Dirbate tą patį, bet uždirbate mažiau nei kolega: daugelis įmonių laikosi neskelbiamos metodikos

Didžiausias uždarbio potencialas arba amžius, kai žmonės paprastai pasiekia didžiausių pajamų potencialą, yra nuo 37 iki 40 metų. Daugmaž ties keturiasdešimt metų amžiumi darbuotojai pasiekia savo didžiausių pajamų lygį. Tokie yra tarptautinio Paylab.com portalo, daugiau nei 10 metų kaupiančio informaciją apie darbo užmokestį ir turinčio vietinius atlyginimo portalus daugiau nei 20 šalių (Lietuvoje – www.manoalga.lt) duomenys.

Atlyginimų vidurkiai (į rankas) pagal amžiaus grupes rodo, kad daugiausiai uždirba 35–44 m. darbuotojai – 1220 Eur, 45–54 m. – 1080 Eur, 25–34 m. – 1070 Eur, daugiau nei 55 m. – 990 Eur, iki 24 metų – 805 Eur.

2019 m. balandžio mėn. Užimtumo tarnyboje registruota 155921 darbo ieškančių asmenų. Daugiausiai darbo ieškojo 30–49 m. amžiaus žmonės – viso 65406 (42,0 proc.), kiek mažiau tie, kuriems virš 50 – 64124 (41,1 proc.). Mažiausiai bedarbių tarp 16–29 m. amžiaus žmonių – 26391 (16,9 proc.).

Galvų medžiotojai ieško kokybiškos patirties turinčių darbuotojų

Aukščiausio lygio vadovų ir specialistų atrankos bendrovės „Indigroup“ vykdomasis partneris Karolis Blaževičius teigia, kad darbuotojai medžiojami atsižvelgiant į jų patirtį, kuri matuojama ne tik trukme, tačiau ir technologijomis, praktikomis, procesais, kuriais iki šiol vadovavosi darbuotojas. Vyresnieji kandidatai su problema susiduria, kai jie labiau vertina savo patirtį trukme, o ne patirties kokybe.

„Dabartinė globali darbo rinka yra itin dinamiška, o Lietuvos darbo rinka dar ir maža, tad reikia turėti daug lankstumo. Jei darbuotojas yra pripratęs dirbti su tam tikromis technologijomis ir jų nekeičia 10 metų, netikėtai atleistas arba pats išėjęs iš darbo jis gali nustebti, kaip viskas aplink jį patobulėjo. Taigi, nepriklausomai nuo amžiaus, reikia daug investuoti į savo techninių ir socialinių įgūdžių tobulinimą remiantis moderniausiomis praktikomis, – sako K. Blaževičius, – Taigi, jei darbuotojas dirba 10 metų vienoje darbovietėje be progreso, jį pralenkia visi tuo metu progresavę to paties amžiaus kandidatai. Jei tai vyksta 20 metų ir darbuotojui jau yra 45-eri, tuomet tampa sudėtinga konkuruoti su dažnai žemesnio atlyginimo norinčiais jaunais specialistais, kurių patirties trukmė yra kelis kartus trumpesnė, tačiau žinios – tokios pačios.“

K. Blaževičiaus nuomone, didžiausia problema Lietuvos darbo rinkoje yra susijusi su mažu investavimu į savo žinias. Jei darbuotojui yra 50 metų, jis tikrai gali būti savo karjeros pike, tačiau, deja, Lietuvoje karjeros piką žmonės pasiekia gerokai anksčiau ir tai nėra susiję su darbo rinka. Tai dažniau yra susiję su darbuotojų požiūriu gauti viską čia ir dabar.

„Jaunimo uždarbis labai priklauso nuo jų išsilavinimo ir patirties. Taisyklė, kad be 1000 Eur niekur nedirbs, labiausiai pritaikoma IT srities kandidatams, nes net ir jauni bei patirties neįgiję kandidatai jau gali minimaliai prisidėti prie verslo sėkmės. Pardavimų, aptarnavimo, teisės sričių specialistams reikalingas ilgesnis laikotarpis iki vertės kūrimo įmonėje, todėl jie tikrai pradeda nuo žemesnio atlyginimo“, – teigia jis.

Jaunesni darbuotojai dažniau keičia darbus, vyresni ištikimesni

Pasak CV–Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, sulaukus penkiasdešimties metų, atlyginimas auga lėčiau lyginant su asmenimis, kurie dar nesulaukė 40 metų. Darbuotojų prioritetai keičiasi ir pastovumas su amžiumi dažniausiai tampa prioritetu. Vyresni darbuotojai dažniausiai būna ištikimesni ir darbus keičia rečiau nei jaunesni kolegos. Jaunimo lūkesčiai yra aukšti ir neretai nepasverti, bet lūkesčiai ne visuomet atitinka realybę. „Atlyginimo dydis daug labiau priklauso ne nuo kandidato amžiaus, bet nuo jo turimos darbo patirties metais ir darbo srities, bei pareigų lygio. Atlyginimas dažniausiai auga kartu su patirtimi. Didesnę nei 6 metų darbo patirtį tose pačiose pareigose sukaupę asmenys uždirba iki penktadalio daugiau nei naujai pasamdyti“, – teigia specialistė.

