„No-Code“ platforma, kuomet programavimo procesas perkeliamas tiesiogiai į verslo strategų ir produktų savininkų rankas, apeinant programuotojus, taip pat yra ženklas, kad IT specialistui nebeužtenka turėti tik bazines programavimo žinias. Platformos privalumais vardijami greitis, sumažinti kaštai, našumas, lankstumas, lengvai vykdomi pakeitimai. Kas buvo kuriama mėnesius, dabar gali būti padaryta per kelias valandas. Puikus to pavyzdys: „WordPress“ platforma, kuri leidžia žmogui, neturint gilių ir išsamių programavimo kalbų žinių, pačiam susikurti funkcionalų interneto puslapį. Tuo, kuo anksčiau naudojosi tik programuotojai, dabar tampa pasiekiama galutiniam vartotojui. Neabejojama, kad laikui bėgant, vis didesni ir kompleksiškesni programavimo darbai bus automatizuojami, kas jau vyksta dabar.
IT įgūdžių turinčių specialistų atlyginimai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje auga greičiau nei likusių profesijų, tad 3–4 metų bėgyje patyrusio skaitmeninės ekonomikos specialisto atlyginimo žirklės Lietuvoje gali svyruoti nuo 2000 iki 3000 eurų į rankas. Darbo užmokestis didele dalimi priklauso nuo konkrečios profesijos bei specialisto turimos patirties. Pavyzdžiui, vidutinis sistemų analitikų darbo užmokestis viršija 1800, o programinės įrangos kūrėjų – 2000 eurų.
Informacinių ir ryšių technologijų sektorius – skaitmeninės ekonomikos branduolys
IT specialistų sėkmės fenomeną galima sieti su sparčia skaitmeninės ekonomikos plėtra – Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus šios srities įmonių apyvarta augo 47 proc., o bendrai jos sugeneruoja 8 proc. visos šalyje sukuriamos pridėtinės vertės.
Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistai išsiskiria tuo, kad paklausūs yra net tik viename sektoriuje, bet praktiškai visose ekonomikos atšakose. „Sodros“ duomenimis, 2018 m. Lietuvos įmonėse dirbo beveik 33 tūkst. IRT specialybę turinčių žmonių. Daugiau nei pusė jų dirba ne IRT sektoriuje, tad kalbėti galime ir apie skaitmeninių paslaugų, dalijimosi ekonomikos, e-verslo, e-prekybos bei pramonės 4.0 sritis.
„Ambicingi įmonių augimo planai reiškia, kad kompanijos pozityviai žiūri į ateities projektus ir perspektyvas. Tačiau kartu tai yra impulsas švietimo sistemai prisitaikyti prie pokyčių ir ruošti daugiau rinkai reikalingų specialistų. Pavyzdžiui, įmonės atkreipia dėmesį į profesinio mokymo programas, kurios turėtų ne tik sudominti motyvuotus moksleivius, bet suteikti jiems paklausius įgūdžius. Pastebime, jog artimiausiu metu bazinės IRT žinios taps būtinos vis platesniam profesionalų spektrui, nes iš jų bus tikimasi, kad jie užduotis atliks pasitelkdami duomenų analizės, automatizacijos bei nesudėtingo programavimo žinias“, – teigia INFOBALT direktorius Paulius Vertelka.
Reikės apie 13,3 tūkst. skirtingų sričių IRT specialistų
Pasak INFOBALT direktoriaus Pauliaus Vertelkos, siekdamos didinti trūkstamų specialistų pasiūlą, IRT sektoriaus įmonės turi nemažai vidinių iniciatyvų. Tiesa, daugėja pavyzdžių, kai rinkos dalyviai pamiršta atkaklią konkurenciją ir susivienija dėl bendro tikslo pritraukti geriausius talentus. Jau kelerius metus skirtingos sektoriaus kompanijos kartu su partneriais tokiais kaip INFOBALT ir „Tech City Lithuania“ inicijuoja projektą „Akademija.IT“. Geriausi šalies specialistai 10 mėnesių kartu dirba ir dalijasi žiniomis su jaunaisiais kolegomis, kurie įgyja paklausiausias kompetencijas. Taip pat kompanijos prisideda prie didesnio moterų įsitraukimo į IT sritį. Šiuo metu vyksta jau trečias „Women Go Tech“ mentorystės ir konsultacijų programos sezonas, kurio metu moterys gali konsultuotis su technologinių įmonių lyderiais bei rasti savo karjeros kelią.
