Darbo skelbimų skaičiaus pokyčiai

Pasak „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, buvo išanalizuotos dvi svetainės www.cvonline.lt ir www.dirbam.lt ir atidžiau pažvelgiama kaip kovo mėnesį keitėsi ten esančių darbo skelbimų skaičius. Anot jos, tiriama pirmoji kovo mėnesio darbo diena – kovo 2 d. ir antros karantino savaitės penktadienio duomenys – kovo 27 d.

Jos teigimu, abiejose svetainėse surinkti duomenimis rodo, kad energetikos, gamybos/pramonės, transporto/logistikos, teisės ir švietimo sritys išlaikė stabilumą. Surinktais duomenimis, žemės ūkio, valstybinio/viešojo administravimo ir sezoninio/trumpalaikio darbo skelbimų skaičius padidėjo.


„Kovo 27 dieną www.cvonline.lt daugiausia darbo pasiūlymų buvo skirta IT specialistams, klientų aptarnavimo ir gamybos sričių darbuotojams, labiausiai sumažėjo elektronikos/ telekomunikacijos specialistų poreikis (130 proc.), o www.dirbam.lt daugiausiai darbo pasiūlymų skirta gamybos, statybos ir IT sričių darbuotojams, labiausiai „nukraujavo“ turizmo/viešbučių (67 proc.) ir reklamos/žiniasklaidos/viešųjų ryšių sritys (65 proc.)“, – pasakoja ji.

Kurių specialistų nebereikės?

Anot specialistės, iš surinktų duomenų galima teigti, kad karantino metu ir dėl jo įtakos mažėja darbo pasiūlymų tose srityse, kurių veikla neįmanoma šiuo laikotarpiu – turizmas, viešbučiai, dalis prekybos. Pasak jos, rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistai šiuo metu yra antraplaniai darbuotojai, todėl jų lengviau atsisakoma.

„Nekuriantys apčiuopiamos vertės/produkto, nesprendžiantys realaus ir būtinojo poreikio turi didesnę tikimybę prarasti darbą. Pavyzdžiui, žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, asistentai bus lengviau atleidžiami, taip pat tie, kuriems iš esmės neliks darbo, nes pasikeitė rinkos poreikiai.
Bus taupoma atsisakant tų darbuotojų, kurie nebuvo būtini. Įmonėje likusiems gali daugėti vienam darbuotojui priskiriamų funkcijų kiekis. Su kokiais darbuotojais bus atsisveikinama, priklausys nuo to, kiek truks karantinas ne tik Lietuvoje, bet ir šalyse, su kuriomis Lietuva turi prekybos sandorių“, – prognozuoja R. Karavaitienė.

Kurie specialistai uždirbs daugiau?

R. Karavaitienė tikina, kad specialistų paklausa išaugo srityse, susijusiose su maisto tiekimo grandine (gamyba, paskirstymas, logistika, prekyba), siuntų, prekių išvežiojimo srityje šiuo metu įdarbinimų augimas yra ypač didelis.

„Įmonėms, persiorientuojančioms į elektroninį verslą, prireikė papildomų IT specialistų rankų. Nemažai įmonių pasinaudojo darbuotojų laikinu įdarbinimu ir nuoma. Šiuo metu didžiausią tikimybę augti turi medicinos, farmacijos, technologijų ir inovacijų bei IT specialistų atlyginimai. Labiausiai bus apdovanoti tie, kurie prisidės prie viruso įveikimo, verslo pertvarkymo karantininio pasaulio poreikiams“, – apie augančią paklausą ir atlyginimus kalba pašnekovė.

Rita Karavaitienė


Karantino padariniai darbo rinkai

Pasak jos, sunku spręsti apie šios krizės padarinius, kol dar nepasibaigė karantinas. Ji tikina, kad karantinas tiesiog sustabdė ekonomiką, jo trukmė Lietuvoje, o ypač ekonomiškai stipriose valstybėse, nulems tolimesnį ekonomikos užvedimą/atstatymą.

„Pasaulio ekonomikos sustabdymas yra beprecedentis įvykis ir padariniai gali būti jaučiami ne kelis mėnesius, o kelis metus. Dabar matome stiprų skaitmeniškumo poreikį, todėl po karantino gali išaugti skaitmeninių sprendimų poreikis ir plėtra bei stiprus postūmis sveikatos srityje. Skaitmeniškumas gali tapti vienu pagrindinių darbo rinkos veiksnių ir reikalavimų darbuotojams“, – pabrėžia ji.

Kaip keičiasi nedarbingumo rodikliai?

Pasak Užimtumo tarnybos pateiktų duomenų, 2020 m. kovo mėnesį registruota 23,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai 4 tūkst. (20,8 proc.) daugiau, lyginant su 2019 m. kovo mėn., kai kreipėsi 19,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių.

