Su prof. A. Jurelioniu, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dekanu, kalbėjome apie statybos sektoriaus laukiančius iššūkius, globalėjančią rinką, verslo kovą dėl specialistų, pastarųjų prisitaikymą prie inovacijų diktuojamų pokyčių bei sugebėjimą konkuruoti tarptautinėje arenoje.
– Tiek Kaune, tiek ir kituose miestuose galime matyti statybų suaktyvėjimą – dygsta aukščiausių energetinių klasių verslo centrai, tvarkomos gatvės, pastatų fasadai, vyksta daugiabučių kvartalų renovacijos procesai. Ar tai „aukso amžius“ statybų sektoriui ir šios srities specialistams?
– Statybos sektoriaus aktyvumas ir miestų plėtra džiugina, tačiau nestebina. Iš tiesų, 2017 metais statybos apimtys Lietuvoje augo, o jos yra vienas iš esminių Europos ekonomikos indikatorių. Statyba, kaip ir finansinių paslaugų sektorius, yra priskiriama vadinamosioms „horizontalioms“ pramonės šakoms, kurios aptarnauja kitas pramonės šakas. Tad natūralu, kad statybos apimtys auga regionui plečiantis, pritraukiant užsienio investuotojų arba tikslingai investuojant, pavyzdžiui, į infrastruktūros projektus.
Užsienio kapitalo įmonėms patrauklūs regionai, kuriuose yra aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač inžinerinių specialybių, pasiūla. Pagal studentų ir gyventojų skaičiaus santykį Kaunas pelnytai gali būti vadinamas Lietuvos studentų sostine. Čia mokosi apie 40 tūkst. studentų. Statybos inžinierių įsidarbinimo galimybės visoje Lietuvoje yra vertinamos kaip vienos didžiausių. Rinkoje juntamas šiuolaikines technologijas išmanančių inžinierių trūkumas.
– Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tikina, kad statybų sektorius vis dažniau randa nišas užsienio rinkose. Ar šios globalumo tendencijos jaučiamos ir ruošiant specialistus?
– Daugelis Lietuvos statybos bendrovių sėkmingai įgyvendina projektus užsienio valstybėse. Mūsų valstybės statybos paslaugų eksportas kasmet auga apie 16 proc., ir reikšminga dalis fakulteto absolventų įsidarbina užsienio šalyse. KTU Architektūros studijų programos absolventams patrauklu, kad programa yra notifikuota Europos Tarybos, todėl jų veikla gali būti pripažįstama visose ES šalyse.
Globalizacijos ignoruoti negalime. Pasaulyje statybos sektorius vidutiniškai generuoja 6 proc. BVP (Europoje – 9 proc.), tačiau pasaulio miestai auga 200 tūkst. žmonių per dieną greičiu. Visiems šiems žmonėms reikės gyvenamojo būsto, miestų infrastruktūros ir transporto. Todėl prognozuojama, kad pasaulyje statybos sektorius iki 2025 metų paaugs dar 50 proc. Tiek Lietuvos statybos bendrovėms, tiek ir specialistams svarbu būti pasirengusiems dirbti tarpkultūrinėje ir tarptautinėje erdvėje.
– Kokių statybos inžinierių ir architektų kompetencijų reikia šiandien?
– Aukštajame moksle negalime žiūrėti į tai, kokių specialistų reikia šiandien, turime žvelgti bent 10-20 metų į priekį. Įvertinant globalius iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą ir populiacijos augimą, tampa aišku, kad statybos sektorius keisis iš esmės.
Šiais metais studijas pradėję architektai ir statybos inžinieriai per savo karjerą stebės radikalias sektoriaus transformacijas. Galime panagrinėti to priežastis.
Europoje pastatų eksploatacijos metu į aplinką išskiriama 40 proc. visų anglies dvideginio emisijų. Statybos yra daugiausia išteklių sunaudojanti pramonės šaka. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, jai sunaudojama 50 proc. viso pasaulyje pagaminamo plieno ir virš milijardo tonų žaliavų kasmet. Apskaičiuota, kad statybos pramonei padidinus savo efektyvumą 1 proc., pasaulio mastu būtų sutaupyta apie 100 mlrd. eurų. Taigi, kaip šį efektyvumą padidinti?
Viena iš pagrindinių efektyvumą didinančių priemonių, kuri yra diegiama šiandien – tai pastatų informacinis modeliavimas (BIM). Jis leidžia skaitmenizuoti visus statinių projektavimo, statybos, eksploatacijos ir rekonstrukcijos ar nugriovimo procesus. Taip užtikrinamas efektyvus informacijos perdavimas tarp visų statybos dalyvių, taupomi ištekliai, išvengiama klaidų, optimizuojami procesai ir statybos logistika.
