A. Monkevičius paskelbė, kad šįmet bus finansuojama 1580 informacinių technologijų studijų vietų, finansuojamų inžinerijos studijų vietų augs nuo 1350 iki 1375, matematikos – nuo 515 iki 550. Tai bus padaryta kai kurių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų vietų sąskaita.

Ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius pridūrė, kad jo vadovaujama ministerija tai pat prisidės prie nemokamo mokslo „tiksliukams“. Jei norinčių studijuoti bus daugiau nei numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) plane, įstojusiųjų studijų kainą padengs Ekonomikos, ir inovacijų ministerijos lėšomis.

Tokią žinią, kad „tiksliukams“ mokslas nekainuos, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius vadino politikavimu ir pridūrė, kad „žinia paskleista ne laiku“.

Kritiškai tokį sprendimą vertino ir Seimo narys Mantas Adomėnas, nors tiek ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius, tiek švietimo ministras A. Monkevičius DELFI teigė, kad viskas paskaičiuota, žinia skleidžiama atsižvelgiant į valstybės poreikius, o ir kiti studentai esą nenukentės, ypač būsimieji mokytojai, kuriems šįmet skiriamos net ir kur kas didesnės skatinamosios stipendijos.

A. Monkevičiaus teigimu, šįmet tikimasi pakviesti studijuoti dešimtadaliu daugiau studentų.

Vilniaus licėjaus direktorius: tai daugiau politinis sprendimas ir ne laiku pasakytas

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius tokį ministrų žingsnį vertino kaip politinį sprendimą.

„Manau, kad tai daugiau politinis sprendimas ir ne laiku pasakytas. Abiturientai jau ir egzaminus laiko, didžioji dauguma jau turbūt apsisprendė, kur stos, todėl manau, kad tokius sprendimus geriausia laiku skelbti. Tai viena. O kita – išskiriamos vienos specialybės, nuvertinamos kitos. Manau, tai neadekvatu, – kalbėjo licėjaus direktorius. – Jei yra sprendimas finansuoti, tai tegul būna visos studijos finansuojamos ir nemokamos.“

S. Jurkevičiaus teigimu, vertinimas, kad esą tikslieji mokslai yra rimtesni ar sudėtingesni, yra sovietinių laikų palikimas. „Tikslieji mokslai šiek tiek lyg ir buvo mokomi su tokiu stipresniu užtaisu nei socialiniai Lietuvoje. Neturime rimtos socialinių ir humanitarinių mokslų mokymosi tradicijos, – teigė S. Jurkevičius. – Žinome, kaip su jais dirbama užsienyje – daug kartų sudėtingiau.“

Saulius Jurkevičius

Licėjaus direktoriaus teigimu, tokius sprendimus ministerija turėtų viešinti rugsėjį ar spalį, kai abiturientai svarsto, kokią specialybę rinktis ir renkasi, kokius egzaminus laikyti.

„Dabar tai labai formalus pranešimas iš esmės nieko nekeičiantis, daugiau primena politinį sprendimą, dėl kurio greičiausiai niekas nesikeis“, – teigė direktorius.

Jei yra sprendimas finansuoti, tai tegul būna visos studijos finansuojamos ir nemokamos.
Saulius Jurkevičius

S. Jurkevičius teigė, kad nereiktų išskirti vienos srities ir, jei jau nusprendžiama suteikti galimybę studijuoti nemokamai, tą teisę esą turėtų turėti visų studijų krypčių studentai. Beje, būtent tai – nemokamą mokslą beveik visiems studentams, išskyrus specifines specialybes, ministras A. Monkevičius žada nuo 2020-ųjų. Tačiau licėjaus direktorius abejoja tokiu pažadu.

„Pastaruoju metu išgyvenom tiek pasiūlymų, pradedant su mokytojų etatinio apmokėjimo auksine fraze „už viską bus sumokėta“, o ji tapo tokia teorinė ir nereali, ilgainiui įgavo ironišką atspalvį, o dabar pakibo ore. Sunku įsivaizduoti, kad tiek metų buvo vienaip, o dabar padarys kitaip. Sunku tikėti, kad taip bus. Iš kitos pusės – vieniems jau dabar daromos privilegijos, o kitiems gal vėliau bus daromos. Manau, kad kažkokio nuoseklumo ir aiškumo ryškiai nesimato visame tame“, – vertino A. Monkevičius.

Adomėnas: tai konvulsiškas blaškymasis

Seimo narys Mantas Adomėnas DELFI teigė, kad toks ministrų pareiškimas supriešina tiksliuosius ir humanitarinius mokslus pasirenkančius asmenis. Ministro sprendimą Seimo narys vadino kvailyste ir teigė, kad pirmiausia reikia aiškintis priežastis ir pradėti ne nuo valstybės finansuojamų vietų didinimo.

„Manau, kad logika čia vienintelė – trumpalaikė, trumparegė politinė logika“, – vertino Seimo narys.

