Dvyliktokės komentaro kalba netaisyta.
Egzaminų sesijai įgavus pagreitį dauguma abiturientų nepaleidžia vadovėlio ir išgyvena rimčiausias bandymų dienas. Valstybiniai brandos egzaminai yra svarbiausias mokinio įgūdžių patikrinimas, įvertinantis ištisų dvylikos metų darbo pastangas ir nulemiantis jaunuolio ateitį.
Iš pažiūros tokia nusistovėjusi vertinimo sistema atrodo priimtiniausia ir tinkama, juk kitaip ir negali būti, kaip buvo prieš šimtus metų, taip ir turi likti. Ar ne?
Esu abiturientė, baigianti stipriausią miesto gimnaziją. Rašau ne tam, kad „paverkti“ dėl sunkių egzaminų ar dėl to, jog nebeliko laiko pažiūrėti mėgstamo serialo, nors turbūt daugumai skaitytojų taip pasirodys. Esu čia todėl, nes būtų skaudu, jei ateities kartos gyvuotų tokioje nepažangioje sistemoje.
Šalį sukrėtusi koronaviruso pandemija parodė mūsų sistemos trapumą ir pokyčių būtinybę. Mokytojai privalėjo vos per dvi savaites visą mokymosi turinį perkelti į skaitmeninę erdvę, o mokinai – iškart prisitaikyti. Šį kelių mėnesių laikotarpį atsimenu kaip juodą darbą, teikusį kelis apipuvusius vaisius. Visą dieną lauždavau galvą kaip savarankiškai išmokti geometriją, suprasti Ivaškevičiaus kūrybą, tačiau be vedlio tai buvo tas pats kas laižyti ledus per stiklą.
Žinoma, buvo „zoom“ pamokos, bet be grįžtamojo ryšio ir motyvacijos, kuri nenumaldomai blėso stebint silpną švietimo strategų poziciją ir blaškymasį, tai buvo neefektyvu.
Apmaudu, kad nebuvo atsižvelgta į tokio mokymo trūkumus ir paliktos užduotys temų, kurias mokiniai namuose turėjo išmokti patys, nebe mokykloje. Pavyzdžiui, matematikos egzamino didžiąją dalį sudarė temos, esančios ugdymo programos gale. Žinoma, egzaminų užduotys buvo sukurtos gerokai anksčiau negu įvyko viruso protrūkis, pinigai buvo išleisti, todėl kam išlaidauti dėl tokio menkniekio? Gaila, tačiau toks menkniekis man ir daugeliui žmonių, kuriuos pažįstu, reiškia itin daug.
Toks abejingumas mokslui privertė susimąstyti apskritai apie Lietuvos švietimo modelį. Pagal jį, pažymiai, kurie parodo mokinio darbo rezultatą ir yra tikrai nelengvai uždirbami, reiškia nieką, o egzaminai – viską. Netikiu, kad vienintelė, nematau prasmės momentinio žinių taikymo principe, kuriame testuojamas tik vienintelis įgūdis – atmintis. Elementaru, jog logika ir pasišventimas dalykui padeda, tačiau nevisi esame humanitarai ar tiksliųjų mokslų asai.
Visa tai priverčia susimąstyti, ar iš mūsų augina viską aklai kalančius konkurencingus robotukus, ar sąmoningas, socialiai pažengusias asmenybes, gebančias taikyti įgūdžius, o ne juos aprašyti. Aišku, sovietmečiu fabrikuose dirbantiems žmonėms toks išsilavinimas gal ir buvo naudingas, tačiau kalbame apie XXI amžių, laikmetį, kai Lietuva vaduojasi iš vis dar paplitusio homo sovieticus mąstymo.
Neveltui sakoma, kad pabaigus vidurinę mokyklą prasideda antroji, gyvenimo mokykla, kai tenka savarankiškai įgyti žinias, iš tikrųjų praversiančias realiame pasaulyje: kaip susirasti darbą, sumokėti mokesčius, viešai kalbėti, suformuoti ir išreikšti aiškią poziciją ir nuomonę skirtingose srityse. Vietoj to mes švaistome energingos jaunystės metus informacijai, kuri retai kada praverčia tikrovėje.
Žinoma, lengviau kritikuoti, negu kažką keisti. Suvokiu, jog mokslo kokybės tobulinimas užtrunka nevienerius metus, tai yra sudėtingas procesas, tačiau jį pagreitinti padėtų atsižvelgimas į jaunimo organizacijų nuomonę, mokytojų pasiūlymus ir interesus, t.y. žmones, gyvenančius švietimo sistemos kasdienybėje, o ne tuos, kurie neturi jokios patirties mokykloje.
Galbūt esu per didelė idealistė ar naivuolė, tačiau nuoširdžiai tikiu, kad dėl savo šalies ateities, galime labiau pasistengti ir nebekišti jaunų protų į nereikalingus, nusidėvėjusius rėmus.
Atsakyti į abiturientės laišką Delfi pakvietė atsakingų institucijų atstovus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė aiškina, kad egzaminai vyksta įprastai, kadangi griežtas karantinas jau pasibaigęs. Pasak jos, pagrindinis skirtumas tas, kad per šią sesiją laikomasi didesnių atstumų tarp suolų, bendro naudojimo priemonės – pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir literatūros egzamine reikalingi žodynai, kompiuteriai – dezinfekuojamos, taip pat ir pati brandos egzaminų sesija vyksta vėliau.
