Statybininkų paklausa žymiai didesnė nei pasiūla

LSA prezidento D. Gedvilo teigimu, statybininko profesija – perspektyvi, įdomi ir visada reikalinga profesija. Anot jo, statybos srities darbininkų paklausa visuomet išlieka pakankamai didelė, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos.

„2019 m. šalyje buvo 1374 tūkst. užimtųjų, iš jų 100,1 tūkst. arba 7,3 proc. visų užimtųjų dirbo statybos sektoriuje. Statistika rodo, kad nuo 2011 m. iki 2019 m. dirbančių statybos sektoriuje skaičius stabiliai augo.

Statybos sektoriuje darbuotojų paklausa yra kone penkis kartus didesnė nei pasiūla. Pavyzdžiui, per 2019 m. pirmąjį pusmetį statybos sektoriuje įsidarbino tik 2166 žmonių, kai laisvų darbo vietų skaičius buvo daugiau nei penkis kartus didesnis“, – duomenis komentuoja jis.

Nejaučiama didelė statybininkų konkurencija

Pasak D. Gedvilo, darbo rinkoje šiandien labiausiai trūksta siauros specializacijos specialistų, tokių kaip statybininkų montuotojų, mūrininkų, apdailininkų, tinkuotojų, betonuotojų, darbininkų izoliuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, suvirintojų, elektrikų, pastolininkų. Anot specialisto, šios profesijos 2019 m. įtrauktos į darbo rinkoje trūkstamų profesijų sąrašą.

„Mokinių skaičius profesinio mokymo statybos srities programose per trejus metus sumažėjo 41 proc. Tai reiškia, kad statybos sektoriaus darbo rinkos paklausa yra penkis kartus didesnė nei absolventų skaičius. Tendencijos rodo, kad ateityje ši takoskyra tik didės, nes iš profesinio mokymo įstaigų kasmet vidutiniškai iškrenta net apie 20 proc. moksleivių dėl motyvacijos ir skatinimo priemonių trūkumo.

Nejaučiama didelė statybininkų konkurencija rinkoje dėl augančios statybos srities darbuotojų paklausos ir mažėjančios darbuotojų pasiūlos“, – tikina pašnekovas.

Dalius Gedvilas
Foto: Organizatorių nuotr.

Tendencingas užmokesčio augimas

Jo teigimu, šiandien statybininko darbas vis dar laikomas mažai apmokamu ir fiziškai sunkiu, tačiau tai visuomenėje suformuotas stereotipinis požiūris, kuris visiškai neatspindi realios situacijos. D. Gedvilas aiškina, kad statybų kultūra Lietuvoje nuolatos gerėja ir auga, o patys statybininkai šiandien – šiuolaikiški, profesionalūs ir kokybiškai atliekantys darbus.

„Statybininkai turi ne tik puikias galimybes turėti garantuotą darbo vietą, bet ir gauti geras pajamas dėl tendencingo darbo užmokesčio augimo. Šiandien statybininkų atlyginimai išlieka tokiame pačiame lygyje kaip ir 2019 metų pabaigoje, o tai reiškia, kad pandemija nepaveikė statybos sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio“, – aiškina jis.

Paklausa tik didės

Pašnekovas tikina, kad statybininkų paklausa visoje Europoje tik didės, nes tokios valstybės kaip Vokietija, Švedija, Airija į statybų pramonę investuoja didelius resursus ekonomikai skatinti. Jo teigimu, aiškiai pastebima, kad turintys aukštą profesinę kompetenciją darbuotojai yra vertinami ir atitinkamai motyvuojami.

„Specialistų atlyginimas priklauso nuo darbuotojų turimų kompetencijų. Pavyzdžiui, Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) vykdo darbuotojų kompetencijų vertinimą ir išduoda Statybininko (STATREG) korteles.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad statybos sektorius sparčiai skaitmenizuojasi. Statybos procese šiandien naudojama itin daug skaitmeninių technologijų ir priemonių, kurios ateityje taps dar labiau inovatyvesnės ir pažangesnės, todėl itin svarbiu tampa darbuotojų gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir naudotis skaitmeninėmis technologijomis, išmaniaisiais įrankiais“, – pokyčius vardija jis.

Foto: Shutterstock

Ateityje statybininko darbas bus gerai apmokamas

Pasak D. Gedvilo, šiandien statybininkams nebeužtenka gerai išmanyti ir gebėti atlikti vieną funkciją statybvietėje. Anot jo, dabar statybininkai turi turėti specialių žinių ir gebėjimų naudotis skaitmeniniais įrankiais statybos procese.

„Šiandien statybos srities darbininkams keliamas reikalavimas ne tik mokėti statyti, bet tą daryti greitai, profesionaliai ir itin kokybiškai, todėl statybos bendrovės vis labiau investuoja į darbuotojų kompetencijų ugdymą.