„Supriešinami tikslieji mokslai su humanitariniai. Jau pernai tikslieji mokslai, nepaisant to, kad buvo favoritizuojami, nesurinko pakankamai studentų į nemokamas vietas. Problema yra ne finansavimo lygis, – teigė M. Adomėnas. – Ministras neįžvelgia tikrųjų priežasčių. Aš suprantu, kad mums reikia tiksliųjų mokslų specialistų, bet jis nežiūri į priežastis. Jis bando paviršutiniškai kovoti su pasekmėmis.“

M. Adomėnas teigė, kad toks žingsnis aukštąjį mokslą paverčia „darbo rinkos mokymų centru“.

„Aukštasis mokslas yra tam tikra ekosistema, kuri veikia ne kaip specialistų rengimas į darbo vietas, bet turi savitą mokslo kūrimo logiką. Be socialinių ir humanitarinių nėra prasmingi tie mokslai, tikslieji neatlieka savo vaidmens“, – teigė Seimo narys.

Mantas Adomėnas

M. Adomėnas tvirtino, kad A. Monkevičius į ministro postą buvo paskirtas kaip „patikrintas politikas“, kuris nesiims kardinalių naujovių, tačiau tokį jo žingsnį vertino kritiškai: „Jis padarė pirmą didelę kvailystę – ėmėsi kovoti su simptomais tuo pačiu parodydamas, kad absoliučiai nesupranta aukštojo mokslo sistemos ir supriešindamas tiksliuosius mokslus su humanitariniais“.

Problema yra ne finansavimo lygis.
Mantas Adomėnas

„Mes jau turime aiškią paraišką, kas neturėtų būti naujo Prezidento patvirtintas į ministrus, kai Vyriausybė bus tvirtinama iš naujo“, – teigė M. Adomėnas.

O ar toks žingsnis gali abiturientus vis dėlto paskatinti rinktis tiksliuosius mokslus? „Tai konvulsiškas blaškymasis“, – ministro sprendimą vertino Seimo narys ir įvardijo, kad arba ir vėl nebus surinkta norinčių studijuoti tiksliuosius mokslus tiek, kiek tikimasi, arba bus priimta tokių, kurie esą nėra pajėgūs.

Seimo nario teigimu, apie tiksliųjų mokslų svarbą su mokiniais reiktų kalbėtis devintoje-dešimtoje klasėje, taip pat ieškoti sprendimų, kaip tobulinti ir kaip mokinius sudominti tiksliaisiais mokslais. „Turime milžinišką problemą su matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų ugdymo kokybe, – kalbėjo Seimo narys. – Monkevičius savo ankstesnėse kadencijose pats prisidėjo, kad ta kokybė būtų eroduota. Tuo metu, kai diegė edukologinę, visiškai klaidingą ir labai žalingą doktriną, kad svarbu yra mokėti mokyti, o ką – ne taip svarbu. Mums trūksta talentingų žmonių, kurie būtų fizikos, matematikos srities specialistai ir galėtų savo žinias perduoti mokiniams.“

Sinkevičius: tai žinutė ir nuoseklus valstybės planavimas

Ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius DELFI teigė, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius yra „labiau pritrauktas prie realybės“ ir tikino, kad papildomai skiriamas finansavimas yra viena iš skatinimo priemonių rinktis tiksliuosius mokslus.

„Šių metų planas yra sudarytas pagal praėjusiais metais įstojusių studentų faktinį skaičių. Kitas dalykas – 13 proc. išaugo laikančių fizikos egzaminą, 18 – informacinių technologijų. Tai leidžia sudaryti prielaidas, kad stojančiųjų bus daugiau. Antra – tai žinutė ir nuoseklus valstybės planavimas. Valstybė turėtų sumokėti už studijas tų studentų, kurių poreikis rinkoje yra didžiausias, kurių darbdaviams reikia labiausiai ir kurie turi didžiausias galimybes įsidarbinti“, – kalbėjo ministras V. Sinkevičius ir pridūrė, kad jo vadovaujamos ministerijos sprendimas finansuoti studijas tiems, kurie galbūt nepaklius į valstybės finansuojamas vietas – skatinimo priemonė.

Tiesa, ministras teigė, kad nuspėti, keliems studentams gali tekti sumokėti už studijas, sudėtinga. „Tikiuosi, kad bus kuo daugiau, o kiek – labai sudėtinga prognozuoti“, – tvirtino ministras.

Virginijus Sinkevičius

Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius kritikuoja tokį skatinimą, esą reiktų pradėti nuo kitokių priemonių. Ministras teigia, kad kritika – teisinga. „Gera pastaba, – teigė V. Sinkevičius. – Bet viskas yra svarbu, visa visuma.“

Tai žinutė ir nuoseklus valstybės planavimas. Valstybė turėtų sumokėti už studijas tų studentų, kurių poreikis rinkoje yra didžiausias, kurių darbdaviams reikia labiausiai ir kurie turi didžiausias galimybes įsidarbinti.
Virginijus Sinkevičius

Kalbėdamas, kad svarbu skatinti abiturientus rinktis tiksliuosius mokslus, ministras taip pat pabrėžė, kad šie mokslai yra sudėtingesni. „Tai sudėtingesnis kelias nei pasirinkti humanitarinius mokslus. Dažnai tikslieji – sudėtingesni“, – tvirtino V. Sinkevičius.

