Mokytojo darbas pakeitė planus

Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijoje biologiją, fiziką bei gamtos ir žmogaus mokslus mokantis N. Medeišis pasakoja, kad tapti mokytoju apsisprendė studijuodamas paskutiniame magistro studijų Vilniaus universitete kurse. „2012 m. baigdamas studijas išgirdau apie programą „Renkuosi mokyti“, į kurią buvo kviečiami ne pedagogines specialybes baigę, gerais akademiniais pasiekimais pasižymėję žmonės. Dalyviams buvo siūlomas dvejų metų iššūkis – dirbti mokytoju, o po to pasirinkti, ar tęsti pedagogo karjerą, ar grįžti į savo specialybės sritį.

Pagalvojau, kad būtų smagu išbandyti pedagogo profesiją, nes kai kurie mano aplinkos žmonės taip pat sakė, kad esu panašus į mokytoją. Todėl užpildžiau dalyvio anketą, patekau į keturis mėnesius trukusią atranką, o tuomet, po vasaros stovykloje vykusių mokymų gavau pasiūlymą dirbti gimnazijoje Kuršėnuose“, – prisiminimais dalijasi jaunas mokytojas.

N. Medeišis sako, kad prioriteto, kokiame mieste norėtų gyventi ir dirbti, neturėjo. Jis planavo, kad po dvejų metų darbo mokytoju ir vėl sugrįš į Vilnių. Tačiau šį laikotarpį praleidęs pavaduojančio mokytojo pozicijoje, vėliau sulaukė nuolatinio darbo pasiūlymo kitoje Kuršėnų mokykloje. Ir nors studijų miestas viliojo sugrįžti, pašnekovas iki šiol sėkmingai dirba pedagogu ir ugdo jau antrą auklėtinių kartą.

Vaikai pamėgo netradicinius užsiėmimus

Pasakodamas apie įsimintiniausias profesinės karjeros akimirkas, N. Medeišis sako, kad kol nebuvo karantino suvaržymų, mėgo mokiniams organizuoti netradicines veiklas. Pamokas jis vedė traukinyje, muziejuose. Prisimindamas viešnagę su mokiniais Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, mokytojas sako, kad vaikai taip įsitraukė į duotas užduotis ir muziejaus ekspoziciją, jog 1,5 val. trukusios edukacijos metu buvo ramūs ir susitelkę į darbą.

Foto: Shutterstock

N. Medeišio vedamos sveikos gyvensenos ir gamtos pažinimo pamokos dažnai vyksta ne klasėje, o išvykose ir žygiuose. Mokytojas sako, kad žygių į gamtą metu mokiniai turi galimybę tiesiogiai susipažinti su juos supančia aplinka. Eidami vaikai pastebi tam tikrus gamtinius objektus ir reiškinius, susidomi ir teiraujasi, o pedagogas siedamas praktinius realaus pasaulio potyrius su teorinėmis žiniomis, stengiasi atsakyti mokiniams ir drauge išsiaiškinti kylančius klausimus.

Mokytojas sako, kad ne mokykloje rengiami užsiėmimai mokiniams įdomūs. Tokių veiklų metu įgyjamos žinios apie tikrovės reiškinius ir inovatyviai mokytojų pateikiama informacija turi teigiamą kokybinį poveikį tradicinėms pamokoms. Naudojami integralaus ugdymo principai švietime padeda spręsti mokinių susidomėjimo gamtos mokslais bei kitomis STEAM disciplinomis stokos problemą ir leidžia vaikams aktyviau įsitraukti, susikaupti, kūrybiškiau tvarkytis su užduotimis ir labiau motyvuoja stengtis.

STEAM ugdymas – vienas iš šiuolaikiškiausių ugdymo būdų, integruojantis gamtos mokslus, technologijų ir inžinerijos, menų ir matematikos disciplinas, siejant jas su realiu pasauliu, pokyčiais ir progresu, darnaus vystymosi tikslais, realaus pasaulio problemų sprendimu, formuojantis mokinių kritinį mąstymą ir gebėjimą spręsti problemas.

Idėjos tampa tradicijomis

Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos mokytojo nuomone, drauge su vaikais organizuojamos išvykos ir žygiai taip pat suteikia puikią progą pakeisti įprastą mokyklos aplinką ir su mokiniais pabendrauti neformaliai bei geriau juos pažinti. „Toks bendravimas džiugina, nes vaikai atsiskleidžia, pamatome juos ne kaip mokinius, bet asmenybes. Jie taip pat atviriau išsipasakoja apie rūpimus dalykus, išsako savo nuomonę, požiūrį ar pasidalija svajonėmis.

