Inovacijos keičia darbo rinkos dėsnius
Darbo rinkos ateitis dar niekada nebuvo tokia neaiški. „McKinsey Global Institute“ skaičiavimu, pusė visų darbų gali būti automatizuota dar iki 2055 m. – rinkoje pokyčiai vyksta greičiau nei bet kada. Dirbtinis intelektas, didieji duomenys, robotika gąsdina net aukščiausio lygio profesionalus. Ir matome, kad mokyklų programos nespėja reaguoti į greitus darbo rinkai reikalingų įgūdžių pokyčius.
„Vis daugiau ir daugiau kalbame būtent apie tai, kad reikalingų įgūdžių darbo rinkai trūkumas negali būti išspręstas tik techninių įgūdžių ar profesinio mokymo pagalba. Būtina kuo anksčiau pradėti ugdyti bendrųjų gebėjimų, verslumo kompetencijas, kurios yra ypatingai reikalingos norint mažinti atotrūkį tarp dabarties ir ateities būtinų įgūdžių darbo rinkai,“ – sako „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė.
Startuoliai ugdomi dar mokykloje
LR Ūkio ministerija iškėlė tikslą - suburti 1000 startuolių. Paprastai startuoliai yra neatsiejami nuo inovacijų ir ambicijų kurti ir pasiūlyti rinkai visiškai naują produktą. Šių dienų konkurencingo verslo kūrimui reikia skirtingų gebėjimų - tiek noro rizikuoti, tiek mokėti analizuoti rinką, kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, efektyviai komunikuoti, gebėti sutarti ir susitarti. Svarbu sistemiškai ir metodiškai ugdyti bendruosius mokinių gebėjimus, užtikrinti, kad mokiniai ne tik išklauso paskaitos ar seminaro, bet turi galimybę praktiškai išbandyti savo gebėjimus.
Pasaulinio „Junior Achievement“ tinklo tyrimo duomenimis, norint įsisavinti verslumo kompetencijas būtinas bent vienas 100 val. „gilus nėrimas“ į verslumo procesą. „Junior Achievement“ konferencijoje mokytojams buvo pristatytos ir praktiškai išbandytos modernios mokymo priemonės, tokios kaip 3D spausdinimo technologija, Micro:bit kompiuteriukai, Sensorinė įranga, 360 laipsnių filmavimo galimybės, virtuali reabybė, Minecraft žaidimas, inovatyvi „Junior Achievement“ ekonomikos ir verslumo mokymo platforma „JAMP“. Lietuvos mokytojų bendruomenė suprasdama inovacijų svarbą noriai gilina žinias apie inovacijų pritaikymą pamokoje, tačiau pabrėžia, kad efektyviam procesui yra reikalingas metodinis parengimas. Pamažu integruotas požiūris į žinių valdymą pakeičia faktų dėstymą, o žinių klaupimas pakeičiamas kūrybiniu jų panaudojimu.
Lietuvos ekonomikos ateitis šiandieną yra mokyklų rankose. Nuo švietimo požiūrio į inovacijas ir verslumo ugdymą priklauso tai, kaip gyvensime po 2, 5 ar 10 metų. „Neišvengiamai kiekviena šiuolaikinė mokykla turi žengti koja kojon su tobulėjančiu pasauliu. Šių dienų mokiniai gyvena technologijų ir inovacijų pasaulyje, todėl mes privalome visa tai įtraukti į ugdymo procesą. Tokiu būdu mokytis tampa lengviau. Mokiniams tai labai priimtina ir įdomu, sunkiau mokytojams vis iš naujo mokytis, bet nėra nieko neįmanomo. Mūsų mokykloje yra ugdomas požiūris, kad inovacijas ne tik galima pažaboti ir efektyviai naudoti, tačiau jas galima kurti ir pačiam, kas iš esmės keičia jaunuolio požiūrį į savo ateities galimybes,“ – sako Renata Lincevičienė, Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, jaunuoliai, kurie kūrė verslą dar mokykloje, po jos baigimo net 3-6 kartus dažniau įkuria nuosavą juridinį asmenį.
