Mažėjanti sezoninių darbų pasiūla
Pastarųjų kelių metų Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad darbdaviai intensyviau laikinam darbui darbuotojų ieško balandį – gegužę, kai darbo pasiūlymų skaičius sezoniniams darbams paprastai išauga iki 2,5 tūkst. Tačiau šių metų kovo 16 d. LR Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją, atskiros verslų šakos, paslaugų, aptarnavimo srityse, buvo visiškai sustabdytos. Pasak jų, tai sąlygojo beveik du kartus mažėjančią sezoninių darbų pasiūlą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išskyrus žemės ūkyje.
„Balandžio – gegužės mėn. sezoniniam darbui ieškota pagalbinių darbininkų, valytojų, aplinkos tvarkytų, daržininkų, nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, nekvalifikuotų sezoninių ūkio darbininkų. Daugiausia sezoninių pasiūlymų pateikia viešojo valdymo (seniūnijos, savivaldybės), statybos, žemės ūkio ir apdirbamosios gamybos įmonės“, – tikina darbo paieškų specialistai.
Kuriuose miestuose ieškoma daugiausia darbuotojų?
Užimtumo tarnyba teigia, kad šiuo metu laikinam įdarbinimui labiausiai darbuotojų ieškoma Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje bei Jonavoje. Kaip teigiama atsakyme, ankstesniais metais daug laisvų darbo vietų sezoniniams darbams registruodavo kurortų darbdaviai Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje ir Druskininkuose.
„Šių metų balandžio – gegužės mėn. šiuose kurortuose registruoti tik 155 darbo pasiūlymai (praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – 574, t. y. beveik 4 kartus daugiau). Daugiausia ieškoma padavėjų kavinėse, restoranuose, neformaliojo švietimo mokytojų vaikų laisvalaikio centruose, valytojų valymo įmonėse ir virėjų kavinėse“, – aiškina specialistai.
Užmokestį sąlygoja įvairūs veiksniai
Anot Užimtumo tarnybos, darbdavys, registruodamas laisvą darbo vietą, gali pasirinkimo laukelyje pažymėti, kad galėtų įdarbinti studentą ar moksleivį, tačiau darbo užmokestis nurodomas konkrečiam darbo pasiūlymui yra vienas. Pasak Užimtumo tarnybos, darbo užmokestį sąlygoja įvairūs veiksniai: ekonominė situacija šalyje, reikalavimai laisvai darbo vietai, darbdavių galimybės rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotoją ir pan.
„Balandžio – gegužės mėn. pateiktuose darbdavių darbo pasiūlymuose sezoniniam darbui vidutinis siūlytas darbo užmokestis siekė 684 Eur neatskaičius mokesčių. Didžiausi atlyginimai (daugiau nei 1100 Eur) neatskaičius mokesčių už sezoninius darbus siūlyti miškų ūkio darbininkams, traktorininkams, ekskavatoriaus mašinistams, kelininkams. Mažiausi (minimalus darbo užmokestis) – krovikams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, kambarinėms“, – atsako specialistai.
Kur gali dirbti studentai?
Užimtumo tarnybos pateiktame atsakyme teigiama, kad balandžio – gegužės mėn. informacinėje sistemoje registruotos 64 laisvos darbo vietos, prie kurių darbdavys nurodė, kad įdarbintų moksleivius ir studentus. Anot specialistų, praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo 218 laisvų darbo vietų, t. y. beveik 4 kartus daugiau.
„Studentams ir moksleiviams daugiausiai laisvų darbo vietų registravo žemės ūkio įmonės, įprastai jų daugiau registruodavo paslaugų sektorius. Studentus ir moksleivius taip pat darbui priimtų didmeninės ir mažmeninės prekybos; informacijos ir ryšių veiklą vykdančios įmonės.
Didėja darbo neturinčių asmenų skaičius
Pasak Užimtumo tarnybos, LR Vyriausybei paskelbus ir tęsiant karantiną, susiklostė sąlygos, kai fiksuojamas laisvų darbo vietų mažėjimas visuose sektoriuose ir miestuose, o darbo neturinčių asmenų skaičius – didėja.
„Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu nedidelė darbuotojų paklausa vasaros sezonui turizmo sektoriuje. Balandžio – gegužės mėn. registruoti 49 darbo pasiūlymai – tai 2,7 proc. visų sezoninių darbų pasiūlymų. Muziejai–draustiniai ieškojo pagalbinių darbininkų aplinkos tvarkymui, viešbučiai – kambarinių, padavėjų“, – aiškina Užimtumo tarnyba.
Ieškoma darbuotojų įvairiose sferose
Portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis teigia, kad artėjant vasarai, suaktyvėja sezoninių darbuotojų paieškos, o šie metai yra ne išimtis. Pasak jo, įmonės jau pradeda ieškoti sezoninių darbuotojų, dauguma jų yra prekybos srityje, tačiau yra pasiūlymų ir gamybos, logistikos, paslaugų sferose.
„Ryškiausias skirtumas, palyginti su ankstesniais metais, yra tas, kad beveik visi sezoniniai darbai siūlomi Lietuvoje. Pasiūlymų darbams užsienyje vos vienas kitas.
