Sprendimą pasirinkti vieną ar kitą studijų kryptį daugiausiai lemia asmeniniai žmogaus gebėjimai, domėjimosi sritys ir nebūtinai realistiškas ateities karjeros įsivaizdavimas. Darbo rinkos ekspertai vieningi: aukštosioms mokykloms būtina labiau orientuoti studijų programas pagal rinkos poreikius, rengti daugiau tiksliųjų mokslų specialistų ir, plačiai diskutuojant universitetų sujungimų tema, nepamiršti, jog studentų krepšelių kiekis skirtingoms mokslo šakoms – ne universitetų finansinės gerovės, o būsimos šalies ekonomikos pranašas.

Populiaru – nereiškia paklausu

Šiuo metu Lietuvos Darbo biržoje daugiausiai registruotų absolventų su aukštuoju išsilavinimu – bendrosios praktikos slaugos, teisės, verslo vadybos, finansų, socialinio darbo, ekonomikos, kineziterapijos srityse. Atitinkamai absolventų su profesiniu išsilavinimu – daugiausiai automobilių mechanikų, apdailininkų, virėjų, logistikos specialistų – ekspeditorių, suvirintojų ir kirpėjų.

„Iš tiesų dauguma šių profesijų atstovų galėtų dirbti savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą. Tendencijos nesikeičia, minėtos profesijos jau seniai yra tarp nepaklausiausių. Prieš renkantis profesiją, jaunimas dažnai nesidomi darbo rinka, kokios profesijos turi paklausą, neįvertina, kad gali turėti problemų ieškantis darbo. Kiekvienas jaunuolis turėtų atsakingiau apsvarstyti savo būsimą karjeros kelią, juk įgijus profesiją po to bus sunku ją keisti“, - sako Milda Jankauskienė, LDB atstovė spaudai.

2017 metų pirmąjį ketvirtį darbdaviai registravo 55,4 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 56,8 proc. penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Šiuo metu darbo ieškančių žmonių gretose 16–29 metų jaunimas sudaro 15,3 proc., 30-49 metų asmenys – 43,8 proc., vyresni nei 50 metų – 40,9 proc.

Darbo tebeieškančių 2016 m. absolventų TOP 10

„Technologijų kaita, automatizavimo ir IKT sistemų diegimas lems, kad ateityje ir toliau mažės žemesnės kvalifikacijos darbuotojų poreikis, o augs aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, galinčių kurti, valdyti ir „aptarnauti“ vis sudėtingesnes technologijas poreikis. Labiausiai vertinami bus darbuotojai, turintys techninių žinių ir gebėjimų bei gerų bendrųjų kompetencijų – tyrėjo, kūrėjo, komunikacijos, emocinio intelekto“, - sako M. Jankauskienė.

Jos teigimu, technologinė modernizacija pramonėje lems darbo vietų nekuriantį augimą: nors Lietuvos pramonės kuriama pridėtinė vertė ir toliau augs, darbo vietų daugiau nebus. Todėl paslaugų sektoriuje, kuriame vyrauja rutininiai darbai (logistikos ir transporto, prekybos) dėl technologinės modernizacijos mažės tokius darbus atliekančių darbuotojų poreikis.

Su aukštuoju – o be darbo

Gintautas Jakštas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analitikas, ragina universitetus labiau pasitempti: net 41 proc. kolegijų ir trečdalis universitetų bakalauro studijų absolventų, įsidarbinusių per pirmąjį pusmetį nuo studijų baigimo, dirba aukštojo išsilavinimo nereikalaujantį darbą.

„Problema ta, kad didelė dalis aukštųjų mokyklų absolventų dirba aukštojo išsilavinimo nereikalaujantį darbą. Galimai tai reiškia, kad studijuojant aukštojoje mokykloje nepavyko įgyti pakankamai žinių ir įgūdžių, kuriuos būtų galima sėkmingai pritaikyti įsiliejant į darbo rinką“, - sako G. Jakštas.

