Kurios specialybės paklausiausios?

„Cvonline“ viešųjų ryšių specialistė Rita Karavaitienė aiškina, kad atsižvelgus į pagrindines Lietuvos ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų, turinčių profesinį išsilavinimą, paklausa išliks aukšta pramonės/gamybos, transporto, prekybos ir statybos srityse.

„Vieną paklausiausią specialybę tikrai būtų sunku išskirti ir net nereikia to daryti, nes specialybių poreikis rinkoje yra gerokai didesnis. Kadangi Lietuvai pavyko pritraukti nemažai užsienio kapitalo įmonių, kurios sukūrė nemažai darbo vietų, daugiausiai pramonės segmente, itin didelis poreikis yra įvairių pramonės šakų darbuotojams (elektronika, automatika, metalo apdirbimas, baldų, plastiko, popieriaus gamyba ir pan.) – kvalifikuotiems staklių operatoriams“, – komentuoja ji.

Kasmet intensyvėja prašymų teikimo mastas

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė aiškina, kad įpusėjus priėmimui į profesinio mokymo įstaigas pastebima, jog stojantieji renkasi ir pernai populiariausiųjų dešimtuke buvusias modulinio mokymo programas.

„Tarp populiariausių: automobilių mechaniko, apdailininko, paramediko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, masažuotojo, kirpėjo, virėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, slaugytojo padėjėjo.

Lyginti ir kalbėti apie pokyčius dar anksti, mat priėmimams tik įpusėjus tiek skaičiai, tiek programų populiarumas dar gali keistis. Šiuo metu prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose jau užregistravo 17,4 tūkst. stojančiųjų, profesinio mokymo įstaigose – 11,3 tūkst. Prašymų teikimo mastas kasdien intensyvėja, todėl galutinio prašymų skaičiaus tikimasi ne mažesnio kaip įprastais metais“, – situaciją aiškina ji.

Specialybę galima įgyti per palyginti trumpą laiką

Alytaus profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Palmira Raginienė tikina, kad tarp profesinėse mokyklose besimokančiųjų paklausiausios inžinerinės pramonės, paslaugų asmenims, transporto paslaugų sričių mokymo programos. Jos teigimu, mažiau populiarios žemės ūkio srities programos.

Foto: Shutterstock

„Perspektyviausios yra informacinių technologijų, inžinerinės specialybės – jų ir reikės ateityje daugiausiai. Besimokančiųjų skaičiaus didėjimą lemia tai, kad pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą ir specialybę galima įgyti per palyginti trumpą laiką.

Turintiems pagrindinį išsilavinimą mokslas trunka 2,3 – 3 metus: gimnazijos skyriuje gali baigti 11 – 12 klases, išlaikyti brandos egzaminus ir gauti brandos atestatą. Kartu mokosi ir profesijos, o trečiame kurse išlaikius kvalifikacijos egzaminą, įgyjamas diplomas. Taigi mažiau nei per trejus metus įgyjamas vidurinis išsilavinimas ir specialybė. 19-20 metų absolventai jau gali sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje ir/ar toliau studijuoti aukštosiose mokyklose. Gimnazijose baigusiems 12 klasių mokiniams mokslas, priklausomai nuo pasirinktos specialybės, gali trukti 2, 1,5 ar 1 metus“, – pasakoja specialistė.

Daug dėmesio praktiniams užsiėmimams

Anot P. Raginienės, kad mokinys būtų tinkamai pasirengęs atlikti konkrečius darbus, turėtų tvirtus praktinius įgūdžius ir galėtų konkuruoti nuolat kintančioje darbo rinkoje, mokymo procese 70 procentų profesinio mokymo programų valandų skiriama praktiniams užsiėmimams. Ji užtikrina, kad baigiamųjų kursų mokiniai praktiką atlieka realioje darbo vietoje – geriausiose regiono įmonėse, įstaigose, organizacijose, turi galimybę mėnesį laiko stažuotis užsienyje. Specialistės teigimu, kvalifikuotų specialistų atlyginimai turėtų likti konkurencingi ir ateityje.

„Mokiniai mokosi moderniai įrengtuose mokomuosiuose kabinetuose, laboratorijose ir praktinio mokymo dirbtuvėse. Mokymosi aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių ir judėjimo negalią turintiems asmenims. Centre veikia Inžinerinės pramonės bei Darbų saugos ir statybos sektoriniai praktinio mokymo centrai, aprūpinti šiuolaikine įranga. Juose mokosi ne tik Centro mokiniai, bet ir kitų respublikos profesinių mokyklų mokiniai, kvalifikaciją kelia įmonių darbuotojai.

Siekiant užtikrinti aukštą mokymo kokybę, atliekama situacijos darbo rinkoje bei regiono vystymo strategijos analizė, įgyvendinamos modulinės profesinio mokymo programos, vystomi žmogiškieji ištekliai, kuriama nauja infrastruktūra bei patraukli edukacinė aplinka. Dalis mokinių baigiamajame kurse dirba pagal specialybę. Su tokiais mokiniais ir darbdaviais yra sudaromos pameistrystės sutartys. Mokiniai mokosi ir dirba“, – privalumus vardija ji.

