Kadangi paskutiniu metu gana šiltu oru vasarą galima pasidžiaugti ir Lietuvoje, vis daugiau gyventojų renkasi atostogas užsienyje rudenį.
Populiariausias – vienos savaitės kelionės
„Vis stiprėjanti ir ne vienerius metus stebima tendencija – vasarą pratęsiančios rudeninės kelionės į šiltuosius kraštus, – pastebi kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė. – Rudenį keliautojai renkasi Portugaliją, Kalabriją ir Gruziją. Į Sardinijos salas taip pat dažniausiai vykstama rudenį. Iki lapkričio lietuviams siūlomas poilsis Turkijoje ir Graikijoje. Taip pat Tenerifės sala, į kurią galima planuotis keliones jau nuo rugsėjo“.
Pasak kelionių organizavimo įmonės atstovės, dažniausiai lietuviai vyksta vienos savaitės atostogų, o vasarą renkamasi ir ilgesnis – 9–10 dienų – poilsis.
„Kiek rečiau vykstama dviems savaitėms. Ir nors dauguma lietuvių poilsiauja vieną kartą metuose, apie 15 proc. į užsienį vyksta dažniau – 2–3 kartus per metus“, – kalbėjo pašnekovė.
I. Aukštuolytė taip pat paminėjo, kad vidutinė kelionės kaina siekia 650 Eur. Vis dėlto, kaip rodo pernai atliktas tyrimas, daugiausia poilsiautojai renkasi keliones, kurių kaina siekia 300–600 eurų vienam asmeniui.
„Kuo gausesnė šeima atostogauja, tuo daugiau mokama už kelionę. Mat jau nuo dvejų metų vaikams reikia atskiro bilieto ir vietos lėktuve. Tiesa, daugelis viešbučių siūlo šeimyninius apartamentus ar antrą keliaujantį vaiką apgyvendina nemokamai“, – aiškino pašnekovė.
Kelionių organizatoriaus atstovė teigė skaičiuojanti, kad kelionės į užsienį kasmet brangsta – vidutiniškai 50–60 Eur. Nepaisant to, pasak jos, šią vasarą dėl didelės konkurencijos ir didelės kelionių pasiūlos šiemet brangimas nėra labai pastebimas.
Kaip rodo bendrovės statistika, apie trečdalis gyventojų keliones įsigyja likus vos mėnesiui iki jų. Dalis būsimomis atostogomis pasirūpina prieš 2–3 mėnesius, o 15 proc. net prieš 3–6 mėnesius.
„Kelionės šventėms ar ypatingoms progoms, tokioms kaip vestuvės, taip pat vaikų atostogoms planuojamos iš anksčiau. Iš anksto ruošiamasi ir susiplanavus aplankyti tolimesnes egzotiškesnes šalis. Tuomet keliautojai planuoja keliones prieš pusę metų“, – vardijo pašnekovė.
Vis labiau vilioja Balkanų šalys
Be jau populiarių Turkijos, Graikijos salų, Bulgarijos ir Ispanijos kurortų, vis daugiau lietuvių pradeda domėtis ir atostogomis Balkanų šalyse. „Pastebime, kad ir Balkanų šalys, tokios kaip Juodkalnija ir Kroatija, kasmet tampa populiaresnės ir sulaukia vis daugiau keliautojų“, – portalui DELFI pasakojo kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos projektų vadovė Dovilė Zapkutė.
Kartu pašnekovė pridėjo, kad daugiau lietuvių pradeda domėtis ir egzotinėmis kelionėmis. Įmonės atstovė teigė, kad didėja kelionių į Meksiką, Balį ar Seišelių salas pardavimai. Tarp populiarių atostogų taškų ir toliau išlieka Tailandas, Kuba ar Vietnamas.
Nors kelionių organizatoriaus duomenys rodo, kad populiariausiomis išlieka vienos savaitės atostogos, paskutinius trejus metus stebima, kad gyventojai pradeda rinktis vis ilgesnes atostogas. „Taip pat pastebima, kad didėja ir trumpų – 2–4 – nakvynių trukmės kelionių poreikis. Žmonės nori bent trumpam pabėgti nuo darbų rutinos tarp suplanuotų ilgesnių atostogų, todėl taupydami atostogų dienas, derina trumpų trukmių pasiūlymus prie savaitgalių“, – komentavo pašnekovė.
Bendrovės „Novaturas“ skaičiavimu, vidutiniškai kelionei, jei ji planuojama ne paskutinę minutę, Lietuvos gyventojas išleidžia 550–600 Eur. Vis dėlto kartu pastebima, kad šiai vasarai ir artėjančiam žiemos sezonui klientai renkasi brangesnius kelionių paketus.