Remiantis manoalga.lt 2019 m. duomenimis, mažiausiai uždirba darbo rinkos naujokai, t.y. turintys iki 1 metų darbo patirties – jų atlyginimo vidurkis siekia 870 Eur (į rankas), nuo 1 iki 2 metų patirties turintys uždirba 980 Eur, nuo 3 iki 5 metų – 1130 Eur, nuo 6 iki 10 metų – 1180 Eur. Turinčių 6–10 metų darbo patirtį dažniau rasime užimančius vadovaujančias pozicijas, atitinkamai jų atlyginimai yra aukščiausi rinkoje.

Turintys iki 1 metų darbo patirties daugiausiai uždirba farmacijoje –1140 Eur (į rankas), technologijų srityje – 1060 Eur, IT srities pozicijose 1015 Eur (į rankas), teisės srities pareigose – 980 Eur, bankininkystės, kokybės vadybos, finansų, pareigose – 870 Eur.

Palyginimui, IT srities specialistai turintys 1–2 metų patirtį vidutiniškai uždirba 1170 Eur (į rankas), 3–5 metų patirtį sukaupę – 1400 Eur. Taigi, jaunų darbuotojų atlyginimas kyla daug dinamiškiau.

Daugiausiai bedarbių tarp 30–49 m. amžiaus asmenų

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė teigia, kad visuomenės senėjimas, demografinės problemos, skaitmenizacija, naujos technologijos, darbo pobūdžio pokyčiai – visa tai aktualizuoja mokymąsi visą gyvenimą. Net jaunimas, jei norės konkuruoti darbo rinkoje, ateityje neišvengs profesinių pokyčių ir turės būti lankstus, kad išliktų darbo rinkoje aktyvus. Tai patiria dabartiniai vyresni 50+ asmenys. Tačiau kol kas jaučiamas ir vyresnių asmenų motyvacijos stygius, daugelis bijo imtis naujos veiklos, neįvertina savo galimybių, per anksti save „nurašo“.

Pasak M. Jankauskienės, vyresnių asmenų integraciją darbo rinkoje kartais apsunkina sėslumas ir mobilumo stoka, tačiau darbo rinka vis plačiau atveria duris vyresnio amžiaus žmonėms. Mažėjant darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje, vyresnio amžiaus asmenų pozicija stiprėja, jų padėtis darosi patrauklesnė. Šių metų pirmąjį ketvirtį įsidarbino 27 proc. daugiau vyresnio amžiaus žmonių, nei 2018 metų pirmąjį ketvirtį.

Šiuo metu įmonių prioritetas – kvalifikuotas, motyvuotas, lojalus darbuotojas, nepriklausomai nuo amžiaus ir kitų dalykų, todėl pastebima, kad pradėti labiau vertinti vyresnio amžiaus darbuotojai.

Kaip atsvarą jaunosios kartos darbuotojų elgsenai, kai vis ieškoma naujų patirčių, iššūkių, būtent vyresnio amžiaus darbuotojai daugeliu atvejų sudaro tinkamą balansą organizacijoje, kai patirtis ir išmintis dera su entuziazmu, naujų santykių darbe kūrimu. Visa tai sukuria geras prielaidas vyresnio amžiaus žmonėms, ypač kvalifikuotiems specialistams, tapti geidžiamais darbuotojais.

Mažmeninės prekybos atstovai yra pabrėžę, kad turi galimybę pasiūlyti darbo pozicijas įvairiausio amžiaus kandidatams. Paslaugų sektoriuje – viešbučių ir restoranų sektoriaus įmonėse įdarbinami įvairaus amžiaus žmonės, nes darbuotojų poreikis yra didelis. Ateityje, visuomenei senėjant ir augant emigracijai, tas stereotipas, kad pagyvenę žmonės ignoruojami, jau atgyvenęs. Paslaugų sektoriuje dirbantys vyresni žmonės labiau stabilūs ir lojalūs darbdaviui ir darbo vietai.

Inžinerinės pramonės įmonėse, ypač regionuose, dirba nemažai vyresniųjų. Norint išsaugoti juos darbo rinkoje, pagrindinis iššūkis yra skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Technologijų ir skaitmeninio raštingumo reikalaujančiuose sektoriuose daugeliui vyresnių žmonių įsidarbinti trukdo technologijų neišmanymas.

„Jaunimo lūkesčiai dėl atlyginimo dažniausiai priklauso nuo to, kur gyvena. Jei rajonuose vienus tenkina 500–600 Eur atlyginimas, didesniuose miestuose jie tikisi gauti mažiausiai 900–1000 Eur (į rankas). Taip pat jaunuoliai, ieškodami darbo, tikisi gero mikroklimato įmonėje, pozityvių darbdavio ir darbuotojo santykių“, – teigia M. Jankauskienė.