Atgimsta siuvėjo profesija

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro sektoriaus vadovė Sigita Ribokaitė tikina, kad populiariausių profesijų dešimtukas kasmet žymiai nesikeičia. Jos teigimu, paklausiausiomis tarp stojančiųjų išlieka paramediko, kosmetiko, masažuotojo, kirpėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, vizažisto, gyvūnų prižiūrėtojo, slaugytojo padėjėjo, floristo, dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo profesijos.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Kiekvienais metais atnaujiname mokymo programų krepšelį, todėl ir šiais metais turime naujas mokymo programas: ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, auklės, grimuotojo. Turime aiškų identitetą ir atstovaujame paslaugų asmenims sritį. Kalbant apie mažiau populiarias profesijas reiktų paminėti jų specifiškumą ir iš anksčiau susiformavusius stereotipus. Pavyzdžiui, labai įdomi ir aktuali yra avalynės gamintojo profesija. Šiai profesijai trukdo žmonių pasąmonėje įstrigę vaizdiniai apie varganą batsiuvių darbą. Džiugu, jog kažkada nepopuliaria laikyta siuvėjo profesija atgimsta. Žmonės ją renkasi, nes nori kurti drabužius, siūti individualiai, kurti verslą“, – aiškina specialistė.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Stažuotės užsienyje

Pasak S. Ribokaitės, siūlomos programos išskirstytos į tris svarbiausias kryptis – grožio, sveikatos ir socialinės gerovės, verslo. Jos teigimu, nuo praėjusių metų siūloma nauja vizažisto mokymo programa, o šiais metais startuoja ir nauja grimuotojo mokymo programa.

„Didelį dėmesį pastaraisiais metais skiriame sveikatos ir socialinės gerovės krypčiai: paramediko, masažuotojo, slaugytojo padėjėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programos. Visuomenė sensta, ne tik Lietuva, visa Europa susiduria su šiuo iššūkiu, tad sveikatos ir socialinės gerovės specialistai kuo toliau, tuo daugiau darbo turės. Tai ypač jaučiame rengdami mokiniams stažuotes užsienyje – specialistų paklausa jau yra didžiulė ir ji vis auga.

Taip pat šiais metais sveikatos ir socialinės gerovės kryptyje turime dvi naujas mokymo programas: ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo ir auklės. Daugelis mūsų absolventų anksčiau ar vėliau pasuka savo verslo keliu, tad Centre siekiame jiems suteikti visas sėkmingai verslo pradžiai reikalingas žinias“, – pasakoja ji.

Rengiami gyvūnų priežiūros specialistai

Anot pašnekovės, pasaulis keičiasi, tad specialistus-profesionalus ruošiančiam profesinio mokymo centrui ypač svarbus mokymo programų aktualumas. Pasak jos, atsižvelgiant į naujausias tendencijas, rengiami gyvūnų priežiūros specialistai.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Skaičiuojama, kad šiuo metu Europoje žmonės namie laiko 102 mln. kačių ir 85 mln. šunų. Vien Vokietijoje auginama 9,2 mln. šunų, Švedijoje jų skaičius per 7 metus išaugo 20 proc. Augintinių priežiūrai šeimininkai skiria vis daugiau dėmesio ir lėšų, tad nieko nuostabaus, kad plečiasi gyvūnų priežiūros paslaugų paklausa. Vien šunų kirpimas šiandien kainuoja brangiau nei žmogaus, o ieškantys savęs mūsų Centre neretai įgyja papildomą kvalifikaciją – gyvūnų priežiūros specialisto“, – pabrėžia ji.

Profesinės mokyklos – greitesnis kelias į savarankiškumą

S. Ribokaitė teigia, kad įtaką profesinių mokyklų mokinių skaičiaus didėjimui turi tai, jog profesinės mokyklos suteikia asmenims greitesnį kelią į savarankiškumą. Ji aiškina, kad mokymo programų trukmė svyruoja nuo 20 savaičių iki 1 metų ir 4 mėnesių turintiems vidurinį išsilavinimą ir nuo 20 savaičių iki 3 metų turintiems pagrindinį išsilavinimą (įgyjant tik kvalifikaciją arba kvalifikaciją su viduriniu išsilavinimu).

„Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokymo programos pirmiausia orientuotos į praktiką, tad siekiame nuo pat pirmų žingsnių suteikti pas mus besimokantiems žmonėms viską, ko reikia, kad jie galėtų mokytis ir nuolat tobulėti. Turime ir savo praktinio mokymo bazes, kur mokiniai atlieka praktines užduotis ir mokosi realiomis darbo sąlygomis: patys sutinka klientus, išklauso jų lūkesčius ir atlieka/suteikia pageidaujamą paslaugą.

Kita svarbi mūsų kaip profesinio mokymo centro užduotis – suvesti mokinius ir potencialius darbdavius. Todėl buriame platų partnerių tinklą, kur mūsų mokiniai atliktų praktikas, plečiame bendradarbiavimą su partneriais užsienyje, kur galėtų stažuotis pas mus besimokantys žmonės. Lydime savo mokinius per visą profesinio mokymosi etapą ir stengiamės tai daryti ir mokslams pasibaigus“, – teigia pašnekovė.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Atlyginimai tik didėja

Anot jos, bėgant metams profesines mokyklas baigusių asmenų atlyginimai didėja, o tam turi įtakos bendra situacija valstybės viduje, taip pat besikeičiantis požiūris į daugelį įvairių sričių profesijos atstovų.

„Daugelis profesinio mokymo centre besimokančių būsimųjų kirpėjų, kosmetikų, masažuotojų, siuvėjų, florisčių pradeda individualią veiklą ir dirba sau. Mūsų sveikatos krypties profesijų absolventai – sėkmingi praktikai, be kurių sunku įsivaizduoti šalies gydymo įstaigas, reabilitacijos, SPA, sveikatingumo ir grožio centrus. Turime aiškų identitetą, siekiame išlaikyti lyderio poziciją Lietuvoje rengiant sveikatos ir socialinės gerovės, grožio ir verslo krypčių specialistus“, – tikina ji.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.