Tokia Lietuvos muitinės statistika nedžiugina mat skaičiai trigubai didesni nei pernai per tą patį laikotarpį. Vis dėlto, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo kiek kitokią tendenciją. 2015 m. pirmą pusmetį cigarečių pardavimai legalioje rinkoje išaugo 7 procentais ir tai leidžia tikėti, kad šalyje pamažu traukiasi nelegali tabako rinka.
Tik gyventojai neskuba mesti įpročio pirkti rūkalus dažniausiai paženklintus baltarusiškais akcizo ženklais mat nei čia gėda, nei čia ką, o ir piniginės taip stipriai netuština. O jaunuoliai netgi džiūgauja – nusipirkti tokių daug paprasčiau.
Paskutinysis gyventojų nuomonės tyrimas bandant išsiaiškinti, ar jie toleruoja kontrabandinių cigarečių pirkimą Lietuvoje atliktas 2012 metais. Skaičiai tuomet liūdino – 62 proc. pasisakė toleruojantys šešėlinę prekybą. DELFI nutarė pasidomėti, ar dažnam gatvėje sutiktam rūkoriui teko patraukti kontrabandinio dūmo ir kaip jie šiandien patys vertina – gėda rūkyti kontrabandines cigaretes ar ne.
Pirkdavo mokykloje
Bene dauguma apklaustųjų pripažino – kontrabandines cigaretes rūkyti teko. Nemažai sutiktųjų rūkorių neslepia, jog tokius rūkalus rinkdavosi mokykloje esą kitokiems nei pinigų neturėjo, nei įsigyti buvo lengva, nes žalingo įpročio ėmėsi dar paauglystėje, būdami nepilnamečiais.
„Rūkiau, kai nebuvau pilnametė ir negalėjau jų įsigyti parduotuvėje. Dabar niekada nesirenku kontrabandinių cigarečių. Nematau reikalo jų ieškoti ir įsigyti didelėmis pakuotėmis. Mano nuomone, tai šiek tiek juokinga ir nesu tikra, ar apskritai pažįstu žmonių, kurie renkasi kontrabandą“, - teigė Gabrielė.
Kita sutikta vilnietė taip pat prisiminė, kad nelegalius rūkalus pirkdavo mokykloje gal prieš dešimtmetį, kadangi žavėjo ne tik kaina, bet ir patraukli cigarečių išvaizda: „Taip, teko. Tikriausiai jau daugiau nei prieš 10 metų mokykloje. O pirkau kontrabandines, nes jos buvo gerokai pigesnės ir galėjau jų nusipirkti pati, nes dar buvau nepilnametė. Beje, pirkau tokias, kurių tuo metu net ir legaliai nebuvo galima įsigyti, nes turėjo įvairius kvapus, skonius“, - pasakojo Ieva.
Didžiausias kontrabandinių cigarečių blogis, anot kito pašnekovo Egidijaus, ir yra tai, kad jas nesunkiai gali įsigyti net vaikai. Tiesa, vaikinas pripažino, kad kontrabandinių cigarečių ir pats niekada nerūkė, tačiau teigė nemanantis, kad prekyba jomis daro kokią nors ekonominę žalą valstybei.
Nemato problemos, nes pigiau
Deja, į rinką patenkančių nelegalių rūkalų poveikis ekonomikai gana didelis. Ekonomistai skaičiuoja, kad kasmet dėl to į šalies biudžetą nepatenka daugiau nei 100 mln. eurų. Dalis apklaustųjų praeivių pasiteiravus, ar rūkyti kontrabandines cigaretes jiems neatrodo gėda, atkerta – anokia čia gėda, kai toks kainų skirtumas.
Vilnietė Rugilė teigė, kad pati specialiai neieško kur nusipirkti kontrabandinių cigarečių, tačiau jei pasitaiko proga jos tikrai nepraleidžia ir pasinaudotų ja ir dažniau, jei tik būtų galimybių: „Jei pasiūlo prie progos, pasiūlymu pasinaudoju, nes žymiai pigiau. Tokių pasiūlymų mano kely pasitaiko retai, bet nesupykčiau, jei ir dažniau pasitaikytų“, - teigė mergina.