„Šiuo metu registruota 169,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Pirmą karantino savaitę vidutiniškai per darbo dieną buvo registruojama 1,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, antrą – 1,4 tūkst. Beveik kas ketvirtas, karantino laikotarpiu įregistruotas darbo neturintis asmuo, dirbo prekybos sektoriuje.
Labiausiai augo darbo neturinčių asmenų, dirbusių didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Karantino laikotarpiu tarp darbo neturinčiųjų 3,1 proc. punkto augo paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų dalis ir 7,6 proc. punkto mažėjo specialistų dalis“, – rašoma pateiktuose duomenyse.


Kokius darbuotojus įmonės atleidžia, o kokių ieško?

Pasak Užimtumo tarnybos, remiantis gautais įmonių pranešimais apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, stebima, kad įmonės daugiausia atleido šių profesijų darbuotojus: orlaivių palydovus, darbininkus, darbininkus–operatorius, valytojus.

„Karantino laikotarpiu daugiausia laisvų darbo vietų registruota pagalbiniams darbininkams – prasidėjus pavasariniams darbams žemės ūkyje, statybose. Taip pat ir administracinių patalpų valytojams, prekybinių patalpų bei daugiabučių laiptinių valymui dėl išaugusio darbo intensyvumo. Ruošiantis vasaros sezonui – siuvėjams lininių drabužių siuvimui. Reikalingi ir kelininkai, nes prasidėjo pavasariniai miestų tvarkymo ir gatvių remonto darbai. Kaip ir visada, paklausūs darbo rinkoje išlieka parduotuvių pardavėjai ir vairuotojai“, –atsakyme vardijamos tendencijos.


Trūko technologijas išmanančių specialistų

Užimtumo tarnybos atlikta analizė rodo, kad pastaruoju metu vis labiau trūko specialistų: gydytojų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų, miestų ir kelių eismo planuotojų, statybos vadovų, psichologų. Anot pateiktų duomenų, 2019 m. darbo rinkoje labiausiai reikėjo technologijas išmanančių specialistų: mechanikos inžinierių, taikomųjų programų kūrėjų, elektros inžinerijos technikų, mechanikos inžinerijos technikų ir elektros inžinierių.

„Šių darbuotojų poreikis auga dėl ketvirtos pramonės revoliucijos, kuomet pasikartojančias darbo funkcijas perėmus mašinoms aktualesni tampa aukštą kvalifikaciją turintys ir sudėtingesnes funkcijas atlikti gebantys inžinerijos specialistai. Šalies įmonės daugiau investuoja į naujausias technologijas, įrenginių, mašinų įsigijimą, tačiau robotai nepakeis specialistų, kur reikalingas kūrybinis mąstymas, analitiniai gebėjimai, problemų sprendimas ir vaizduotė“, – teigia Užimtumo tarnyba.

Užimtumo tarnyba
Foto: Bendrovės archyvas


Kaip bus paveikiama darbo rinka ateityje?

Užimtumo tarnyba tikina, kad šiuo metu neatsakinga ir neįmanoma prognozuoti kaip ši krizė paveiks darbo rinką ateityje ir kokių specialistų mažės ar daugės. Anot jų, tik po karantino galima pradėti stebėti darbo rinkos pokyčius, darbo pasiūlymus paklausių ar nepaklausių profesijų atstovams.

„Šiuo metu sunku vertinti, kas vyks darbo rinkoje, pasibaigus karantinui, Seimui patvirtinus paramą darbo vietų išsaugojimui ar po pusmečio. Neabejojama, kad karantino laikotarpis turės įtakos darbo rinkos pokyčiams. Kad pokyčiai bus, rodo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtas ir 2020 m. kovo 20 d. paskelbtas 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijus, kuriame prognozuojamas užimtųjų skaičiaus mažėjimas 2,0 proc.“, – teigiama pateiktuose atsakymuose.

Virusas kelia ekonominį nesaugumą darbo rinkoje

Personalo konsultacinės kompanijos „noriu personalo sprendimų grupė“ partnerė – vyriausioji konsultantė Kristina Rokaitė-Podvorotnikovienė teigia, kad COVID-19 virusas jau dabar kelia nemažą ekonominį nesaugumą darbo rinkoje. Pasak jos, visiškai sustabdžius oro linijų, laisvalaikio, turizmo, apgyvendinimo, grožio, pramogų, viešo maitinimo ir kt. paslaugų sektoriaus veiklas, uždarius ne pirmo būtinumo prekių parduotuves, nemaža dalis darbdavių suskubo atleidinėti šiose srityse dirbančius darbuotojus, trumpinti darbo valandas bei mažinti atlyginimus.