Didžiausia sezoninių darbuotojų paklausa būna pajūrio miestuose. Tačiau, kuo toliau, tuo daugiau sezoninių darbų siūloma ir kituose Lietuvos miestuose. Jei anksčiau sezoniniai darbai siedavosi išskirtinai tik su maitinimo, prekybos bei paslaugų verslais turistiniuose miestuose, tai pastaraisiais metais sezoninių darbuotojų jau ieško ir gamybos bei kitokio pobūdžio įmonės“, – aiškina specialistas.
Atlyginimai nėra dideli
Anot T. Toleikio, paprastai sezoniniai darbai nereikalauja patirties ar kvalifikacijos, taigi ir atlyginimai nėra dideli. Jo teigimu, skelbimuose siūlomi atlyginimai sezoniniams darbuotojams Lietuvoje svyruoja nuo 400 iki 900 Eur į rankas.
„Atlyginimas labiausiai priklauso nuo konkretaus darbo, o ne nuo miesto. Dažniausiai siūlomi darbai yra prekybos srityje, tai yra pardavėjai konsultantai arba kasininkai parduotuvėse, kuriose sezono metu padidėja darbo krūvis. Nėra pastebima, kad sezoninių darbuotojų poreikis būtų smarkiai išaugęs. Jis yra panašiame lygyje kaip ir ankstesniais metais“, – situaciją komentuoja pašnekovas.
Šiemet sezoninio darbo situacija visiškai kitokia
Darbo paieškos portalo „CV online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pasakoja, kad įprastai sezoninių darbuotojų paieška prasidėdavo jau balandžio mėnesį ir būdavo ieškoma darbuotojų darbui užsienyje bei Lietuvoje. Tačiau šie metai visai kitokie. Lietuvoje didėja nedarbas, net ir dirbantys nėra užtikrinti dėl savo ateities.
„Populiariausios sezoninių darbų sritys būdavo susijusios su turizmu (darbas viešbučiuose, maitinimo įstaigose, pramogų parkuose, lauko prekyboje). Šie darbai, žinoma, būdavo Lietuvos ir užsienio (dažniausiai Pietų Europos šalyse) kurortuose. Taip pat nemažai sezoninių darbų būdavo žemės ūkyje, gamyboje, prekyboje, biuruose.
Studentams teks konkuruoti su patirties turinčiais kandidatais
Pasak specialistės, vasarą reikės darbuotojų kurortuose, gamyboje, žemės ūkyje, prekyboje, bet darbo pasiūlymų kiekis tikriausiai nebus toks kaip pernai ir studentams teks konkuruoti su darbo netekusiais ir darbo patirties turinčiais kandidatais.
„Sezoninio darbo pasiūloje lyderiai yra kurortiniai miestai: Palanga, Šventoji, Klaipėda, Nida, Druskininkai, Birštonas. Žinoma, ir Vilniuje bei Kaune padaugėja pasiūlymų sezoniniams darbuotojams, tiek klientų aptarnavimo sferoje, tiek darbui biuruose. Šiemet, tikėtina, įmonės turės iš ko rinktis darbuotojus, nes tie, kurie planavo vasarą dirbti užsienyje, greičiausiai liks Lietuvoje“, – svarsto R. Karavaitienė.
Darbų pasiūlymų žymiai mažiau
Jos teigimu, sezoniniai darbai dažniausiai būna žemesnės kvalifikacijos arba apskritai nereikalaujantys patirties, todėl atlyginimų vidurkis yra apie 600 Eur/į rankas. Specialistė tikina, kad atlyginimas priklauso nuo darbo pobūdžio, sudėtingumo ir darbo apimčių, atlyginimai gali labai varijuoti nuo 200 iki 1200 Eur.
„Atlyginimai priklauso ne tik nuo miesto, bet ir pačios įmonės, jos atlyginimų politikos, pareigų, darbo pobūdžio ir pan. Todėl išskirti vieno miesto negalėčiau, daug dedamųjų turi įtakos atlygio dydžiui“, – apie atlyginimų dydį kalba ji.
R. Karavaitienė tikina, kad gegužės antroje pusėje jau galėsime tiksliau įvertinti sezoninių darbų pasiūlą, šiuo metu sezoninių darbų tendencijos yra tokios: darbo pasiūlymų žymiai mažiau, o darbų sritys tokios pat kaip pernai: klientų aptarnavimas, maitinimas, viešbučiai, žemės ūkis, gamyba, prekyba.
„Dėl besitęsiančio karantino, veiklų ir judėjimo apribojimų, turizmo sektoriuje sezoninių darbuotojų paieška iš esmės dar neprasidėjo, yra tik pavieniai darbo pasiūlymai. Gegužės antroje pusėje bus tikrai didesnis sujudimas. Sunku pasakyti, ar darbuotojų turizmo sektoriuje Lietuvoje poreikis bus didesnis nei pernai, nes kai kurioms įmonėms gali būti sudėtinga grįžti į normalias vėžes“, – apibendrino ji.
