Keičiantis gyvenimo būdui auga kibernetinės saugos specialistų poreikis

Karantinui paspartinus įvairių organizacijų kėlimąsi į virtualią erdvę, itin aktualus tapo kibernetinio saugumo klausimas. Nors pamažu grįžtame prie įprasto gyvenimo ritmo, tačiau, kaip pranešime spaudai teigia „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyriausiasis projektų vadovas Andrius Veršinskas, prisidedantis prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus Kaune vystymo ir bendraujantis su šio sektoriaus įmonių atstovais, kibernetinio ir, apskritai, IT saugumo klausimai ateityje taps tik dar aktualesni, nes vis didesnė mūsų gyvenimo dalis keliasi į skaitmeninę erdvę.

Kibernetinio saugumo svarba organizacijai

Kibernetinių atakų skaičiui didėjant, o pačioms atakoms tampant profesionalesnėms, organizacijų gebėjimas apsaugoti kaupiamus duomenis ir informaciją – itin svarbus. Kaip teigia nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas, siekiant apsisaugoti nuo įsilaužimų, pirmiausia reikėtų imtis prevencinių priemonių bei turėti atsarginį planą. „Diegiant, naudojant technologijas visada turime patikrinti, ar atlikome reikiamus veiksmus saugumo srityje, ar naudojami įrenginiai saugūs, ar programinė įranga saugi, ar įdiegti atnaujinimai, ar slaptažodžiai tvarkingi, ar tinklai atskirti ir pan., ar turime atsarginį planą, kai mus „nulauš“, – pasakoja M. Ubartas.

Visos šios prevencinės priemonės, darbuotojų kompetencijų kėlimas ir nuoseklus strategijos įgyvendinimas gali tapti raktu į sėkmingą apsaugą nuo programišių. „Situaciją iki šiol pavyksta suvaldyti turimomis organizacinėmis kompetencijomis. Darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją, organizacijoje laikomasi saugos politikos, palaikomas glaudus ryšys su IRT paslaugų teikėjais. Taip pat įgyvendinamas skaitmeninimo planas, o nuotolinės studijos ir darbas naudojant IRT nebuvo nauja – nauja buvo tai pereiti kone visai organizacijai, užtikrinant visų procesų kokybę, ypatingai – studijų“, – apie karantino metu sėkmingai įveiktus nuotolinių studijų ir darbo iššūkius pasakoja Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis.

Specialistų trūkumas jaučiamas jau dabar

Siekiant atliepti augančius darbo rinkos poreikius ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos mastu, Kauno kolegijoje ruošiami būsimieji kibernetinio saugumo profesionalai dar studijų metu įgyja šiandien darbo rinkoje taip reikalingų praktinių įgūdžių. „Rengiant kibernetinio saugumo ekspertus Kauno kolegijoje didelis dėmesys, kone du trečdaliai studijų laiko, skiriama studentams praktikuotis, atliekant užduotis tiek kibernetinės saugos laboratorijose, tiek pažangiausiose įmonėse, todėl baigę studijas studentai yra puikiai pasirengę atlikti savo darbą ir apsaugoti šalies institucijas nuo kibernetinių atakų“, – pasakoja Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas dr. Giedrius Gecevičius.

Kaip teigia A. Veršinskas, Kaunas yra vienas iš kibernetinio saugumo srities lyderių ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione, o IT sektoriaus, sprendžiančio kibernetinio saugumo klausimus, perspektyvos yra itin šviesios. „Galiu patikinti – kuo daugiau turėsime šios srities specialistų, tuo daugiau turėsime tiek vietinių augančių kompanijų, tiek ir didelių užsienio žaidėjų įsikuriančių mieste. Darbo (beje, gerai apmokamo) tikrai nepritrūks“, – sako „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyriausiasis projektų vadovas A. Veršinskas.

Tuo tarpu „Infobalt“ direktorius M. Ubartas pastebi, kad jau dabar būtų galima įdarbinti ne vieną tūkstantį IT specialistų, kurių trūkumas jaučiamas visoje šalyje. „Lietuvoje mes susiduriame su IT specialistų trūkumu – „Infobalt“ atlikta apklausa parodė, kad būtų galima įdarbinti tūkstančius IT specialistų. Kalbant apie kibernetinio saugumo specialistus, tai taip pat aktualu – saugumo klausimai labai aktualūs ir jų aktualumas tik didės.“

Jam pritaria ir Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas dr. G. Gecevičius: „Kibernetinis saugumas tampa vienu iš pagrindinių prioritetų informacinių technologijų moksluose dėl kaskart vis didėjančio ir didesnę žalą padarančio kibernetinių atakų skaičiaus. Šios neraminančios tendencijos leidžia aiškiai suprasti, kad kibernetinės saugos specialistų – profesionalų, gebančių apsaugoti sistemas, kaip niekada trūksta. Dėl šiuos priežasties aukštosios mokyklos privalo prisidėti prie šalies saugumo rengdamos naujus profesionalus.“

Bendradarbiavimas – neatsiejama studijų proceso dalis

Kaunui užimant aiškią lyderiaujančio miesto poziciją, Kauno kolegijos bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis atveria galimybes pajusti darbo rinkos pulsą, kibernetinio saugumo sektoriuje vyraujančias naujausias tendencijas ir visa tai integruoti į studijų procesą.

„Kibernetinė sauga neatsiejama nei nuo vienos institucijos, nesvarbu ar tai būtų privati verslo įmonė, darželis, mokykla ar Nacionalinis kibernetinės saugos centras. Todėl, siekiant prisidėti prie kibernetinės saugos stiprinimo, atliekami specializuoti darbai, pvz., internetinių svetainių kibernetinės saugos užtikrinimas, kuriant miestų ir miestelių internetinius tinklapius, viešųjų įstaigų valdymo sistemas ar programinę įrangą. Taip pat bendradarbiaujama su daugeliu privačių įmonių užsiimančių internetinio tinklo sauga ar šalies mastu itin svarbiais objektais, kaip, pvz., naujai atidarytas Nacionalinės kibernetinės saugos centras Kaune“, – pasakoja Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas dr. G. Gecevičius.