Linkę rinktis įprastines profesijas

Pasak „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, profesijų pasirinkime vis dar fiksuojama stagnacija, nes jaunuoliai linkę rinktis įprastines profesijas, specialybes. Jos teigimu, yra pastebima, kad neretai tokius sprendimus nulemia informacijos trūkumas apie konkrečius darbus ir jų specifiką.

„Nors informacijos internete pilna, bet iš tos gausybės jaunam žmogui kartais tampa labai sudėtinga pasirinkti sau tinkančią sritį. Karjeros centrų Lietuvoje yra arba per mažai, arba jie nepilnai atlieka savo misiją“, – problemą atskleidžia ji.

Darbo rinka keičiasi greitai

Ji tikina, kad darbo rinka pastaraisiais metais keičiasi ypač greitai ir šiems pokyčiams bene didžiausią įtaką turi spartus technologijų vystymasis, dažnas ir įvairiapusis jų naudojimas. Anot jos, taip pat ir globalizacija, ekonomikos augimas, ryškus vartojimo, žmonijos populiacijos augimas, bei senstanti visuomenė keičia darbo rinkos paveikslą.

„Darbo rinka jau nėra nacionalinė, ji yra globalinė, o jos esmė – atliepti visuomenės poreikius. Greitėjantis gyvenimo tempas verčia kurti naujas specialybes, darbo įrankius ir formas. Greitas prisitaikymas prie rinkos poreikių tampa kaip niekad svarbus. Duomenys ir jų valdymas tampa labai svarbia sritimi.

Keičiasi darbo pobūdis – mažėja rankinio mechaninio darbo poreikis, kinta ir darbo vieta bei laikas – vis daugiau įmonių suteikia savo darbuotojams galimybę dirbti iš namų, nuotoliniu būdu, laisvu darbo grafiku. Kas anksčiau buvo traktuojama kaip priedai prie atlyginimo, kaip mobilus telefonas, dabar tai yra tiesiog darbo įrankiai, darbo vietos kompiuterizuojamos, robotizuojamos. Daugėja darbų, kuriuose reikalingas ne vienos srities išmanymas, bet universalumas, įvairių sričių supratimas ir išmanymas, gebėjimas apjungti skirtingus dalykus. Keičiasi ir reikalavimai darbuotojams – vykdytojus keičia sau darbo vietas gebantys sukurti laisvai samdomi specialistai, t.y. žmonės, kurie geba ne tik patenkinti rinkos poreikius, bet visų pirma – formuoti naujus poreikius“, – sako ji.

Rita Karavaitienė



IT sritis išsiveržė į priekį

Kaip teigia R. Karavaitienė, pagal darbo pasiūlymų kiekį, pastaraisiais metais į priekį stipriai išsiveržė IT sritis ir kitos, su technologijomis ir inžinerija, susijusios specialybės. Pasak jos, šiuo metu reikalingi programuotojai, IT projektų vystytojai, IT sistemų architektai, taip pat įvairių sričių inžinieriai, technologai, meistrai.

„Keičiasi prekybos sritis, verslai keliasi į elektroninę erdvę, kasininkus keičia savitarnos kasos, paštininkus – savitarnos paštomatai, klesti grožio industrija. Technologijos skverbiasi į visas sritis ir jei tik galima, kompetencijų nereikalaujančius darbus pakeisti technologiniais sprendimais, tai ir daroma. Žinoma, didžiausi pokyčiai vyksta stipriausiuose verslo sektoriuose, kuriuose įmonės gali sau leisti investicijas į automatizavimą, optimizavimą ir technologinį progresą“, – pristato pašnekovė.

Perspektyvios pramonės ir paslaugų sritys

R. Karavaitienė pristato perspektyviausias Lietuvoje pramonės ir paslaugų sritis:

• Gamyba (apdirbamoji): maisto ir gėrimų gamyba, baldų pramonė, chemijos pramonė;

• Inžinerinė pramonė (elektronikos gaminiai, transporto, mašinų, metalo gaminiai ir komponentai, medicinos, optikos įrenginiai);

• IT paslaugos;

• Transportas/logistika;

• Prekyba;

• Statyba.

Ji teigia, kad Lietuva išsiskiria iš Baltijos šalių kaip gamybinė valstybė, yra pritraukta nemažai užsienio kapitalo, o gamyklas Lietuvoje kuria gerai žinomos pasaulinės kompanijos. Pasak jos, IT paslaugos iš esmės reikalingos beveik visose įmonėse ir jų poreikis tik augs.

„Kadangi esame tranzitinė, jūrinė šalis su gerai išplėtota infrastruktūra, transportas (geležinkelio, oro, vandens, antžeminis) yra vienas iš stipriųjų Lietuvos verslo sektorių. Prekyba, nepriklausomai nuo šalies, yra pagrindinis verslo variklis, statyba vėlgi tenkina rinkos poreikius“, – situaciją komentuoja ji.

