Vilniaus Antakalnio gimnazijoje egzaminą laikę jaunuoliai DELFI teigė, kad nori tik išlaikyti – gerų rezultatų nesitiki.

„Painių užduočių kaip ir nebuvo, tiesiog pats nežinojau, nebuvau sprendęs, – pasakojo egzaminą kiek daugiau nei per valandą išsprendęs Jonas ir neslėpė, kad nori tiesiog išlaikyti egzaminą. – Minimumas būtų labai gerai.“

Vilniaus universitete studijuoti ketinantis jaunuolis teigė, kad ketina rinktis tiksliuosius mokslus – Technikos ir informatikos specialybę. „Matematiką turėčiau mokėti, bet“, – juokėsi Jonas.

Arvydas DELFI pasakojo, kad egzamino rezultato jam neprireiks, tad tiesiog bandė sėkmę.

„Man tikriausiai dar blogiau sekėsi nei Jonui, nes visus metus nieko nesimokiau ir prieš egzaminą nieko nesikartojau, – teigė abiturientas. – Atėjau tiesiog išlaikyti, tiesiog, kad būtų diplome parašyta, kad išlaikiau matematikos egzaminą.“

Arvydas įvardijo, kad metinis jo vidurkis mokykloje – šešetas, tad egzamino laikymas tebuvo bandymas – pasiseks arba ne. Abiturientas tvirtino, kad metus pailsės nuo mokslų – keliaus ir dirbs užsienyje, o vėliau ketina studijuoti Danijoje.

Abiturientė Patricija DELFI pasakojo, kad sekėsi prastai ir nesitiki džiuginančio rezultato. „Buvo sunku, – teigė abiturientė. – Nesitikėjau tokių sunkių užduočių. Buvo tokių naujų kelios, man nelabai sekėsi mokytis.“ Ji teigė, kad mokykloje matematika sekėsi vidutiniškai, nors ji nori studijuoti ten, kur stojant reikės ir šio egzamino rezultato.

O kokio rezultato tikisi? „Gal minimumui išlaikysiu“, – vylėsi Patricija.

Egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį kursą, 60 proc. – išplėstinį. Atliekant egzamino užduotį, kurią sudarys trys dalys, bus galima surinkti 60 taškų.

Egzamino programoje nurodoma, kad pirmą užduoties dalį sudarys 10 uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais (už kiekvieną skiriama po vieną tašką). Antrą dalį sudarys trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Jų gali būti nuo 4 iki 10. Už antros dalies uždavinius skiriama 12 taškų. Trečioje užduoties dalyje gali būti nuo 6 iki 8 uždavinių. Atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai vertinami ne mažiau kaip 2 taškais. Iš viso ši užduoties dalis vertinama 38 taškais.Egzamino trukmė – 3 valandos. Preliminari egzamino išlaikymo taškų riba – 40 proc. uždavinių taškų sumos.

Egzamine bus 12-20 vieno taško vertės uždavinių, 10-14 – dviejų taškų vertės ir 5-9 sudėtingiausi uždaviniai, kurių atsakymai bus vertinami ne mažiau kaip trimis taškais.

Pernai matematikos egzaminas sukėlė itin dideles audras. Specialistai negailėjo kritikos egzamino užduočių sudarytojams ir teigė, kad egzamino rezultatus reikia anuliuoti, o abiturientai skundėsi itin painiomis užduotimis.

Tiesa, kai kurios užduotys abiturientams kėlė ir juoką. Egzamino sudarytojai į užduočių sąlygas buvo įpynę Karlsoną su mažyliu, seseris Irutę ir Birutę, kurios žaidė „Pokemon Go“ žaidimą bei Gretą, kuri mėgo plačiai atverti automobilio dureles.

Egzaminų sesija baigsis birželio pabaigoje

Brandos egzaminų sesija prasidėjo dar balandžio pabaigoje, anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalimi. Egzaminų sesija baigsis tik birželio 20 dieną. Paskutinis sesijos egzaminas – geografijos.

Studijuoti pasirengę abiturientai privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus. Šįmet, stojant į kolegijas ir universitetus, bus atsižvelgta ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį.

Siekiant studijuoti universitete, privalomųjų egzaminų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 40. Siekiant studijuoti kolegijoje, trijų privalomų egzaminų rezultatų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 25.

Išimtis taikoma stojantiems į menų studijas. Pasirinkusiems šias studijas bus skaičiuojamas tik dviejų egzaminų vidurkis – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

Stojant į aukštąsias mokyklas bus atsižvelgiama ir į mokomųjų metinių įvertinimų vidurkį.

Stoti į universitetus galės tik tie, kurių penkių mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis nei 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš galimų aštuonių: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.

Reikalavimai bus taikomi tik stojant į valstybės finansuojamas vietas, ketinantiems studijuoti už savo lėšas, pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

2019 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja 2019 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Abituriente, papasakok, kaip sekėsi laikyti matematikos egzaminą? Pasidalink nuotaikomis rašydamas mums į pilieciai@delfi.lt su prierašu „egzaminas“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (111)