Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai informavo, kokias studijas vertėtų pasirinkti, norint užimti minėtą darbo poziciją.

Papasakojo apie profesiją

Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto studijų prodekanas Jonas Čeponis pasakojo, kad programinės įrangos kūrėjas – tai specialistas, kuriantis įvairios paskirties programas kompiuteriui. Kuriamos programos gali būti taikomojo pobūdžio: buhalterinės apskaitos programos, tinklalapiai ar kompiuteriniai žaidimai. Toks specialistas taip pat gali kurti sisteminę programinę įrangą, pavyzdžiui, operacines sistemas, kurios aptarnauja kitas programas.

„Tai plataus profilio specialistas paprastai programinės įrangos kūrėjai atlieka tokias veiklas: sužino, ką reikia sukurti ir tai dokumentuoja, suprojektuoja kuriamą programą, tuomet atlieka programavimą (programos kodo rašymą), programos testavimą ir jos priežiūrą“, – apie profesiją pasakojo J. Čeponis. 

Norintys dirbti programinės įrangos kūrėjais būsimi studentai gali rinktis KTU studijas: Informacinės sistemos, Informatika, Informatikos inžinerija, Multimedijos technologijos, Programų sistemos. Pastarosios pasižymi didžiausiu studentų susidomėjimu ir stojančiųjų skaičius būna didžiausias iš anksčiau išvardintų. Tiesa, nuo šio rudens KTU informatikos fakultete bus naujos - Sveikatos informatikos studijos. Jas baigęs asmuo taipogi galės dirbti programinės įrangos kūrėju.

Pradeda dirbti jau juo antro kurso

Vilniaus universiteto docentė, studijų prorektorė Nijolė Radavičienė pasakojo, kad norintys dirbti programinės įrangos kūrėjais informacijos technologijų srityje turėtų žvelgti į Matematikos ir informatikos fakulteto programas ir derinti bakalauro ir magistrantūros studijų programas: Matematika, Informatika, Programų sistemos, Informacinės technologijos, Kompiuterinis modeliavimas. Bakalauro studijos trunka 3,5 ar 4 metus, magistro – 1,5 arba 2. 

Studijų prorektorė informavo, kad nemažai IT kompetencijų teikiama ir fizikos fakulteto programose, tik jos yra labiau specializuotos fizikos mokslui, tačiau puikiai pritaikomos ir įvairesnėse sferose. N. Radavičienė minėjo, kad dauguma IT studentų jau nuo 2-3 kurso pradeda dirbti. 

Prorektorė teigė, kad aukščiausią atlyginimą, dažniausiai susijusį su solidžia darbine patirtimi ar su vadovo pozicijos užėmimu, pasiekia daugiausia pastangų įdėję. Suprantama, studijos – pirmas žingsnis. 

„Renkantis jas būsimi uždarbiai, aišku, - svarbus faktorius, tačiau, sakyčiau, kad VU yra pasirinkęs kitokią gairę besirenkančiam kur studijuoti: svarbu, kad tinka ir patinka. Sakyčiau – išminčiaus, t.y. žmogaus, kuris mokėjo gyventi laimingai, žodžiai. Visi laimės tyrimai rodo, kad lemia ne pinigų kiekis, o veikiau pojūtis, kad gyveni prasmingai, kad ryte keliesi dėl to, kad tavęs laukia įdomi ir turininga diena. O taip būna tik tada, kai profesinė veikla tinka ir patinka, kai ji tarnauja tavo asmenybės augimui, atsiskleidimui“, – DELFI kalbėjo prorektorė. 

Žavi sėkmės istorijos

Pasak Mykolo Riomerio universiteto atstovų, programinės įrangos kūrėjais gali dirbti ir MRU universitete bakalauro Finansų ekonomiką ir Finansų apskaitą arba magistrantūros Finansų valdymo studijų programas baigę asmenys. 

Kalbėdamas apie studijų pasirinkimo svarbą, neseniai išrinktas naujas (MRU) Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto dekanas prof. dr. Gintaras Černius patarė: prieš pasirinkdami studijas gerai atkreipkite dėmesį į tai, kokias kompetencijas įgysite ir ką mokėsite po to, kuo būsite, galiausiai, ar tas dalykas artimas širdžiai.
Gintaras Černius

„Jauno žmogaus požiūris nebūtinai gali būti teisingas. Vertėtų paklausti artimųjų, bičiulių, kurie pasakytų savo nuomonę, kuo jie įsivaizduoja ar mato tave“, – DELFI kalbėjo G. Černius. 

Dekanas minėjo, kad studentus ypač motyvuoja dėstytojai – praktikai, kurie turėjo arba turi verslą arba užima aukštas pozicijas. Jie dėsto, kalba apie visiškai realius dalykus, gyvą praktiką. Studentai suinteresuoti, jie klausosi jų sėkmės istorijų. 

„Matau, koks būna jų susidomėjimas, kaip jie pradeda kitaip mąstyti, visiškai kitaip“,  – pasakojo G. Černius.