Taurių įvairovė: kaip išdėlioti ant stalo ir kiek gėrimo pilti

Ištaigingoje menėje susirinkę svečiai ragavo vyną. Vieni teigė, kad jiems vyno skonis tiesiog bjaurus, kitiems – pakenčiamas, o treti negalėjo suprasti, kuo visi skundžiasi. Tuo tarpu ten buvusiam stiklininkui Klausui Riedeliui kilo mintis – vynas tas pats, tačiau visų taurės skirtingos, tai galbūt čia slypi visa skonio paslaptis?

Patvirtinti, ar ši istorija tikra, negali niekas. Tačiau iš Austrijos kilusi Riedelių šeima taurių gamyba užsiėmė nuo XVIII a., o K. Riedeliui teko sudėtinga užduotis – prikelti šeimos verslą, kurį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje nacionalizavo čekai.

K. Riedelis 16 metų paskyrė taurių ir vyno studijavimui. Jis tyrė, kaip taurės forma daro įtaką vyno tekėjimui į burną, kokius skonio receptorius sužadina skystis skirtingose taurėse. 1961 m. sukėlė tikrą revoliuciją taurių pasaulyje, pristatydamas daugybę skirtingų taurų, kurių kiekviena geriausiai atskleidžia tam tikro vyno rūšies skonines ir aromatines savybes.

Kartu K. Riedelis pristatė „liežuvio žemėlapį“, tai maždaug XX a. pradžioje atsiradusi teorija, kuri teigia, kad mes skirtingomis liežuvio vietomis kitaip jaučiame skonį, pavyzdžiui, jei maistas ar gėrimas pirma prisiliečia prie liežuvio priekinės dalies, ten esantys receptoriai jaučia saldumą, receptoriai esantys užpakalinėje dalyje – kartumą, esantys liežuvio šonuose – rūgštumą, o gale ir pakraščiuose – sūrumą.

Tiesa, ši teorija neturi tvirtų mokslinių įrodymų ir sulaukia kritikos, kad galimai tėra K. Riedelio rinkodarinis triukas. Jeilio universiteto tyrėja Linda Bartoshuk 2004 m. publikavo mokslini darbą šia tema ir priėjo išvados, kad „jūsų smegenims nesvarbu, iš kur skonis atkeliauja jūsų burnoje.“

Vis dėlto, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius patikina, kad taurės forma įtakos gėrimo skoninėms ir aromatinėms savybėms tikrai turi.

„Taurės yra kuriamos konkrečiai vynuogių veislei arba vyno stiliui tam, kad pabrėžtų tam tikras kvapų savybes, paryškintų, suaktyvintu kažkokį kvapą. Bet tai ne tik dėl kvapo, tai ir dėl skonio burnoje. Iš skirtingos formos taurių gėrimas kiek skirtingai patenka į burną.

Be abejo, jeigu paimsim bet kokias taures bet kokiam vynui, skirtingos taurės gal ir nepabrėš kvapo, nepastebėsite skirtumo, bet jeigu mes paimsime tinkamą taurę tinkamai vynuogių veislei arba vyno skonio stiliui, tada skirtumas tikrai bus“, – tikina A. Darasevičius.

Pašnekovo teigimu, vienos taurės forma bus tokia, kad geriant vynas pateks ne ant liežuvio, bet po juo, o žmonės gali to net nepastebėti.

„Bet tai paprasčiausi fizikos dėsniai. Ir automatiškai to vyno skonis pasidaro lengvesnis, koks ir turėtų būti. Pavyzdžiui, kita taurė koncentruoja vyno tekėjimą ant liežuvio centro ir tik po truputį paskleidžia jį po burną. Tuomet ten skonis švelniai pasklinda, o ne iš karto smūgiuoja ir traukia visą burną. Tai tos taurių formos skoniui svarbios, vienareikšmiškai“, – sako A. Darasevičius.

Skirtingų vyno taurių formų yra daugybė, todėl norint išsirinkti tinkamą reikia visų pirmą žinoti vynuogių rūšį, o tada domėtis ir ieškoti informacijos, iš kokios taurės rekomenduojama ją gerti.
„Galima skirti truputį laiko pasidomėti, pačiam paeksperimentuoti, pažiūrėti, iš kurios jam geriant vieną ar kitą vyną jo skonis labiau patinka, jį įvertinti. Galų gale svarbiausia vis tiek yra asmeninė nuomonė“, – paaiškina A. Darasevičius.

Yra keletas universalių patarimų, kurie gali padėti žmonėms teisingai pasirinkti taures. Pavyzdžiui, baltą ir statinėse nebrandintą vyną rekomenduojame gerti iš siauresnių ir uždaresnių taurių.