Kita svarbi sritis – naujos statybinės medžiagos, tokios kaip ypač stiprus ar savaime atsinaujinantis betonas, efektyvios pastatų termoizoliacinės medžiagos, paviršių dangos. Pagal Europos Komisijos prognozes, 70 proc. inovacijų visose pramonės šakose ateinančiais metais bus susijusios su naujų medžiagų kūrimu.
Daugelis kitų statybos technologijų yra sietinos su skaitmenine transformacija ir ketvirtąja pramonės revoliucija. Tokios technologijos kaip objektų skenavimas, didžiųjų duomenų analitika, statybos objektų 3D spausdinimas, daiktų internetas, išmanios pastatų inžinerinės sistemos, automatizuotas statybos mašinų valdymas, jau pasiekė pakankamą technologinės parengties lygį. Šiandieninių studentų profesinės karjeros laikotarpiu šios technologijos taps kasdienybe.
Galiausiai, taikydami visas šias naujas technologijas turime nepamiršti statybos inžinierių atsakomybės kiek įmanoma labiau sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai užtikrinant medžiagų perdirbimą ir antrinį panaudojimą žiedinės ekonomikos principu.
– Kokius iššūkius ruošiant būsimus specialistus kelia šios tendencijos?
– Statybų sektoriaus transformacija neišvengiamai pakeis specialistų poreikį. Kai kurie procesai taps pilnai arba dalinai automatizuotais. Taip pat keisis ir architektams bei statybos inžinieriams būtinos kompetencijos. Pirmiausia, tai – kritinis mąstymas ir socialinis intelektas. Gebėjimas kritiškai įvertinti informaciją, analizuoti ir galiausiai – motyvuoti ir bendradarbiauti – itin svarbios kompetencijos, būtinoms sprendžiant kompleksiškas ir sudėtingas užduotis.
Kita svarbi kompetencijų grupė – gebėjimas dirbti virtualiose ir tarpkultūrinėse komandose. Tiek sporte, tiek moksle ar versle, komandos, suburtos iš skirtingų požiūrių, skirtingų patirčių ar specialybių žmonių, yra produktyvesnės už pavienius individus.
Taip pat absolventams būtinas aukštas kompiuterinis ir naujųjų medijų raštingumas. Ši sritis ypač svarbi architektams, kuriems nuolat tenka vizualizuoti ir auditorijai perteikti savo viziją ir projektus.
Kita vertus, jei statybos inžinieriai neturės gabumų įtikinti užsakovus priimti teisingus sprendimus dėl statinių saugos, efektyvumo ar kokybės, savo aplinką kursime pigiai ir greitai, o vėliau taip pat greitai griausime arba rekonstruosime. Statistika rodo, kad statinių priežiūra ir eksploatacija sudaro iki 80 proc. lėšų (vertinant per visą pastato gyvavimo laikotarpį), ir tik mažesnioji lėšų dalis skiriama paties objekto statybai.
Galiausiai, studentai turi išmokti mokytis, planuoti savo kvalifikacijos kėlimą ir nuolat tobulėti. Ši kompetencija šiandien yra būtina bet kurios srities specialistui.
Tam, kad ugdytume ateities architektams ir statybos inžinieriams būtinas kompetencijas, KTU studijų programose esame integravę daug grupinio darbo, kūrybinių užduočių. Viena pagrindinių iniciatyvų – jungtiniai semestro projektai, kuriuose bendrai užduočiai spręsti susiburia skirtingų specializacijų ir skirtingų studijų programų studentai.
– Kokios yra KTU stiprybės ruošiant architektūros ir statybų specialistus?
– Viena didžiausių KTU Statybos ir architektūros fakulteto stiprybių yra užkoduota pačiame mūsų pavadinime – tai kartu dirbantys architektai, urbanistai ir statybos inžinieriai. Studijų procese galime jungti į visumą visus statybos procesų etapus – nuo esamos situacijos vertinimo miesto kontekste, architektūrinio ir inžinerinio projektavimo, iki statybos darbų organizavimo.
Greta dėstytojų-mokslininkų, fakultete dirba daug žymių architektų ir inžinierių-praktikų, turime stiprių užsienio ir verslo partnerių, kuriems rūpi ne tik Lietuvos statybų sektoriaus ateitis, bet ir mūsų miestų veidas. Nuo savo studijų metų šiame fakultete džiaugiausi jo kūrybiška atmosfera ir bendru noru kurti tvarią bei saugią aplinką visuomenei.
Winstonas Churchillis yra pasakęs „Mes formuojame savo pastatus, o vėliau pastatai formuoja mus“. Tai – požiūris, kurį siekiame perteikti savo absolventams. Būtent nuo jų veiklos priklausys kokiuose miestuose gyvensime, kiek saugūs, „sveiki“ ir „protingi“ bus mūsų pastatai, ir kaip juose jausimės mes.