„Ypatingesnių sunkumų organizuojant egzaminus neiškilo, savivaldybės ir mokyklos labai geranoriškai rengėsi vykdyti sesiją ir ją organizuoja. Pavienių pažeidimų per egzaminus pasitaikė, kaip nutikdavo ir kasmet, pavyzdžiui, į egzaminą atsineštas telefonas. Iškilusios problemos sprendžiamos labai operatyviai ir bendrai egzaminų sesija vyksta gana sklandžiai.
Rengiant egzaminus buvo konsultuojamasi ir atsižvelgiama į socialinių partnerių pastabas ir pasiūlymus“, – užtikrina ji.
Specialistė sako nesutinkanti su teiginiu, kad brandos egzaminais tikrinamas tik vienas įgūdis, kadangi tikrinamos ne tik žinios, bet ir abiturientų gebėjimas savarankiškai mąstyti, argumentuotai išdėstyti savo nuomonę – tai tikrinama per lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, kitus egzaminus. Jos teigimu, taip pat vertinamas raštingumas, gebėjimas analizuoti, per menų egzaminą – kūrybiškumas.
„Skirtingi egzaminai leidžia atsiskleisti įvairiems abiturientų gebėjimams. Jau kelerius metus mokiniai gali rinktis atlikti brandos darbą, kuris sujungia skirtingas disciplinas ir atveria daug erdvės jį atliekančiojo kūrybiškumui, išmonei. Brandos darbą galima rengti pasirinktinai vienerius arba dvejus mokslo metus ir pavasarį jį pristatyti. Deja, šis pasiekimų patikrinimo būdas tarp abiturientų nėra populiarus, šiemet jį rinkosi daugiau kaip šimtas mokinių.
Apie galimus egzaminų organizavimo pokyčius galima bus svarstyti užbaigus egzaminų sesiją, tačiau visi pakeitimai neįsigaliotų anksčiau kaip po dvejų metų. Visa vertinimo, įskaitant ir brandos egzaminus, sistema bus peržiūrima atnaujinant ugdymo turinį“, – pasakoja ji.
Pasak Nacionalinės švietimo agentūros direktorės Rūtos Krasauskienės, rengiantis 2020 metų brandos egzaminų sesijai buvo intensyviai bendradarbiaujama su savivaldybių, mokyklų administracijų, mokyklų vadovų asociacijos, mokytojų dalykininkų asociacijų, mokinių organizacijos atstovais, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojais. Specialistė tikina, kad šiandien, likus vykdyti kelis pagrindinės sesijos ir visus pakartotinės sesijos brandos egzaminus, galima teigti, kad visų suinteresuotų pusių atsakingas įsitraukimas, laiku pateikti klausimai ir siūlymai, situacijos supratimas tikrai prisidėjo prie sklandaus ir ramaus egzaminų vykdymo.
„Kaip ir kasmet buvo keletas pavienių egzaminų tvarkos pažeidimų. Džiugu, kad jų aplinkybės buvo analizuojamos operatyviai, galimi sprendimai buvo priimti, atsižvelgiant į visas aplinkybes.
Norėtume sulaukti brandos egzaminų sesijos pabaigos ir rezultatų skelbimo, kad galėtume apibendrinti viso proceso eigą. Šiandien galime konstatuoti, kad mūsų mokiniai ir visa mokyklų bendruomenė sąmoningai ir atsakingai priėmė pasikeitusias egzaminų vykdymo sąlygas“, – aiškina ji.
Anot jos, įvairios nuomonės dėl egzaminų vertinimo priimamos kaip sudėtinė pačios išorinio vertinimo sistemos dalis. R. Krasauskienė sako, kad nepaisant to, jog egzaminai yra natūrali ugdymo proceso baigiamoji dalis, suprantama, jog mokinių lūkesčiai ir galimybės, emocinis kontekstas, pasirengimo lygis yra skirtingi.
„Egzaminai atlieka dvi pagrindines funkcijas – pagal jų rezultatus yra teikiamas brandos atestatas ir jie naudojami stojimui į aukštąsias mokyklas. Tai reiškia, kad tuo pačiu vertinimo įrankiu pasiekiami du svarbūs tikslai. Be to, mokiniams yra sudarytos galimybės rinktis kokius brandos egzaminus ir kokius jų tipus jie gali laikyti ar atlikti. Tai laikytina vienu didžiausiu sisteminiu privalumu.
Kaip ir kitose srityse, taip ir išorinio vertinimo sistemoje yra dalykų, kuriuos reikia tobulinti ir keisti, prisitaikant prie visuomenės lūkesčių, technologinių naujovių ir galimybių, planuotų ir visai nenumatytų aplinkybių“, – teigia ji.
Pasak specialistės, šiuo metu visas dėmesys yra sutelktas į šių metų brandos egzaminų sesijos organizavimą, kandidatų darbų vertinimą. Ji džiaugiasi, kad valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbai yra vertinami nuotoliniu būdu elektroninėje aplinkoje ir tikisi, kad šis procedūrinis pokytis tikrai bus ilgalaikis ir tvarus.
„Kaip ir kasmet, tik pasibaigus brandos egzaminų sesijai, pradėsime tartis su švietimo bendruomene dėl kitų metų pasiekimų patikrinimo tvarkaraščių, tvarkos aprašų koregavimo. Sisteminiai pokyčiai dėl brandos egzaminų turėtų būti patvirtinti prieš dvejus metus, todėl kitų metų brandos egzaminų tvarkoje esminių pokyčių nėra numatyta. Pokyčiai ilgalaikėje perspektyvoje yra siejami su ugdymo turinio atnaujinimo procesu, kuris šiuo metu vyksta“, – planus aiškina pašnekovė.