Rinkoje trūksta darbuotojų

R. Karavaitienė pabrėžia, kad rinkoje trūksta daugybės ir įvairių sričių darbuotojų. Pasak jos, nors skelbimų viešoje erdvėje nėra tiek daug, darbuotojų trūksta ir medicinos bei švietimo srityje, ypač jei siūlomas darbas regione.

„Jau ilgą laiką akcentuojame nuolatinio mokymosi ir prisiderinimo prie darbo rinkos pokyčių svarbą. Pastebėjome, kad vis daugiau žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus, ryžtasi persikvalifikuoti, pasirinkdami jiems patinkančias sritis, neretai aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės profesinėje mokykloje įgyja paklausų amatą ir pan. Svarbiausia turėti aktualią kvalifikaciją ir nuolat tobulėti, nebijoti keistis ir augti profesinėje srityje“, – aiškina ji.

Daugiausiai uždirbantys specialistai

Specialistė pateikia sąrašą sričių, kurių darbuotojai šiuo metu uždirba daugiausiai:
• Aukščiausio lygio vadovai
• IT
• Technologijos/plėtra
• Teisė
• Telekomunikacijos
• Farmacija
• Bankininkystė
• Ekonomika/finansai/apskaita
• Rinkodara/reklama
• Statybos.

Ji pabrėžia, kad reikėtų neužmiršti, jog atlyginimas priklauso ne tik nuo pareigų srities, bet ir įmonės veiklos srities, dydžio, regiono, darbuotojo kvalifikacijos, įgūdžių, motyvacijos ir asmeninių savybių. Anot R. Karavaitienės, mažiausiai uždirba: nekvalifikuota darbo jėga, kultūros, švietimo, apsaugos, turizmo ir tekstilės atstovai.

Prieš renkantis specialybę reikia atlikti „namų darbus“

R. Karavaitienė specialybę rinktis prieš tai atlikus kelis „namų darbus“. Anot jos, viena svarbiausių užduočių yra savianalizė, reikia atlikti asmenybės testus, pasvarstyti, kas labiausiai patinka, kur esate geriausias.

„Nemeluokite sau, geriausiai dirba tie, kuriems patinka tas darbas. Tikslas yra – išsiaiškinti, kas jums tinka. Neskubėkite, kreipkitės į karjeros konsultantus, tėvus. Pažinti ir pripažinti save ne taip ir lengva ir ne kiekvienam pavyksta. Išbandykite šiuos darbus, savanoriaukite, prašykitės į praktiką. Pabandę realias užduotis, galėsite išsiaiškinti, ar tai jums iš tikro tinka, ar vis dėlto buvo šūvis pro šalį. Būtina ir rinkos analizė. Išsiaiškinkite, ar tai, kas jums tinka, rinkoje turi specialybės atitikmenį. Darbo rinka keisis pastoviai, todėl turite išmokti mokytis, o toliau viskas priklausys nuo noro augti ir tobulėti“, – pataria ji.

Pokyčiai rinkoje vis spartesni

Personalo konsultacinės kompanijos „Noriu personalo sprendimų grupė“ direktorė Palmira Sirusienė teigia, kad mokslui ir technologijoms sparčiau judant pirmyn, pokyčiai darbo rinkoje bus vis spartesni, ir naujos tendencijos netruks pasieks kitas šalis ir Lietuvą.

„Paskutinieji metai buvo akivaizdus pavyzdys, kad rinkos poreikiai taip pat priklauso ir nuo kuriamos investicinės aplinkos ir investicijų pritraukimo bei skatinimo. Ne mažiau svarbu, kas ir į ką investuoja, ar „perkama“ tik pigi darbo jėga, tai duoda trumpalaikį efektą ir nesunkiai perkeliama į kitas „pigesnes“ šalis. Priešingai, kuriamos naujos technologijos, produktai ir reikalinga atitinkama infrastruktūra, paruošti aukšto lygio specialistai, duoda ilgalaikį efektą ekonomikai, naudingų patirčių ir atradimų“, – pasakoja ji.



Perspektyviausios profesijos

Anot P. Sirusienės, profesijų pasirinkimas dažnai siejamas su „madomis“, visuomenėje vyraujančiu įvaizdžiu ar net mitais. Ji pabrėžia, kad skandinavų bankams ateinant į rinką, finansų pakraipos studijos itin populiarėjo, nors dauguma baigusiųjų sunkiai įsivaizdavo, ką iš tikrųjų darys.

„Pastaraisiais metais ryškėjo didėjantis poreikis technologinių žinių, IT raštingumo, socialinių įgūdžių, bent 2 užsienio kalbų mokėjimo. Itin juntamas inžinerijos, technologijų specialistų, vadovų trūkumas – tai atspindi ir pasaulines tendencijas.