Ar pozicija, kad tikslieji mokslai sudėtingesni ir tokių specialistų reikia daugiau, todėl jiems ir mokslas bus nemokamas – nenuvertina tų, kurie renkasi humanitarines studijas? „Pats esu humanitaras ir jokiu būdu negalima to supriešinti. Bet aš ant savo stalo turiu analizę, kuri sako, kad kitąmet valstybėje trūks 13 tūks. IT specialistų, 5 tūkst. inžinierių. Galbūt po dešimties metų ta proporcija pasikeis, – kalbėjo ministras. – Valstybė privalo nuolat daryti analizę. Remtis MOSTA analize, žmogiškųjų išteklių analize ir taip finansuoti vietas ten, kur yra didžiausias poreikis. Jokiu būdu nesupriešinant, nes tas poreikis gali keistis.“

Monkevičius: tai buvo derybos

„Aš, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsakau už mokytojų poreikius. Mes užsakėme didžiausią per pastaruosius metus mokytojų skaičių – daugiau kaip 450 mokytojų universitetuose ir kolegijose“, – teigė ministras Algirdas Monkevičius ir pridūrė, kad mokytojams šįmet numatytos ir didesnės skatinamosios stipendijos. Visose kitose vietose valstybė, anot ministro, finansuos ne mažiau studijų vietų nei pernai, o „tiksliukams“ „dovaną“ esą padovanojo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pasiremdama valstybės poreikiais.

A. Monkevičiaus teigimu, ir kitos ministerijos, jei mato kurios nors srities studentų didinimo poreikį, gali pasekti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavyzdžiu ir pasiūlyti finansuoti dalies studentų mokslą.

Anot ministro A. Monkevičiaus, finansuojamų vietų „tiksliukams“ didinama, bet ne tiek, kiek pernai, kai net ir padidinus valstybės finansuojamų vietų, stojančiųjų tai nesuviliojo. „Pernai buvo per daug padidinta norint ar įsivaizduojant, kad tai pritrauks. Šįmet didiname žymiai mažiau, bet yra keli argumentai, kodėl. Todėl, kad fizikos, informatikos ir gamtos mokslų egzaminus laikyti, lyginant su pernai metais, renkasi nuo 13 iki 16 ar 17 proc. daugiau“, – tvirtino ministras.

Vis dėlto, yra tikimybė, kad net ir įvardytus egzaminus pasirinkę abiturientai rinktis ne tiksliųjų mokslų studijas. Ministras tvirtino, kad būtent dėl šios galimybės didinant finansuojamas vietas buvo rastas kompromisas.

Algirdas Monkevičius

Tiesa, dalis finansuojamų vietų, kurios atiteko „tiksliukams“, buvo nurėžtos nuo humanitarų. „Tai buvo derybos. Man reikėjo įrodinėti ir nepasiduoti“, – kalbėjo ministras ir džiaugėsi, kad su ministru V. Sinkevičiumi rado bendrą kalbą ir abiems pusėms naudingą sprendimą.

Prieš metus, kai paaiškėjo, kad tiksliuosius mokslus rinkosi mažiau stojančiųjų nei tikėtasi, ministerija skelbė, kad imsis kitokių priemonių, o ne tik didesnio valstybės finansuojamų vietų skaičiaus skyrimo. „Siekiant ateityje didinti šių visuomenei svarbių studijų krypčių populiarumą, Vyriausybė numato dar šiemet skirti finansavimą STEAM centrams, ES struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldos lėšomis bus pradėtas kurti Mokslo sklaidos centras Kaune, Nemuno saloje“, – prieš metus buvo rašoma ŠMSM pranešime spaudai. Ar kuris nors pažadas jau ištesėtas?

Tai buvo derybos. Man reikėjo įrodinėti ir nepasiduoti.
Algirdas Monkevičius

„Tuos planus matau ir dar papildomai padrąsinau tęsti tuos projektus kontroliuojant rezultatą“, – teigė ministras ir pridūrė, kad nors rezultatai matyti, sau nuopelnų negali prisiimti, nes ministro kėdėje jis dar vos tik kelis mėnesius. Vis dėlto, šie rezultatai nebus matyti per metus ar dvejus. Anot ministro, tai ilgalaikiai projektai. „Rezultatas nebus staigus“, – tvirtino A. Monkevičius.

Jo teigimu, šįmet visose studijų kryptyse bus priimta daugiau studentų nei pernai – planuojama priimti dešimtadaliu daugiau studentų nei pernai. „Visur bus priimta daugiau nei pernai metais. Į valstybės finansuojamas vietas, – pabrėžė A. Monkevičius. – Tarp jų ir į socialinius, ir į humanitarinius, ir į menus.“

O ar nereiktų specialistus darbo rinkai ruošti daugiau kolegijose? „Manau, kad reikėtų išlaikyti proporciją tarp universitetų ir kolegijų“, – teigė ministras ir pridūrė, kad dabar esanti proporcija yra daugiau mažiau teisinga ir reiktų jos laikytis.