Jaunimas dažniau diskriminuojamas regionuose

„Dažnai matome, kad reikalaujama 2 ar 5 metų patirties darbuose, kuriuose tikriausiai „gyvenimiškos“ patirties tikrai nereikia ir jauni žmonės su darbiniais iššūkiais puikiai susidorotų turėdami visuomeninės veiklos patirtį. Kalbant apie šią verslo praktiką, į darbo vietą kandidatuodami jauni žmonės reaguoja išradingai – nenurodo amžiaus, į darbo patirties laukelį įrašo praktikos ar savanorystės patirtis, o kartais pradeda dirbti norimoje įmonėje ir savanoriškais pagrindais“, – pastebi Lukas Kornelijus Vaičiakas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas.

Ir nors L.K. Vaičiakas negali sakyti, jog jauni žmonės dėl savo amžiaus yra diskriminuojami viso verslo, bet konkrečius atvejus jų taryba žino ir šią situaciją dažniausiai mato regionuose.

„Būna ir tokių atvejų, kuomet girdime apie planus diskriminuoti jaunus žmones vien dėl jų amžiaus, bet tada pavyksta įrodyti, kad amžius tikrai nėra pakankamas rodiklis. Naujausias įvykis – praėjusiais metais Trišalėje taryboje vykusi diskusija dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) diferencijavimo pagal amžių, kai buvo teigiama, jog galima diferencijuoti MMA, nes jauni žmonės turi mažiau kompetencijų“, – sako tarybos prezidentas, džiaugdamasis, kad buvo įsiklausyta į argumentus ir šios idėjos atsisakyta.

Po patirties nevyriausybinėse organizacijose – ne tik sustiprinti įgūdžiai, bet ir geri darbo pasiūlymai

L.K. Vaičiakas pagrindinę pastebimą tendenciją, kalbant apie darbo susiradimą, įvardiją tą, kad jauni žmonės ieškodami darbo nebėra linkę čiupti pirmą pasitaikiusį darbo pasiūlymą, o analizuoja visas teikiamas galimybes bei pasiūlą: „Žinoma, pandemijos kontekste situacija yra kiek pakitusi, bet bet kuriuo atveju, net ir ieškant nekvalifikuoto darbo, jauni žmonės įsivertina savo patirtį ir dažnai vien minimalaus atlyginimo gali nebepakakti. Finansinė dalis nėra pati svarbiausia, dažnai darbo kultūra būna svarbesnė ir už atlygį“.

Pasak Jaunimo organizacijų atstovo, jauni žmonės, dar nuo mokyklos pradėję dalyvauti nevyriausybinėse organizacijose (NVO), savanoriaudami ar kitaip aktyviai veikdami visuomeninėje veikloje, greičiau prisitaiko darbinėje aplinkoje, o ir ateina su didesniu bagažu įvairios patirties. „Svarbu paminėti, kad nemaža dalis įgūdžių, veiklų ir procesų tiek NVO sektoriuje, tiek ir versle yra panašūs, todėl tai suprasdami darbdaviai stengiasi keisti verslo požiūrį ir įsisąmoninti, kad jaunas žmogus ateina jau ne tik pasitikėdamas savimi, pilnai jausdamas atsakomybę tiek už save, tiek ir už kitus, o ir turintis kompetencijų, tokių kaip kūrybiškumas, efektyvus bendravimas ar laiko planavimas“, – patikina Jaunimo organizacijų prezidentas. Tokius asmenis, pasak pašnekovo, dažniausiai įdarbina skandinaviškos įmonės, ar įmonės, kuriose daugiau jaunų žmonių, vyrauja jaunatviška atmosfera.

Lukas Kornelijus Vaičiakas

Geriausia intergracija – visiems vienodos sąlygos

Paklausus, kokių priemonių turėtų imtis pats verslas, siekdamas labiau integruoti jaunimą į darbo rinką, L. K. Vaičiakas sako, kad jauniems žmonėms svarbūs inovatyvūs sprendimai – hibridinis darbas dirbant biure ir iš namų, tinkama ir nauja techninė įranga, išmaniųjų technologijų naudojimas ar atskiros darbo ir poilsio vietos, kai ne tik atskiriame, bet ir sudarome erdvę poilsiui (žaidimų stalai, kompiuteriniai žaidimai, užkandžiai, gėrimai ir t. t.). Nors inovatyvūs sprendimai yra labai reikšmingi, tačiau svarbiausia – vadovybės ir kolegų požiūris į darbuotojus bei kuriama bendra darbinė atmosfera.

„Kalbant apie integraciją, įmonėse taikomos mentorystės programos, neformaliai bendraujama ir ne darbo aplinkoje ir, svarbiausia, atliepiami jaunų darbuotojų poreikiai. Geriausia integracija – visiems suteikti vienodas sąlygas, nepriklausomai nuo darbuotojų asmeninių savybių“, – įsitikinęs jaunimo organizacijų tarybos atstovas.