Drauge praleistas laikas, pokalbiai ar pasidalijimas sumuštiniais stiprina mokytojų ir mokinių ryšį, jis tampa artimesnis, tikresnis. Aš nesiekiu tapti mokinių draugu, tačiau jie manimi tiki kaip žmogumi ir mokytoju“, – mintimis dalijasi N. Medeišis.

Prieš dešimtmetį darbą pradėjęs mokytojas greitai pelnė mokinių ir kolegų simpatijas. Pedagogas džiaugiasi, kad mokyklos bendruomenė šiltai priima jo sumanymus. „Kol neprasidėjo karantinas, sveikatingumo dienos proga organizuodavau 7–8 klasių moksleivių baidarių žygius. Po to du kartus buvę mokiniai mane kvietė į tokias išvykas, organizuotas progimnazijos baigimo proga. Šiemet 8 klasės mokiniai ir vėl teiravosi ar važiuosime į žygį. Taigi baidarių žygiai tampa tarsi išleistuvių tradicija.“

Šiemet inovatyvus mokytojas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje apdovanotas prestižine Metų mokytojo premija.

Džiaugiasi mokinių pasiekimais

N. Medeišio mokiniai ne tik mokosi įdomiai, integruotai, bet pasiekia ir puikių akademinių rezultatų, laimi prizines vietas nacionalinėse olimpiadose. Mokytojas pasakoja apie prieš dvejus metus jo ugdytos mokinės laimėtą pirmą vietą respublikinėje gamtos ir žmogaus mokslų olimpiadoje. Pasak pedagogo, šiandien išskirtinių gabumų mergina jau mokosi Vilniaus licėjuje.

Pašnekovas apgailestauja, kad dėl COVID-19 pandemijos paskutiniaisiais metais Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos moksleiviai neturėjo galimybės dalyvauti panašiuose konkurse.

Visgi mokytojas sako, kad visuomet atsiranda mokinių, kurie noriai įsitraukia į dėstomą temą, gilinasi ir kelia įvairius klausimus: „Tada jauti prasmę, nes jei mokiniui iškilo klausimas, o mokytojas suteikė jam reikalingą atsakymą, tarsi įgyvendinamas dienos planas“, – sako N. Medeišis.

Mokytojo darbas – kurti ateitį

N. Medeišis sako, kad mokytojai iš mokinių mokosi kiekvieną dieną. Jis pasakoja, kad vaikai ne tik supažindina su kasdienėmis naujovėmis, socialinių tinklų, technologinėmis naujienomis, bet ir pamoko mokytojų darbe svarbių įgūdžių, pavyzdžiui, paaiškina kaip naudotis išmaniąją lenta, todėl to nebereikia daryti kitiems pedagogams. Pašnekovas pažymi, kad turima mokytojo darbo patirtis išties padeda, tačiau visuomet svarbu ieškoti tinkamiausių ugdymo metodų.

„Kiekvienas vaikas yra individualus. Prieš ketverius metus turėti auklėtiniai skiriasi nuo dabar ugdomų moksleivių. Kitokios asmenybės, laikmetis, įtaką daro ir pandemija. Visiems vaikams negalime taikyti to paties modelio, nes jie skirtingi. Kai kuriuos išbandytus mokymo metodus galima naudoti ir toliau, o vietoj nepasiteisinusių, reikia ieškoti naujų būdų, kaip mokinius pasiekti“, – teigia pašnekovas.

Pasiteiravus, kuo jo nuomone svarbi pedagogų veikla, N. Medeišis sako, kad šis darbas leidžia keisti ne tik vaikų, bet ir šalies gyvenimą. „Jei nebūčiau tapęs mokytoju, planavau dirbti aplinkosaugininku. Tačiau dabar suprantu, kad būdamas pedagogu galiu pasiekti daug daugiau nei dirbdamas Aplinkos ministerijoje, nes skatinu pokytį vaikuose. Galiu nukreipti mokinius tam tikra linkme ir taip kurti puikesnę visuomenę. Mokytojo darbas – labai reikšmingas, nes suteikia jauniems žmonėms galimybę ir įrankius tobulėti. Pedagogai kuria ateitį, Lietuvą ir skatina pokyčius visuomenėje“, – mintis dėsto mokytojas.

Pažangių ugdymo metodų taikymą tiksliuosiuose, gamtos ir technologijų moksluose bei iniciatyvas, skirtas atrasti ir ugdyti vaikų kūrybiškumą, gebėjimus spręsti realaus pasaulio problemas, skatina ES fondų finansuojamos priemonės.