimiausių kelių metų perspektyvas? Kokios profesijos bus paklausiausios, pelningiausios?
– Kalbant apie dešimt darbo sričių, kuriose paskelbiama daugiausiai darbo pasiūlymų, įeina IT sektorius, čia ieškoma programuotojų, projektų vadovų. Toliau – finansai ir apskaita, reikalingi buhalteriai, apskaitininkai, finansininkai, analitikai. Taip pat gamybos ir pramonės sritis: staklių operatoriai, šaltkalviai, meistrai, kvalifikuoti darbininkai ir elektronikos, medienos, metalo, baldų, maisto, chemijos pramonės remontininkai. Į daugiausia darbo pasiūlymų pateikiančias profesijas įeina ir organizavimo bei valdymo sritis – ieškomi padalinių, skyrių, projektų ar įmonių vadovai. Neatsilieka prekybos sritis: daugybė importo, eksporto, elektroninės prekybos specialistų darbo pasiūlymų, ieškoma ir darbo grupės vadybininkų, užsakymų koordinatorių. Inžinerijos srityje ieškoma meistrų, technologų, inžinierių, pardavimų srityje – konsultantų, vadybininkų, projektų bei plėtros vadovų, elektroninės komercijos specialistų. Klientų aptarnavimo sritis taip pat patenka į pirmą dešimtuką, nuolat ieškoma konsultantų ir verslo paslaugų darbuotojų. Bankų ir draudimų sritis, kur ypač ieškomi pinigų plovimo prevencijos specialistai bei duomenų analitikai ir, galiausiai, transporto bei logistikos sritis, kur galima rasti nemažai pasiūlymų ekspedijavimo, logistikos, transporto vadybininkų pozicijoms. Atsižvelgiant į užimtumą pagal ekonomines veiklos sritis, pirmauja paslaugos ir prekyba, gamyba, švietimas, statyba, transportas ir sandėliavimas bei medicina ir socialinis darbas. Tikėtina, kad darbuotojų poreikis šiose srityse artimiausiu metu išliks stabiliai aukštas, tačiau gali keistis pačios darbo priemonės, įrankiai ir būdai. Kalbant apibendrintai, ateities aktualiausios profesijos bus šiose keturiose kertinėse srityse: duomenys ir dirbtinis intelektas, technologijos/inžinerija, medicina/sveikata, prekyba/paslaugos. Žinoma, nereikia užmiršti, kad profesijų pasirinkimas yra tikrai platus ir nederėtų apsiriboti vien šiomis išvardintomis sritimis, tik renkantis ateities profesiją reikėtų galvoti, kokias žinias, įgūdžius ir kompetencijas gausite studijų metu ir kaip jas bus galima pritaikyti prie besikeičiančios rinkos.
– O kurios profesijos praranda savo populiarumą, nebėra tokios perspektyvios, kaip anksčiau, galbūt dėl rinkos perpildymo ar dėl technologinio proveržio?
– Rankinį, monotoninį, pasikartojantį, nesudėtingą, kvalifikacijos nereikalaujantį darbą dažnu atveju keičia technologijos, todėl, kai galvoji apie savo profesijos esmę ir ateities perspektyvas, reikia pamąstyti, kiek greitai šis darbas gali būti pakeistas automatizuotomis sistemomis ir, apskritai, ar yra paklausa rinkoje. Jei pažiūrėtumėm į anksčiau pateiktas didžiausias pagal užimtumą sritis, matome, kad jose dirba daug darbuotojų, paklausa yra aukšta, bet dalis pasiūlymų nedomina ieškančiųjų darbo dėl darbo specifikos, sąlygų, atlyginimo ir t.t., todėl jau dabar jose vyksta daug pokyčių, pvz., prekyboje, sunkiai surandant pardavėjų-kasininkų, juos keičia savitarnos kasos, gamyboje investuojama į automatizavimą, robotus ir pan.
– Pabaigai, gal galite išskirti penkias potencialaus darbuotojo savybes, kurios šiuolaikinėje darbo rinkoje yra būtinos kone kiekvienam, norinčiam sėkmingai įsidarbinti?
– Tai būtų skaitmeniškumas – kompiuterinis raštingumas, technologijų suvokimas, gebėjimas mokytis ir noras tobulėti, užsienio kalbų žinios, smalsumas ir žingeidumas.