Neseniai įsidarbinęs jaunuolis gali uždirbti daugiau, nei ilgametis darbuotojas

„Bendrovėje nėra skirstomi darbuotojai pagal tai, kiek laiko jie dirba įmonėje, visiems darbuotojams yra mokamas jų pareigybei numatytas darbo atlygis bei kintama atlygio dalis už rezultatus bei individualių darbuotojo indėlį. Taigi, jaunas darbuotojas, pvz. dirbantis 6 mėnesius, gali gauti tokį patį ar net didesnį atlygį, nei bendrovėje jau ilgą laiką dirbantis darbuotojas“, – sako bendrovės „Toksika“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius.

Pasak direktoriaus, įmonė ne tik skatina darbuotojus darbo užmokesčiais, tačiau ir suteikia galimybę bendrovės lėšomis įgyti išsilavinimą, įgyti teisę vairuoti komercinį transportą. Taigi tik nuo jauno darbuotojo gebėjimų ir motyvacijos priklauso, kiek gali kisti jo darbo sąlygos, t. y. didėti atlygis, kisti pareigos bendrovėje.

„Specialių priemonių, siekdami labiau integruoti jaunimą į darbo rinką, netaikome, tačiau siekiame į bendrovės veiklą, valdymą įtraukti bendrovėje dirbančius visus darbuotojus, įskaitant jaunus darbuotojus. Jaunų darbuotojų idėjos, įžvalgos bei siūlomos inovacijos yra dažnai įgyvendinamos bendrovės veikloje. Taip pat siekiame, jog bendrovės veikloje būtų kuo mažesnė darbuotojų kaita, įskaitant ir jaunų darbuotojų kaitą“, – pabrėžia L. Andronavičius.

Šiuolaikinis darbuotojas
Foto: Organizatorių nuotr.

Paklausus, kiek svarbi jauno žmogaus biografija, neskaitant reikalingo išsilavinimo, bendrovės komercijos direktorius sako, kad pretendento biografija yra svarbi, svarbu ne tik jo išsilavinimas, patirtis, pomėgiai, bet ir kita vykdoma veikla, kuri gali charakterizuoti žmogų. „Tačiau savo veikloje vis labiau pastebime, jog gyvenimo aprašymuose pateikta informacija yra tik papildoma informacija apie asmenį, o sprendimą įdarbinti asmenį lemia darbuotojo žibančios akys darbo pakalbio metu bei sėkmingas darbas bandomuoju laikotarpiu“, – patikina pašnekovas.

Jauni darbuotojai nurungia kitokia patirtimi, iniciatyvomis ir požiūriu

Jaunas darbuotojas, pasak „Toksikos“ atstovo, patrauklus dėl daugelio savybių. Visų pirma jaunas darbuotojas, neturintis darbo patirties, neturi ir neigiamų įpročių, susiformavusių iš ankstesnės darbovietės, todėl yra lengviau edukuojamas bei greičiau adaptuojasi prie bendrovės veiklos modelio. Jaunas darbuotojas dažnai yra motyvuotas ne tik dėl didesnio atlygio, bet ir dėl savirealizacijos galimybės, todėl jaunas darbuotojas dažnai pateikia naujų drąsių idėjų bendrovės veiklos tobulinimui.

„Jauni darbuotojai dažniau prisitaiko prie inovacijų, lengviau priima naujoves, dinamiškiau reaguoja į veikloje iškilusius probleminius klausimus. Jauni darbuotojai, puikiai naudodamiesi socialiniais tinklais, internetu, turi ne tik didžiulį informacijos paketą, bet, svarbiausia, turi drąsos siūlyti naujas idėjas, inovacijas, kurios itin svarbios šiandieniniame verslo pasaulyje“, – įsitikinęs L. Andronavičius.

Įmonė linkusi užsiauginti darbuotojus

Bendrovėje „Toksika“, kuri tvarko pavojingąsias atliekas, dirba atliekų tvarkymo operatoriai, inžinieriai, pavojingųjų atliekų deginimo įrenginio operatoriai, vadybininkai, chemikai, ekonomistai, vairuotojai ir kt. Bendrovės komercijos direktorius sako, kad skirtingai darbo pozicijai yra keliami skirtingi kvalifikacijos ir patirties reikalavimai. Pvz. atliekų tvarkymo operatoriams nėra keliami specialūs išsilavinimo ar patirties reikalavimai. Į šias pozicijas dažnai priimami jauni, be darbo patirties ar ne daug darbo patirties turintys darbuotojai. Vairuotojams – operatoriams keliamas reikalavimas turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, o pvz. atliekų deginimo įrenginio operatoriams, chemikams yra keliami pakankamai aukšti išsilavinimo bei patirties reikalavimai, todėl šie darbuotojai dažniausiai yra išugdomi bendrovės viduje, palaipsniui rengiant darbuotojus ir suteikiant jiems karjeros galimybes.