Paklausta, ar tokius rūkalus jai rinktis ne gėda, mergina patikina, kad didesnė gėda būtų siųstis nelegalią muziką, o apie nuostolius valstybei teigia niekad nė negalvojusi: „Vienintelė mintis, kuri yra susijusi su rūkymu, tai mintis, kad reikėtų kada nors iš viso mesti. O nemetu ne dėl to, kad tai bus nuostolinga valstybei, o todėl, kad, turbūt, neatėjo tam laikas“.
Kita sutikta mergina teigia pati nelegalių cigarečių neperkanti ir niekada to nedariusi, tačiau žmonių perkančių kontrabandinius tabako gaminius smerkti taip pat neskuba, nes esą, ką darysi, kai trūksta pinigų: „Tai nėra gėda. Ką žmogui daryti jei jis neturi daug pinigų, o priklausomybę turi. Ypač kalbu apie studentus. Gal geriau, kad kontrabandines cigaretes rūko, nei kad valgyt dėl to nenusiperka“.
Kad nėra jokios gėdos tokias cigaretes rūkyti pritarė ir Edvinas. Vaikinas teigia, kad pats kontrabandines cigaretes perka retai – tuos kartus galėtų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų – tačiau gėdos tuomet nejautė ir, kaip pats sako, nejaustų ir dabar, jei nusipirktų nelegalių tabako gaminių. Visgi vaikinas šypsosi, kai kuriems draugams išsitraukti kontrabandinių cigarečių pakelį būdavo nejauku, nes kenkia įvaizdžiui: „Pamenu, kad keli draugai persidėdavo kontrabandines cigaretes į lietuviškų cigarečių pakelius vien dėlto, kad nebūtų gėda išsitraukti pakelio kur nors klube ar šiaip kažkur viešumoj. Man tai atrodė labai kvaila“.
Kad kontrabandines cigaretes rūkyti gėda tik dėl įvaizdžio esą tai asocijuojasi su prastu skoniu ir pinigų nepritekliumi pritarė ir dar keli apklaustieji.
Požiūris pamažu keičiasi
Nors Edvinas teigia nemanantis, kad bent vienas žmogus nerūko kontrabandinių cigarečių vien dėl to, kad tai nelegalu ir nuostolinga valstybei, taip galvoja toli gražu ne visi apklaustieji.
„Gėda, nes nesumokami mokesčiai valstybei, kas nuskriaudžia sąžiningus žmones ir patį kontrabandinių cigarečių pirkėją jau kitame grandinės taške. Tai prisideda prie blogos Lietuvos ekonominės situacijos. Šiaip mano tėtis perka. Kai žaidžia Lietuvos rinktinė, ar kai reikia nusipirkti talonėlį autobuse, jis labai kategoriškas - tik už Lietuvą. Bet kai tai liečia jo žalingą įprotį - kontrabandinės cigaretės yra ok“, - pasipiktinimo neslėpė Inga.
Itin kritiškai apie kontrabandinių cigarečių rūkymą pasisakė ir kita praeivė Auksė. Ji teigia, kad tokiu būdu ne tik daroma žala valstybei, bet ir leidžiama pasipelnyti pavojingiems nusikaltėliams esą kaži ar tikrieji pasipelnytojai – kontrabandos gabentojai ir pardavėjai. „Labai gėda. Aš esu prieš bet kokią kontrabandą. Tai rodo nesolidarumą su valstybe, kurios didelė dalis funkcionavimo priklauso nuo mokesčių surinkimo. Mąstymas apie savą sutaupytą eurą yra trumparegiškas. Iš esmės iš kontrabandos lobsta kriminalinis sluoksnis. Tie, kas dar ir rizikuoja gyvybe, vargu ar yra tie didieji pasipelnytojai“, - svarstė Auksė.
Panašios nuomonės laikėsi ir Eglė. Ji teigė, kad ne tik kad nebeperka kontrabandinių cigarečių, tačiau jei pamatytų, kas jomis prekiauja, nesibodėtų pranešti apie tokią veiklą policijai. Tuo tarpu Edgaras atkreipė dėmesį, kad kol už nelegalius rūkalus nebus baudžiami patys rūkoriai, niekam nerūpės, jog tai – nelegali prekė.
