Studijuojantiems svetimame mieste prasideda savarankiškas gyvenimas. Nors daugiau nei pusė studentų mokslų metu finansiškai priklausomi nuo tėvų, daug studentų dirba. Jeigu anksčiau studentai pradėdavo dirbti antro kurso pabaigoje, tai dabar vos įstoję pradeda dairytis darbo pusei ar 0.75 etato. Vasarą dauguma dirba pilnu etatu. Didžiausios studentų išlaidos atsieina mokesčiui už studijas, būstui ir maistui. Nedirbančiųjų tėvams tenka apmokėti visas savo vaikų pragyvenimo išlaidas. Tačiau net ir dirbančiam studentui neretai tenka pasispausti ar prašyti tėvų pagalbos, norint išgyventi, o apie pramogas tenka užmiršti arba dar daugiau taupyti ir dar stipriau kibti į darbus. Studentai taupo pirkdami pigesnį maistą, ribodami savęs ugdymą, laisvalaikio pramogas, asmeninius pomėgius. Pritrūkus pinigų, skolinasi jų iš kursiokų ir draugų.
Per 3 metus studentų išlaidos išaugo mažiausiai 15 proc.
Gintautas Jakšas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės cento (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas sako, kad vienas iš 4 studentų Lietuvoje nurodo patiriantis finansinių sunkumų. Estijoje ir Latvijoje su finansiniais sunkumais susiduria panaši studentų dalis, atitinkamai 22 ir 28 proc. Finansiniu aspektu saugiausi jaučiasi studentai Nyderlanduose, kur tik 1 iš 10 studentų nurodo susiduriantis su finansiniais sunkumais. Dažniau su šiais sunkumais susiduria Lietuvos studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose studijų vietose. 62 proc. bakalauro studijų studentų teigia finansiškai priklausantys nuo šeimos, 26 proc. – nuo savo darbo užmokesčio, 4 proc. – nuo socialinės paramos, 8 proc. – nuo kitų šaltinių.
2016 m. MOSTA vykdytos „EUROSTUDENT“ apklausos duomenimis, vidutiniškai studentai pragyvenimui per mėnesį išleisdavo apie 397 Eur. Vis tik per trejus metus jaučiamas studento išlaidų krepšelio padidėjimas, kuris preliminariais MOSTA duomenimis gali siekti apie 15 proc. ir šiemet vidutiniškai sudaryti apie 450 Eur.
Preliminariais 2019 m. pavasarį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro vykdytos apklausos duomenimis, Lietuvos studentų išlaidos maistui, laisvalaikiui ir transportui nuo 2016 iki 2019 m. išaugo apie 25 proc. Ir dabar sudaro atitinkamai 144 Eur, 60 Eur ir 43 Eur. Išlaidos būstui per trejus metus padidėjo vidutiniškai nuo 107 Eur iki 121 Eur. Dar apie 100 Eur studentams atsieina kitos išlaidos: komunikacijos priemonėms, sveikatos priežiūrai, mokymosi medžiagai ir kt.
„Didžiausią dalį (apie 25–30 proc.) studentų išlaidų krepšelio sudaro išlaidos maistui. Įvertinus gyventojų perkamąją galią, pastebima, kad maistui Lietuvos studentai išleidžia vidutiniškai daugiau negu studentai kitose Europos šalyse, tačiau mažiau negu kolegos Estijoje ir Latvijoje. Tuo metu už būstą Lietuvos studentai moka mažiausiai Europoje“, – teigia G. Jakštas.
Daugiau nei pusė studentų dirba, kad išgyventų
„Mūsų turimais 2017 metų duomenimis studentas vidutiniškai per mėnesį išleisdavo apie 380 eurų. Šiek tiek daugiau negu pusę šios sumos sudaro maistas bei būsto nuoma, likusi suma išleidžiama laisvalaikiui, įskaitant pramogas, kultūrinius renginius ir pan. Taip pat transportui,
aprangai/avalynei ar sveikatos priežiūrai“, – sako Eigirdas Sarkanas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.
Pasak jo, didžioji dalis studentų finansinę paramą pirmiausią gauna iš tėvų, tačiau net apie 60 proc. studentų tenka ir dirbti norint išsilaikyti, kadangi neužtenka ne tik tėvų paramos, ypač jeigu tėvams dar tenka mokėti ir už studijas, tačiau ir gaunamos skatinamosios stipendijos.
Pasak E. Sarkano, mokestis už studijas priklauso nuo studijų krypties, srities, studijų programos, formos ir pan.: „Jeigu imti visišką minimumą bei maksimumą, tai būtų nuo 977 Eur iki 13418 Eur per metus“.
Studentai nori ne tik mokytis, bet ir gyventi
Politikos mokslų trečio kurso studentė Kristina studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje. Jos studijų kaina metams yra 1285 Eur. Gyvendama nuosavame bute, turi išlaidų tik už komunalines paslaugas, kurios sudaro nemenką dalį jos mėnesio išlaidų.