IT sritis – investuotojų poreikių portfelyje
Kad IT specialistų poreikis praktiškai neturi ribų, įsitikinęs VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas: „Juokaujant galima pasakyti, jog net jei visi 3 milijonai lietuvių būtų IT profesionalai, jų nebūtų per daug. Ši sritis neturėtų būti suvokiama siaurai, vien tik kaip programuotojų sinonimas. Praktiškai ji plečiasi į visas profesines sritis, įskaitant teisę, mediciną, inžineriją, vadybą, marketingą. Lietuvos švietimo sistemai reikia žiūrėti į skaitmeninius įgūdžius kaip į bazinį raštingumą, kuris turi būti integruotas nuo vidurinės mokyklos iki universitetinių studijų.“
Pasak M. Katino, tikėtis, kad visi žmonės taps giliais IT specialistais, nereikėtų, bet potencialas miksuoti IT įgūdžius su kitomis profesijomis Lietuvoje dar labai silpnai išnaudojamas. Pasaulyje labai paplitusios tarpdisciplininės studijos, kuriose mokomasi kelių sričių vienu metu. Pavyzdžiui, Markas Zuckerbergas yra baigęs psichologijos ir IT studijas, kas suvokiant feisbuko verslo modelį rodo, kad tai buvo puiki žinių kombinacija. Lietuvoje labai populiarios medicinos studijos, kodėl nesukūrus tarpdisciplininių studijų šioje terpėje? Galbūt šios kompetencijos leistų Lietuvai sužibėti medicinos revoliucijoje, kurioje IT ir dirbtinis intelektas vaidins esminį vaidmenį?
Specialistų poreikis jaučiamas daugeliui šio sektorių žaidėjų
JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ (centrinė būstinė Čikagoje), kurios tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 420 darbuotojų, prezidentas Aurimas Adomavičius teigia, kad IT sektorius – neabejotinai vienas konkurencingiausių: „Darbo rinkos analitikai ir toliau ateities darbuotojų grupę įvardija IT: inžineriją, programavimą, testavimą, duomenų apsaugą, administravimą. Programuotojų paklausos ir pasiūlos problema yra globali visame pasaulyje. Specialistų poreikis auga didžiuliu tempu, tai rodo ne tik darbo rinkos analitikų nuolat analizuojami duomenys, ekspertinės prognozės, tačiau ir nuolat auganti konkurencinė verslo aplinka. Mūsų kompanijos vertybės ir motyvuoti darbuotojai lemia, tai kad daugiausia darbuotojų pas mus ateina dirbti būtent per asmenines rekomendacijas. Įdomūs projektai, komandinė atmosfera ir galimybė tobulėti į mūsų įmonę atvilioja aukščiausio lygio kompetencijas turinčius programuotojus.“
Unikalus įgūdžių derinys: produkto valdymas, produkto dizainas ir programavimas
„Pastebime, kad specialistams dažnai trūksta techninių įgūdžių, nes Lietuvos universitetai ne visada spėja paruošti daug puikių specialistų. Mūsų veiklos modelis apjungia produkto valdymo, produkto dizaino ir programavimo disciplinas. Tai unikalus sėkmingai veiklai reikalingų įgūdžių derinys, leidžiantis mūsų tarp funkcinėms komandoms kurti į vartotojus orientuotus skaitmeninius produktus bei aplikacijas. Matome kad trūksta ne tik techninių, tačiau ir viešojo kalbėjimo, lyderystės, komandinio darbo įgūdžių. Kitas svarbus aspektas – žinių pasidalijimas, kuris yra mūsų kompanijos kultūros dalis. Tai leidžia spręsti ir minėtus iššūkius, susijusius su specialistų pritraukimu, ugdymu ir sėkmingu jų įsitraukimu į kompanijos darbo kultūrą. Akivaizdus gerosios praktikos pavyzdys – vidinės edukacinės „Sourcery“ akademijos – tai ne tik investicija į kompanijos augimą, bet ir specialistų ruošimas išeiti į rinką su stipresniu profesinių žinių ir žmogiškųjų vertybių pagrindu“, – teigia A. Adomavičius.
Užsiauginti būsimus profesionalus yra vienas iš pagrindinių kompanijos tikslų, kurie kasmet organizuoja nemokamas „Sourcery“ akademijos programas informacinių technologijų specialybių studentams, būsimiems programuotojams ir testuotojams. Prieš kelerius metus Lietuvoje įkurta nemokama kūrybinių technologijų ir programavimo pagrindų „Sourcery For Kids“ akademija, skirta 7–12 metų vaikams. Įmonė investuoja tiek į neformalųjį vaikų ugdymą, tiek į studentus, tiek ir į būsimus darbuotojus.