Ateityje statybininko darbas bus gerai apmokamas, nes įvairūs statybos procesai vis labiau skaitmenizuojami, o sunkus fizinis darbas po truputį eina į užmarštį. Specialistai, gebantys taikyti skaitmenines technologijas ir įrankius darbo procese, šiandien yra itin vertinami“, – užtikrina jis.

Nekvalifikuotiems specialistams kartelė kelta aukštai

Statybos įmonės UAB „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys aiškina, kad tikrų savo srities specialistų statybos sektoriuje visada trūksta. Jo teigimu, viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad Lietuvoje šlubuoja statybininko profesijos žmonių paruošimas. Anot pašnekovo, nepakankamai kvalifikuotiems specialistams sudėtinga įsilieti į statybos darbo rinką: kartelė iškelta labai aukštai.

„Dar viena problema – žmogiškieji ištekliai. Jei situacija Lietuvoje nesikeis (emigracija, mažėjantis gimstamumas, didėjantis jaunimo noras turėti lengvą, švarų ir gerai apmokamą darbą), tuomet dar po poros dešimtmečių nebeturėsime jaunų statybininkų. Pavyzdžiui, į mūrininkų/betonuotojų specialybes norinčių beveik nėra. Ši tendencija aiškiai jaučiama ir mūsų įmonėje: trečdalis darbuotojų yra vyresni, surasti kuo juos pakeisti jau šiandien labai sudėtinga“, – situaciją aiškina jis.

Geri meistrai gyvena pakankamai gerai

Pasak A. Šlenio, šiandien geri meistrai, turintys rekomendacijas, gyvena pakankamai gerai. Pašnekovas aiškina, kad paskutinės krizės metu, pasikeitė tiek įkainiai, tiek požiūris. Jo teigimu, vis daugiau žmonių leidžia sau nedirbti savaitgaliais.

„Statybininkai uždirba nuo tūkstančio eurų į rankas iki 2 tūkst. eurų ir daugiau. Nekalbame apie pagalbinius darbininkus. Jų pajamos mažesnės. Tačiau Lietuva yra maža valstybė, mūsų šalyje darbo atlygis savo dydžiu kol kas sunkiai konkuruoja su tokiomis šalimis kaip Vokietija, Norvegija ar kitomis Skandinavijos šalimis“, – teigia jis.

Darbuotojams reikia pakankamos kvalifikacijos

Jo teigimu, prognozuoti ilgalaikius pokyčius statybų rinkoje kasmet tampa vis sudėtingiau. Anot specialisto, pokyčius statybos sektoriuje lemia ne tik vidinė, bet ir tarptautinė aplinka, o statybos sektorius yra vienas svarbiausių makroekonomikos dalyvių.

„Šiandien kalbame apie galimą ketvirtąją pramonės revoliuciją. Daugelis pastatų projektuojami ir statomi naudojant naujausias projektavimo technologijas. Net žemiausios kategorijos darbininkui reikia pakankamos kvalifikacijos, kad jis galėtų skaityti brėžinius. Smarkiai keičiasi ir griežtėja darbų saugos bei kokybės reikalavimai.

Specialistų poreikį diktuoja ir šalies ekonomikos vystymasis. Jei augimas yra žymus, proporcingai didėja statybos sektoriaus apimtys, darbuotojų paklausa. Šiandien egzistuoja ir sunkiai nuspėjami veiksniai, kaip Corona viruso pandemija dėl kurios prognozuojamas ekonomikos vystymosi lėtėjimas. Dėl susidariusios situacijos statybos sektoriaus smukimas galimas net 20-30 proc. bendrų apimčių. Jei statybos sektoriaus apimtys mažėja, mažėja poreikis žmonėms, neauga ir atlyginimai. Aplinkybių visuma lemia atlyginimų dinamiką“, – aiškina specialistas.

Užsieniečių atlyginimų lūkesčiai realesni

Anot A. Šlenio, visiems ne paslaptis, kad statybininkų paruošimas Lietuvoje turi trūkumų, o nepakankamai kvalifikuotiems darbuotojams sunku atrasti gerą darbo vietą. Anot jo, nemenką reikšmę atlyginimams turi ir emigracija. Vadovas teigia, kad jau šiandien įmonėje dirba kitų šalių darbuotojai, nes jų atlyginimų lūkesčiai yra realesni nei dalies lietuvių.

„Išsilavinimas turi labai didelę reikšmę darbuotojo atlygiui. Tačiau jis duos rezultatus darbo užmokesčio forma, jei žmogus rodys iniciatyvą, sieks nuolatinių žinių, dirbs motyvuotai, kaups patirtį. Kvalifikuotas gerai apmokamas specialistas, tai ne tik turintis diplomą statybininkas, svarbi patirtis, asmeninės savybės“, – užtikrina jis.

Apiedarba.lt internetinės svetainės pateiktais duomenimis, statybininkų atlyginimų pokytis 2015-2019 metais siekė 40,6 proc., o 2018-2019 metais šis pokytis laikėsi 9,65 proc.