Prasčiausiai tarp universitetų absolventų įsidarbinti į aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus sekasi istorijos, filosofijos, teologijos ir kultūros studijų krypties bakalauro studijų absolventams. Mosta duomenimis, daugiau nei pusė darbą turinčių šių krypčių absolventų dirba nekvalifikuotą darbą.

„Kolegijose situacija dar liūdnesnė – analizuojant absolventų, kurie per pirmąjį pusmetį nuo studijų baigimo rado darbą, duomenis, matome, kad nekvalifikuotą darbą dirba apie 60 proc. filologijos, inžinerijos, verslo ir vadybos, žemės ūkio ir veterinarijos ir net apie 70 proc. technologijų ir teisės studijų krypčių absolventų“, - mato G. Jakštas.

Daugiau krepšelių – nereiškia daugiau specialistų

2016 m. atsižvelgiant į įvairius darbdavių poreikio tyrimus, valstybės finansuojamų IT krypties studijų krepšelių skaičius padidintas 450 vienetų t.y. daugiau nei 50 proc. G. Jakštas pastebi, jog tai turėjo dvejopą rezultatą, viena vertus, padidėjo stojančiųjų į IT skaičius, kita vertus, mažėjo konkurencija ir į IT studijas buvo priimti mažiau motyvuoti studentai, kurie yra labiau linkę nuraukti ar stabdyti studijas lyginant su kitų sričių studentais.

„Universitetuose ši tendencija nėra žymi, o kolegijose studentų nutraukusių ar sustabdžiusių studijas dalis sudaro net trečdalį visų pirmakursių dar nepasibaigus antram pirmųjų metų semestrui. Paklausiausi darbo rinkoje yra fizinių ir technologinių mokslų absolventai, o socialinius ir humanitarinius mokslus baigusiems asmenims įsidarbinti yra sunkiau. Džiaugiuosi, kad pamažu keičiasi ir stojančiųjų prioritetai“, - sako G. Jakštas.

Mosta duomenimis, nors didžioji dalis stojančiųjų ir renkasi socialinius mokslus, tačiau per praėjusius penkerius metus besirenkančių šią sritį sumažėjo 36 proc. ir tai yra didžiausias santykinis pokytis. Tuo tarpu 2012-2016 m. abiturientų, besirenkančių fizinius mokslus, skaičius išaugo 26 proc., pernai fiziniai mokslai buvo vienintelė sritis, kurioje, mažėjant bendram priimamų studentų skaičiui, matomas augimas.

Mato perspektyvų ir filologams

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna teigia, jog regionuose kuriantis ir plečiantis didelių korporacijų gamybiniams padaliniams reikalingi ne tik inžinieriai, bet ir gamybos darbuotojai.

„Kiekvienas regionas turėtų nusimatyti ekonominės veiklos kryptį ir vietinėse mokymo įstaigose ruošti specialistus būtent jai, o tokios bendradarbiavimo istorijos tarp regioninių profesinio mokymo centrų ir regionuose įsikūrusio verslo turėtų kartotis“, - sako G. Koryzna.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šalyje sparčiai plečiasi ir paslaugų centrų klasteris – jame didėja ne tik darbuotojų skaičius, bet ir atliekamų funkcijų kiekis. Pavyzdžiui, paslaugų centruose Vilniuje ir Kaune atliekamos informacinių technologijų, inžinerinės, finansinės apskaitos, teisinės, pirkimų, pardavimų, klientų aptarnavimo ir daugybė kitų funkcijų.

„Didžiausia problema, susijusi su šių sričių profesionalais ta, kad į šalį ateinantys paslaugų centrai nori teikti paslaugas ne tik anglų, bet ir, pavyzdžiui, skandinavų kalbomis, o šių kalbų mokymo svarba kol kas Lietuvoje nėra įvertinta. Dėl to užsienio bendrovės užtrunka bent pusmetį, kad pasiruoštų sau reikalingus specialistus“, - perspektyvas filologijos srities specialistams mato G. Koryzna.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (93)