Tai, kiek kainuos galutinė kelionė, įtakos turi ir keliaujančiųjų kartu skaičius. Pavyzdžiui, viešbučio kaina vienam ar dviem asmenims bus labai panaši. O biudžetas keliaujant su vaikais priklauso ir nuo to, kiek mažyliams yra metų – didelė dauguma viešbučių vaikus iki dvejų metų priima nemokamai, taip pat jiems nereikia pirkti bilieto lėktuvui. Visgi net jei vaikas vyresnis (iki 14 metų) dažnai jiems yra siūlomos įvairios nuolaidos. Pasiteiravus, ar gyventojai finansuoja savo keliones ir skolindamiesi pinigų, D. Zapkutė teigė, kad kelionių pirkimas išsimokėtinai išlieka gana stabilus, tačiau nėra didelis.
„Jau kelerius metus iš eilės internetu keliones perkančių ir atsiskaitančių išsimokėtinai skaičius sudaro apie 1 proc., vertinant visus galimus atsiskaitymo būdus“, – skaičiais dalijosi pašnekovė.
Skolinasi ir atostogoms Lietuvoje
Specializuoto banko „Mano.bank“ privačių klientų kreditavimo vadovė Giedrė Kandrotaitė teigė pastebinti, kad dažniausiai skolinamasi trumpoms poilsinėms (7–10 dienų), ilgesnėms poilsinėms (nuo 2 savaičių iki poros mėnesių) ir proginėms kelionėms.
„Trumpoms poilsinėms kelionėms skolinasi labai plataus profilio klientai. Tokio tipo paskola yra apie 500 Eur ir dažniausiai šios atostogos leidžiamos Lietuvoje. Tipiškai šių klientų pajamos yra vidutinės“, – vardijo pašnekovė. Ilgesniam poilsiui dažniau skolinasi daug aukštesnes nei vidutines pajamas uždirbančios šeimos, dažniausiai kol žmona yra motinystės atostogose. Tokiais atvejais skolinamasi ir apie 1,5–2 tūkst. eurų. „Maždaug tiek pat šie klientai būna susitaupę, o už skolintas ir savas lėšas ieško geriausių paskutinės minutės pasiūlymų už Europos ribų“, – tęsė G. Kandrotaitė.
Skolinamasi ir įvairių progų atveju: metinės, gimtadieniai, povestuvinės kelionės. „Tipiškai tokia vartojimo paskola viršija 2 tūkst. eurų ir yra imama ilgesniam laikotarpiui, keliaujama už Europos ribų“, – įvardijo banko atstovė.
Pasak jos, pasiskolinus keliauti renkamasi dviem lengviausiais ir greičiausiais būdais. Pirmas – kreditinė kortelė. Antras – vartojimo paskola. „Jei sumos reikia nedidelės ir planuojama ją grąžinti greitai, kreditinė kortelė gali būti geras sprendimas, ypač turint omenyje tai, kad su kredito kortele dažniausiai gaunamas kelionės užsienyje draudimas ne tik sau, bet ir kartu keliaujantiems šeimos nariams“, – pastebėjo pašnekovė.
Vartojimo paskola labiau gali pasitarnauti tiems, kurie skolinasi didesnes sumas ar nori pasiskolintą sumą grąžini nustatytomis įmokomis per tam tikrą laikotarpį. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad atostogaujant pasiėmus paskolą, galutinė kelionės kaina dėl vartojimo kredito palūkanų gali išaugti ir iki trečdalio. Tačiau G. Kandrotaitė teigė, kad į šį pabrangimą galima pažiūrėti ir kitu kampu.
„Su pigių skrydžių bendrovių nuolaidomis lėktuvų bilietams ir didėjančia konkurencija tarp apgyvendinimo įstaigų, sutaupyti 20–30 proc. atostogoms yra pakankamai lengva. Prie tokių palūkanų, jeigu pavyksta sutaupyti kelionės išlaidų, tuomet į kelionei skirtą biudžetą telpa ir kelionė, ir paskola, kuri palengvina vienkartinio mokėjimo naštą, išskaidant jį pasirinktam laikotarpiui“, – įžvelgė ji. Kartu asmeninių finansų specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad skolinantis visuomet reikėtų atkreipti dėmesį ne į paskolos palūkanų normą, o į bendrą vartojimo kredito kainos metinę grąžinimo normą, į kurią įskaičiuojami ir sutarties sudarymo bei administravimo mokesčiai.
Banko atstovė pridėjo pastebinti, kad vis daugiau gyventojų nori geriau sau leisti vienas, bet geresnes atostogas ir jomis kaip reikiant pasimėgauti, nei atostogauti susiveržus diržus.