„Darbdavių, kurių veikla sulėtėjo ir nebuvo visiškai sustabdyta, pagrindinis uždavinys ir tikslas šiandien yra išlaikyti esamus darbuotojus bei užtikrinti atlyginimų lygį. Užuot mažinusios darbuotojų skaičių, skatina juos tobulinti naujus įgūdžius, aktyviau prisidėti prie naujų produktų ar paslaugų kūrimo, verslo valdymo vidinių sistemų atnaujinimų, sutelkia dėmesį į ateities ilgalaikius planus, tinkamą pasiruošimą po-krizinei situacijai.

Jei pandemija ir jos krizė užsitęs ilgiau, kaip rodo ankstesnės patirtys, darbdaviai bus linkę pirmiau atsisveikinti su prasčiau dirbančiais, neseniai įdarbintais darbuotojais ir mažiau gyvybiškai svarbiomis specialistų pozicijomis įmonėse“, – galimas priemones atskleidžia ji.

Kristina Rokaitė-Podvorotnikovienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Išaugusi tam tikrų specialistų paklausa

Anot specialistės, sumažėjusi ekonominė veikla gerokai labiau mažina naujų darbuotojų paklausą. Tačiau ji tikina, kad yra sričių, kurių veiklą pandemijos laikotarpis suaktyvino ir yra juntama kiek išaugusi tam tikrų specialistų ir paslaugų paklausa.

„IT sektorius šiuo metu padeda įmonėms skubiai pereiti į skaitmeninę erdvę, perkelti darbą iš ofiso į namus. Tai išaugino IT specialistų poreikį, tobulinančių bei prižiūrinčių elektronines platformas, kuriančių e-prekybos, aplikacijų, video platformų sprendimus. Žymiai išaugusi maisto, farmacijos, medicinos produktų prekyba internetu, tai didina prekių išvežiojimo, paskirstymo, administruojančių e-prekybą darbuotojų poreikį. Siuntų pristatymo bei maisto į namus išvežiojimo kompanijų apimtys išaugo dvigubai!”, – apie didėjančią paklausą kalba ji.

Formuojami nauji įpročiai

Ji tikisi, kad atslūgus viruso pavojui, darbo rinka turėtų stabilizuotis: išaugęs poreikis darbuotojų sektoriuose, kurie šiuo metu yra itin aktyvūs, pradės kiek mažėti, o srityse, kuriose šiuo metu veikla pristabdyta, po pandemijos turėtų atnaujinti planuotas darbuotojų paieškas.

„Namų karantinas įpratins vis daugiau žmonių apsipirkinėti internetu, vis daugiau įmonių prisitaikys prie prekybos bei paslaugų teikimo elektroninėje erdvėje, tai reiškia, kad tiek jos, tiek IT sektorius, tiek ir siuntų pervežimo kompanijos, turės išaugusias apimtis ir karantinui pasibaigus“, – prognozuoja specialistė.

Atlyginimų mažinimas

Pasak K. Rokaitės-Podvorotnikovienės, jei pardavimai ir gamybos apimtys ilgainiui negrįš į pirmines vėžes, išlaikyti esamus atlyginimus darbuotojams gali tapti sudėtinga, tad ateis eilė ir atlyginimų mažėjimui.

„Atitinkamuose sektoriuose įmonės jau dabar „priverstos“ atleisti darbuotojus ar mažinti atlyginimus. Labiausiai kenčia aptarnaujantis personalas – parduotuvių, kavinių, paslaugų bei turizmo sektoriuje dirbantis personalas. Tiesa, dalis maitinimo įmonių stengiasi veiklos nestabdyti ir bando persiorientuoti, tačiau šių paminėtų veiklų atsitiesimas nebus greitas.

Įmonėms mažinant darbuotojų skaičių, gali mažėti žmogiškųjų išteklių, reklamos/viešųjų ryšių, marketingo specialistų poreikis rinkoje. Netekus pardavimų apimčių tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose mažės pardavėjų konsultantų, pardavimo vadybininkų, eksporto specialistų poreikis“, – tikina ji.

Ekonominės krizės išvakarės

Anot jos, esame ne tik viruso krizės situacijoje, bet ir ekonominės krizės išvakarėse. Jos teigimu, medicininių apsaugos priemonių prekyba, labai suaktyvėjusi, tikėtina, kad atsiras startuolių, sėkmingai panaudosiančių savo idėjas ir galimybes naujai atsiradusių poreikių tenkinimui.

„Pandemija keičia ir pakeis vartotojų elgseną negrįžtamai, perkeliant apsipirkimą į elektroninę erdvę. Jau dabar juntamas padidėjęs poreikis tiek kvalifikuotos darbo jėgos (e-svetainių kūrėjų bei jas administruojančių specialistų), tiek ir nekvalifikuotų darbuotojų (prekių rūšiuotojų, sandėlio /logistikos darbuotojų, siuntų išvežiotojų). Įmonių vadovai, atsargiai vertindami situaciją, darbuotojų skaičiaus didinimo šiuo metu neplanuoja ir tikisi, kad šis sąstingis neužsitęs“, – situaciją komentuoja ji.