Viskas švietimo rankose
Per „Lietuvos Junior Achievement“ programas šiais mokslo metais įsikūrė 193 Mokomosios mokinių bendrovės, kuriose realaus verslo patirtį dar mokyklos suole įgavo net 1222 jaunuoliai. Pagrindinė bendrovių tendencija – inovacijos plius vertybės. Atsigręždami į visuomenės problemas, tokias kaip, socialinė atskirtis ir ekologija, mokiniai pažaboję technologijas ir inžineriją kuria mobiliąsias programėles ir komposto dėžes.
XXI amžiaus mokiniai yra technologiškai savarankiški, žingeidūs ir kūrybiški. Švietimo institucijoms tinkamai pakreipus šias jaunuolių savybes ir pakankamai dėmesio skiriant jų kompetencijų ugdymui, galima pasiekti gerų rezultatų.
„Aktyvus inovacijų ir verslumo kompetencijų ugdymas jaunuoliui yra raktas į sėkmingą kiekvieno Lietuvos piliečio ateitį. Inovacijos ir verslumas - tai įgūdžiai kurie padeda ne tik darbo paieškose, bet ir asmeniniame gyvenime. Dalyvavimas Junior Achievement veikloje, 4 tarptautinių Erasmus projektų patirtis ir savanoriavimas tarptautiniuose renginiuose man padėjo atrasti savo gyvenimo aistrą ir karjeros kelią – Produkto dizainą. Dėl aktyvaus inovacijų ir verslumo kompetencijų ugdymo, Lietuva turi daugybę globaliai mąstančių, nebijančių klysti jaunuolių, kurie pasieks daugiau nei bet kuri anksčiau buvusi karta.
Man yra svarbus mano indelis į Lietuvos ekonomiką. Mąstau globaliai ir į viską žiūriu pro verslumo ir inovatyvumo prizmę. Esu užtikrintas, kad gyvename naujo Lietuvos aukso amžiaus aušroje, amžiaus, kurio metu dabartinis jaunimas turės progą sužibėti ir parodyti pasauliui, kas yra versli ir inovatyvi Lietuva.” – Dalinasi „Lietuvos Junior Achievement“ alumnis, Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos abiturientas Tautvydas Petruškevičius.
Siekiant į švietimą kuo efektyviau integruoti inovacijas svarbų vaidmenį pradeda atlikti verslo sektorius.
„Mokykla yra ta erdvė, kurioje formuojasi žmogus, vėliau įsiliesiantis į visuomenės, piliečių, valstybės gyvenimą, todėl pirmiausia suvokimas, mąstymo formatas ir procesai padeda pagrindą sėkmingam savęs realizavimui. Įgūdžiai ugdomi per praktinius veiksmus ir jie neapsiriboja mokėjimu programuoti, skaičiuoti, kritiškai mąstyti ir daryti logines sąsajas, šiuo laikotarpiu, svarbesni įgūdžiai yra susiję su savęs pažinimu, gebėjimu įvardinti savo emocijas, gebėjimu konstruoti tvirtus ir sveikus santykius su aplinka, kurie vėliau tampa socialiai, emociškai ir psichologiškai sveiko žmogaus pamatais.
Socialinės inovacijos, kurios apjungia naująsias technologijas ir žmogiškuosius psichologinius, socialinius, emocinius poreikius turi tapti horizontaliu prioritetu švietimo sistemoje, ugdant tvirtus, savimi pasitikinčius bei žingeidžius vaikus, mes sulipdysime prielaidas stabiliai ekonomikai, sveikai visuomenei ir gražiam bendruomenių augimui,“ – pridūria inovatyvaus socialinio verslo VšĮ "Penki pojūčiai" Direktorė Gabrielė Tervidytė.