Visi bendrovės darbuotojai, pasak direktoriaus, visų pirma susipažįsta su įvairiausiais darbų saugos instruktažais, bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), išklauso pavojingųjų atliekų tvarkymo specialistų kursus. „Darbuotojai palaipsniui integruojasi į bendrovę atlikdami einamuosius darbus, tiesioginiam vadovui padedant ir atsižvelgiant į darbuotojo gebėjimus, palaipsniui didinant atsakomybes ir siekiant pagrindinio tikslo, jog darbuotojas kuo skubiau sugebėtų dirbti savarankiškai be itin griežto ir konkrečiomis užduotimis grįsto vertikalaus hierarchinio valdymo“, - sako L. Andronavičius.

Daugiausiai darbo pasiūlymų studentams – prekybos įmonėse

Šią vasarą fiksuojama itin daug pasiūlymų besimokančiam jaunimui. Palyginti su praėjusiais metais, studentams Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre birželio 1-17 d. buvo keturis kartus daugiau darbo pasiūlymų – net 648. Moksleiviams – 304 (4,6 karto daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu). Pernai per visą birželį darbo paklausa buvo gerokai skurdesnė – besimokančiam jaunimui laisvų darbo vietų skaičius nesiekė nė 400.

Daugiausiai darbo pasiūlymų studentams pateikė didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – 190, apgyvendinimo ir maitinimo – 104, apdirbamosios gamybos – 77, administracinės ir aptarnavimo – 57 ir žemės ūkio – 39. Moksleivius įdarbintų 63 apgyvendinimo ir maitinimo veiklą vykdančios įmonės, 62 didmeninės ir mažmeninės prekybos, 46 apdirbamosios gamybos, 37 žemės ūkio.

Daugiausiai darbo vietų studentams buvo Kaune – 205 (32 proc.) ir Vilniuje – 139 (21 proc.). Kurortuose Palangoje ir Druskininkuose konkrečiai studentams registruota po 3 laisvas darbo vietas. Studentams daugiausiai siūloma dirbti pagalbiniais darbininkais, padavėjais, parduotuvių pardavėjais, lengvųjų automobilių vairuotojais, pardavimo atstovais, pakuotojais rankomis, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, barmenais, apsaugos darbuotojais, administravimo ir vykdomaisiais sekretoriais. Nekvalifikuoto darbo pasiūlymų – 38 proc.

Vasaros laikotarpiu moksleiviai geriausias galimybes įsidarbinti turi Kaune – čia darbdaviai siūlė 63 laisvas darbo vietas (21 proc.) ir Širvintose – 40 (13 proc.), Vilniuje ir Tauragėje – po 24, Ukmergėje – 20. Palangoje ir Druskininkuose – po 1. Mokiniai priimami dirbti pagalbiniais darbininkais, padavėjais, lengvųjų automobilių vairuotojais, pardavėjais. Nekvalifikuoto darbo vietos sudaro 41 proc.

Norintys dirbti jaunuoliai gali kreiptis į jaunimo darbo centrus

Jaunimo iki 29 m. birželio mėnesį registruota 46,9 tūkst. – tai 4,4 tūkst. (9,4 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Tai sudarė 10,8 proc. šalies šios amžiaus grupės gyventojų – birželį jaunimo registruotas nedarbas mažėjo 1,0 proc. punkto, bet yra 1,7 proc. punktais aukštesnis nei pernai. Daugiausiai jaunimo darbo neturi Kaune – 14,4 proc., Vilniuje – 13,7 proc., Panevėžyje – 13,2 proc. Mažiausiai – Neringoje – 3,5 proc., Skuodo (4,6 proc.), Pakruojo (4,8 proc.) ir Varėnos (5,4 proc.) rajonuose.

Užimtumo tarnyboje birželio 1 d. registruota 19 tūkst. studijuojančiųjų (7,9 proc. visų darbo neturinčių asmenų). Ne visi darbo ieškantys mokiniai registruojasi Užimtumo tarnyboje, jie gali kreiptis į 45 jaunimo darbo centrus (JDC). Jaunimui teikiama informacija ir konsultacijos apie įsidarbinimą vasaros atostogų metu bei laisvas darbo vietas, o darbdaviams – apie galimybę įdarbinti moksleivius vasaros atostogų metu.

Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas, kurios nėra atskirai išskiriamos pagal amžiaus grupes, pavyzdžiui, tik jaunimui. Dauguma pateiktų darbo pasiūlymų – bendri, nenukreipti į studentus/mokinius ar kitas asmenų grupes, tačiau darbdaviai, norintys priimti besimokantį jaunimą, turi galimybę pažymėti, kad laisva darbo vieta skirta mokiniui ar studentui.