„Kadangi jau ilgą laiką gyvenu viena ir esu atsakinga už savo finansus, dirbu nuo pirmo kurso. Iš pradžių tai buvo paprastesni darbai, tačiau gavus daugiau kompetencijų, galiu džiaugtis, jog dirbu mane dominančioje švietimo srityje. Atlyginimas siekia beveik vidutinį šalies atlyginimą, kartais ir perkopia šią kartelę. Studijų laikotarpiu dirbti pilnu etatu studentai dažniausiai pradeda dirbti trečiame kurse“, – sako Kristina, kurios artimieji finansiškai neremia.
Dabartinis jos atlyginimas ją tenkina, įvertinant, kad papildomai dar gauna stipendiją. „Manau, kad šiais laikais studentai nori turėti ne ką mažiau, nei dirbantys asmenys. Kalbant bendrai, sakyčiau, jog studento pragyvenimo suma galėtų būti apie 500 Eur per mėnesį, o minimaliai reikėtų turėti bent jau 300 Eur“, – įsitikinusi Kristina.
Tarpusavio paskolos, pasak studentės, yra gana dažnas reiškinys. Tai nutinka dėl pinigų nepakankamumo, nes iš esmės mėnesinės studento pajamos nėra pakankamai didelės, kad pavyktų oriai gyventi. Taigi, norint įsigyti brangesnį daiktą arba pramogą, tenka skolintis.
„Jei nutinka taip, kad tenka susispausti, tai darau maisto sąskaita - daugiau gaminuosi maisto namuose, perku pigesnius produktus ir neišleidžiu pinigų įvairiems skanumynams“, – sako Kristina.
20 metų studentė Jovita mokosi Lietuvos sporto universitete. Visuomenės sveikatos ir fizinio aktyvumo studijos jai kainuoja 1800 Eur per metus. Gyvendama universiteto suteiktame bendrabutyje, už jį moka 73 Eur per mėnesį. Mergina dirba aptarnavimo srityje, kaip ir daugelis studentų. Vasarą, kai dirba pilnu etatu, uždirba 450 - 500 Eur per mėnesį, o mokslo metais, kuomet dirba 0,5 etato – apie 300 Eur. Universitete, kuriame studijuoja Jovita, jau pirmo kurso, antro semestro studentai, įvertinę savo užimtumą universitete, gali sau leisti pusės etato darbą derinti su studijomis ir tai gana dažni atvejai. Tėvai Jovitai finansiškai nepadeda nuo tada, kai pradėjo dirbti, nebent pavaišina naminiu maistu iš kaimo.
„Norint kokybiškiau gyventi, per mėnesį, neįskaitant mokesčio už studijas, studentui reikalinga suma būtų apie 400 Eur. Vidutinės mano išlaidos yra 300 Eur. Daugiausiai išleidžiu maistui ir mokesčiui už bendrabutį. Mažiausia mano suma pragyvenimui per mėnesį be mokesčio už studijas būna 250 Eur“, – sako Jovita.
Jos aplinkoje skolintis vieniems iš kitų nėra įprasta, bet tarp kitų studentų, norinčių aktyviau „pastudentauti“ ir ne visada galint sau tai leisti, tokių atvejų tikrai pasitaiko dažniau.
Pasak Jovitos, pinigų pritrūksta susidėliojus prioritetus, savęs ugdymui – papildomoms paskaitoms, kursams, seminarams ir pan.
Teisės mokslus studijuojantis Mantas už studijas per metus moka daugiau nei 2000 Eur. Butą kartu su draugu nuomojasi už 350 Eur per mėnesį. Maistas, apranga, transportas ir pramogos sudaro dar apie 400 Eur. Vasaromis dirbantis pilnu etatu, šį rudenį ieškos 0.5 etato darbo pagal savo profesiją.
Pasak vaikino, kuriam finansiškai vis dar padeda tėvai, norint gyventi ne bendrabutyje, valgyti ne pigiausią maistą, sportuoti, apsilankyti muzikos festivalyje, nueiti į kiną ar nuvažiuoti prie jūros reikia mažiausiai 600 Eur per mėn. „Aišku, kuo daugiau turi, tuo daugiau išleidi. Studentai dažniausiai neturi iš ko taupyti, o jei turi daugiau – išleidžia, nes visada yra, ko norisi – vieniems svarbu geriau apsirengti, kitiems daugiau pakeliauti, dar kitiems į geresnę kavinę ar į sporto klubą nueiti, su draugais įdomiai laisvalaikį praleisti. Norai skirtingi, išlaidos irgi. Aš mėgstu vandens sportą, o visa tai kainuoja. Tenka neretai jo atsisakyti, jeigu reikia taupyti“, – sako Mantas.