„Jei turim ąžuolinėse statinėse brandintus vynus reikia gerokai atviresnės taurės tam, kad suaktyvinti ąžuolo kvapų pojūtį, kuris atsiranda iš brandinimo. Jei turime raudoną vyną, reikia didesnės talpos taurės, kad kvapas galėtų koncentruotis. Bet vėlgi, kiekvienai vyno skonio rūšiai yra rekomenduojamos skirtingos formos. Iš tikrųjų, kokių 4 – 6 taurių užtektų visam vynų skoniui, nors tų formų yra gerokai daugiau“, – reziumuoja A. Daraškevičius.

Diskusijos netyla

A. Daraškevičius pasakoja, kad paskutinius dešimt metų pasaulyje daug ginčijamasi dėl to, iš kokios taurės reiktų rekomenduoti gerti putojantį vyną.

Visiems žinoma klasikinė pailga šampano taurės forma, tačiau vynų žinovo teigimu, tai toli gražu nėra pats geriausias pasirinkimas skoniui ir aromatui atskleisti.

„Kone visi sutaria, kad ta pati paprasčiausia pailga taurės forma yra netinkama, nes ji sukuria tik gražų vaizdą akims, bet aromatų ten tikrai nepadeda atskleisti.

Todėl šampano taurių dabar yra daug visokiausių formų, jos platesnės, panašesnės į balto vyno taures, kad kvapai atsiskleistų, koncentruotųsi labiau ir pasidarytų gerokai įdomesnis negu buvo iš tos siauros taurės“, – sako A. Daraškevičius.

Kam taurei reikalingos kojelės?

Taurės kojelė turi dvi paskirtis. Pirmoji – praktinė, o antroji – estetinė: „Kuomet mes laikom už kojelės, mes nešildom vyno savo rankomis per stiklą, kas ypatingai svarbu baltiems arba putojantiems vynams.

Jei paimsime taurę į ranką, vynas sušils labai greitai, pasidarys gerokai kvapnesnis, tas kvapas suintensyvės, bet rūgštis pasidarys ne tokia gaivi, daugiau lipšni ir atgrasi. Dėl to mes laikom už kojelės. Kitas momentas yra estetinis, yra elegantiškiau laikyti už kojelės“, – paaiškina A. Daraškevičius.

Kaip serviruoti

Nuėjus į prabangų restoraną, taurių ant stalo greičiausiai rasite ne vieną, jų bus mažiausiai dvi arba trys, o gali būti ir dar daugiau.

„Virš peilių, arčiausiai dešinės rankos turėtų būti vandens taurės, nes mes dažniausiai geriame vandenį, dažniausiai paimame tą taurelę. Ar ji bus su kojele, ar be, tai priklauso tik nuo restorano politikos, kažkokių griežtų reikalavimų nėra“, – sako A. Daraškevičius.

Kitos vynui skirtos taurės dėliojamos paeiliui, jų gali būti ir keturios, viskas priklauso nuo to, kiek vietos yra ant stalo. Svarbu jų nesugrūsti ir nedėti daugiau nei telpa. Pats A. Daraškevičius rekomenduoja neapsikrauti daugiau nei trimis taurėmis, tai reiškia, kad prie pietų stalo bus ragaujamos trys skirtingi vynai.

„Jei naudojame du vynus, baltą ir raudoną, tada statom pirmąją taurę baltam, paskui raudonam. Jeigu žmonės nežino, ką gers, tada dažniausiai statom baltam ir raudonam vynui skirtas taures ir klausiam, kurį vyną pasirinks, tada įpilam vyną ir patraukiam tą taurę, kurios nebereiks“, – paaiškina restoranų „Dine“, „Time“ ir „Rise“ įkūrėjas ir vadovas A. Daraškevičius.

Kitų gėrimų taurės

Paprastai valgant prie stalo ragaujamas tik vynas. Jei susirinkę svečiai nori stipriųjų gėrimų arba alaus, šiems gėrimams skirtos taurės atnešamos jau pavalgius, kai visas stalas nurenkamas.

Kiekvienam gėrimui, viskiui, konjakui, brendžiui ir kitiems taip pat yra rekomenduojamos skirtingos taurės. Pavyzdžiui, jei gėrimas ar kokteilis su ledu, tada taurė bus be kojelės.

Tuo tarpu įprasta, kad konjako ar brendžio taurės būtų su kojelė. Šių gėrimų į taurę dažniausiai pilama nedaug, tiek, kad pavertus taurę ant šono šis neišsipiltų. Tiesa, nors skirtingų taurių formų šiems gėrimams yra daug, o paskirtis panaši – atskleisti gėrimo kvapą ir skonį, tačiau formos ne tokios svarbios.

„Spiritiniuose gėrimuose alkoholis vaidina labai svarbų vaidmenį, jis stiprus ir trukdo gerai atpažinti kvapus“, – pabrėžia A. Daraškevičius.

Vyno taurę pripildome trečdaliu, o šampano – dviem trečdaliais. Konjako, brendžio ar kitų stipriųjų gėrimų į taurę dažniausiai pilama nedaug, tiek, kad pavertus taurę ant šono šis neišsipiltų.