Ekonominio augimo stadijomis, ateinant investicijoms, statant naujas gamyklas, logistikos centrus, intensyviai plėtojant NT rinką, labai išauga statybos ir pastatų inžinerijos, projektų valdymo specialistų poreikis. Užsienio investicijos į elektronikos, telekomunikacijų, gamybos sritis ir perkeliami užsienio šalių IT padaliniai žymiai padidino elektronikos, mechatronikos, mechanikos, automatikos, robotikos, telekomunikacijų ir IT specialistų poreikį. Paskutinius keletą metų, intensyviai augant ekonomikai, Lietuvos verslui skverbiantis į eksporto rinkas, didėjant prekybos apimtimis buvo didelis poreikis pardavimo, eksporto, logistikos, pervežimo specialistų, vadovų, vadybininkų, pastaraisiais metais jų itin trūko“, – vardija pašnekovė.

Kokių profesijų gali nelikti

Pasak jos, profesijų, kurias galima automatizuoti ar pasitelkti IT sprendimus, sparčiai mažės ar net visai neliks. Ji teigia, kad pasitelkus IT technologijas, įmonėse jau sumažėjo apskaitos darbuotojų skaičiai, automatizuojant gamybą – reikės mažiau ar visai nebereikės nekvalifikuotų darbuotojų, nes liks tik gebantys valdyti sudėtingus įrengimus.

„Jau akivaizdu, kad ilgainiui mažės kasininkų prekybos centruose, nes juos pakeičia savitarnos kasos, mažiau reikės ir turizmo agentų, nes keliones ir bilietus vis dažniau pirksime internetu. Standartizavus klientų aptarnavimo procesus, mažės ir šios srities darbuotojų. Šio proceso sparta priklausys nuo investicijų, darbo jėgos kainos ir galimų alternatyvų“, – komentuoja ji.

Vadovaujasi sukurtu profesijos įvaizdžiu

P. Sirusienė tikina, kad eilę metų pastebi tendenciją, jog absolventų pasirinkimas dažnai neatitinka rinkos poreikių – vadovaujamasi sukurtu profesijos įvaizdžiu, mitais, sukurtais stereotipais ar atsitiktinumu.

„Prieš metus nustebino tai, kad į nepaklausių sričių sąrašą pateko ŠVOK (šildymo, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemos specialistai) universitete nebuvo surinkta grupė, o rinkoje šių žmonių tuo metu ypatingai trūko. Galbūt trūksta objektyvios informacijos, dalis jos atspindi didžiųjų investuotojų pozicijas, o ne bendras tendencijas“, – stebisi ji.

Didės inovacijų, aukštųjų technologijų specialistų paklausa

P. Sirusienė tikina, kad ateityje išliks profesijos, kurių funkcijų nebus galima standartizuoti ir automatizuoti – tai susiję su kompleksiniu problemų sprendimu, kūrybiškumu, gebėjimu derėtis, sritimis, kuriose reikės kritinio mąstymo, kognityvinių gebėjimų emocinio intelekto, nestandartinių sprendimų priėmimo – išlieka kūrybinėse, valdymo, pardavimų sritys, kur reikalingi nestandartiniai, unikalūs ar strateginiai sprendimai.

„Vienos krypties žinių nebeužteks – svarbu tarpdiscipliniškumas. Ateities specialistams nuolat kintančioje technologijų eroje bus svarbu nuolatinis mokymasis, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, tarpkultūrinės aplinkos pažinimas. Tikėtina, kad populiariųjų sąraše bus aukštesniojo lygio vadovai, IT, kibernetinio saugumo specialistai, augant informaciniams srautams – duomenų analitikai, minėti inžinerija ir aukštosios technologijos – biotechnologijos, genų inžinerija, atliekų inžinerija (Thrash engineering), atsinaujinanti /alternatyvi energetika.

Išliks kūrybinės sritys: architektūra, dizainas; senstant visuomenėms – medicina, slauga ir daugelis kitų jau populiarumą pelniusių sričių – HR (Žmogiškųjų išteklių) valdymas, pardavimų atstovai, pardavimų vadyba (eksportas), marketingas, komunikacija, skaitmeninė rinkodara, turinio kūrėjai“, – tendencijas vardija ji.

Kaip išsirinkti tinkamą profesiją?

Pasak specialistės, prieš renkantis profesiją, reikia įvertinti pomėgius, galimybes, mėgstamus mokslo dalykus, kurie ateityje dominuos profesinėje veikloje. Pasak jos, svarbu išanalizuoti rinkos poreikius, ko dabar reikia visuomenei ir rinkai.

„Paklausinėkite kuo daugiau aplinkinių nuomonių apie savo „stipriąsias“ puses ir kokios veiklos tiktų, bet sprendimą priimkite patys. Verta išmėginti kuo daugiau įvairesnių veiklų, jos padeda ugdyti socialinius gebėjimus, suprasti, kas patinka ir ko tikrai nenorite. Būkite atviri pokyčiams, mąstykite kitaip ir nebijokite laužyti nusistovėjusių stereotipų, nebijokite klysti, veikite kryptingai ir nesustokite pusiaukelėje, žinokite, kad pastangos duoda rezultatus – ieškote savo kelio“, – pataria P. Sirusienė.