Pokyčius pastebi ir VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys. Jis pastebi, kad nors paskutinis gyventojų požiūrio į kontrabandinius rūkalus tyrimas buvo atliktas 2012 metais ir jo rezultatai nedžiugino, naujausias „Tuščių pakelių tyrimas“ „maloniai nustebino“.
„Jeigu dabar nelegalų turime tik kas penktą pakelį, prieš metus toks buvo kas trečias, kas ketvirtas. 2010 tokių pakelių buvo netgi 60 proc. Visi tokie požymiai leidžia spręsti, kad arba žmonės nebegali nusipirkti, nes jų patekimas į rinką jau yra apsunkintas, arba jie jau patys yra mažiau linkę pirkti ir kontrabandinių cigarečių nebeieško“, - svarstė K. Kupšys. Tiksliai paaiškinti tokius pokyčius, anot jo, be naujo nuomonės tyrimo sunku, tačiau stebimi pakankamai ryškūs pokyčiai.
Pardavinėja tik saviems
Nors K. Kupšys pastebi, kad Lietuvoje vis dar yra „juodųjų zonų“, kur kontrabanda klesti – dažniausiai tai pasienio miesteliai – situacija gerėja, o ir patys kontrabandininkai elgiasi atsargiau.
Pašnekovas džiaugiasi, kad prie nelegalių cigarečių masto rinkoje mažinimo prisidėjo ir projektas beseselio.lt, po kurio sukūrimo lietuviai buvo pakviesti būti pilietiškais ir pranešti apie taškus, kuriuose prekiaujama nelegaliais tabako gaminiais.
2015 liepos – rugsėjo mėnesiais 156 pranešimai apie galimus veikiančius nelegalių prekių prekybos taškus, iš jų uždaryti – 32. K. Kupšys pastebi, kad kartais pranešimai gaunami apie tuos pačius taškus. Iš viso nuo 2013 metų buvo pranešta net 1882 galimai veikiančius taškus, iš jų uždaryti 545. Anot specialisto, daugiausiai taškų piliečių pagalba buvo sužymėta po puslapio atsidarymų, tačiau ir dabar kiekvieną savaitę pranešama bent apie pora.
„Jei atimtume uždarytų taškų skaičių iš identifikuotų, turėtume 30 proc. Tai reiškia kas trečias taškas gali būti laikomas uždarytu. Dabar mus pasiekia tokios žinios, kad pardavinėja praktiškai saviems, nepažįstamiems nepardavinėja. Nelegalūs prekiautojai pradėjo bijoti“, - teigia K. Kupšys.
„Tokiose valstybėse, kurios ribojasi su šalimis turinčiomis mažesnius akcizo mokesčius arba jų visai neturinčiomis, Lietuvos atveju su Baltarusija ir Rusija, taikant didesnius akcizus lygiagrečiai būtina taikyti daug kompleksinių priemonių apribojančių kontrabandą. Ir būtent tai, ką rodo jūsų apklausa – visuomenės tolerancija kontrabandinėms cigaretėms – rodo, kur yra silpniausia vieta ir kurioje vietoje reikia pradėti kovoti su kontrabanda“, - teigia N. Mačiulis.
Pašnekovas pastebi, kad dažnai nelegalią rinką toleruojantys ar patys kontrabandinius gaminius vartojantys gyventojai įsivaizduoja, kad taip sudaro mažesnes galimybes padidinti Seimo narių, Vyriausybės atlyginimus ar kitaip iššvaistyti lėšas.
„Visada reikia priminti ir šviesti visuomenę, kad trys ketvirtadaliai visų viešųjų finansų tenka socialiniai apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui. Ir kiekviena surūkyta kontrabandinė cigaretė kainuoja negautas pajamas biudžetui , tada mažiau finansuojamas viešasis sektorius, mažesnės socialinės išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Mes esame paskaičiavę, kad per metus dėl to valstybė netenka apie 100 mln. Eurų. Vien tik dėl kontrabandinių cigarečių“, - aiškina N. Mačiulis.
Toks visuomenės požiūris, anot ekonomisto, iššūkis visoms vyriausybėms ir jos savo geru pavyzdžiu turi demonstruoti, kad surinkti mokesčiai mokesčiai naudojami atsakingai ir skaidriai, o kiekvienas surinktas euras reiškia didesnes socialines išmokas, tačiau didelė dalis gyventojų šiandien to nesuvokia.
