Elgesys peržengia visas ribas, tačiau bijoma netekti darbo

Pastaraisiais metais mobingo tema Lietuvoje garsiai nuskambėjo tragiškomis aplinkybėmis, kuomet su šia problema susidūrę jauni medikai, neatlaikę įtampos, pasitraukė iš gyvenimo. Šie įvykiai įrodo, kad mobingas gali būti ne tik pavojingas, bet ir mirtinas reiškinys.

Vis dėlto, realų jo paplitimą pamatuoti sudėtinga – kaip teigia Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos narys, darbo teisės ekspertas Romas Turonis, tokių duomenų nėra ir, matyt, neįmanoma jų surinkti.

„Mobingas – labai sudėtingas ir įvairialypis reiškinys. Kiekvienas atvejis yra individualus, ir nemažai žmonių, patiriančių mobingą, nelinkę apie tai kalbėti ar viešinti šią problemą. Kreipimųsi į darbo ginčų komisijas ar kitas institucijas, kurios galėtų padėti, dar labai mažai. Daug darbuotojų tiesiog vis dar mano, kad neteisėtas ar neetiškas elgesys su jais yra norma. Nemažai darbuotojų bijo prarasti darbą, todėl jie taikstosi su patyčiomis, žeminimu, psichologiniu smurtu“, – problemą pastebi darbo teisės ekspertas.

R. Turonis nurodo, kad mobingo apraiškų yra labai daug: nuo apkalbų, intrigų, ignoravimo iki neteisėtų reikalavimų atlikti nesutartus darbus ar spaudimą išeiti iš darbo savo noru, nors Darbo kodekso normos saugo darbuotojus nuo tokio spaudimo.

Stresas
Foto: Shutterstock


Jis priduria, kad mobingas darbo santykiuose yra ne tik mūsų šalies bėda – visos šalys susiduria su šiuo reiškiniu. Tačiau tam, kad į šią problemą būtų laiku ir tinkamai reaguojama, pirmiausiai kiekvienas darbuotojas turėtų atpažinti, koks elgesys laikytinas mobingu.

„Kiekvienas mes jaučiame, kada nekalti kolegų pajuokavimai ar nedidelės bendravimo klaidos peržengia ribas. Tikrai galime pajusti, kada tai tampa sistemingais, tyčia ir ilgą laiką daromais veiksmais. Nesunku atpažinti, kai kažkoks kolegų ar vadovų elgesys peržengia ribas. Pavyzdžiui,
organizuojamas įmonės vakarėlis, o jūs į jį tyčia nekviečiami ar vadovas nuolatos primena, kad už vartų tūkstančiai laukiančių jūsų darbo vietos.

Sakyčiau, bet kokį vadovų ar kolegų elgesį, peržengiantį teisines ir etines ribas, galima laikyti mobingu. Net reikalavimas sąžiningai vykdyti darbo sutartį, atlikti pareigas, laikytis darbo tvarkos taisyklių bei kitų vietinių teisės normų negali pažeisti teisės ir etikos nuostatų“, – teigia R. Turonis.

Įveikti mobingą lengviau ne vienam: svarbu kreiptis pagalbos

Darbe atpažinus mobingo apraiškas, natūrali darbuotojo reakcija yra dvejopa – kentėti arba nekentėti. Lietuvos žmogaus teisių centro atstovas pastebi, kad nelengva patarti žmonėms kovoti, kai jiems gresia darbo vietos netekimas.

„Jei jau priimate sprendimą, kad gana, pakankamai prisikentėjau, yra kelios išeitys. Pirmiausia –pabandyti susitvarkyti su savo emocijomis, nes mobingas kerta būtent per savijautą, savigarbą, psichologinę sveikatą. Tam padės ir kolegos, ir draugai, ir psichologai, ir bet kas, su kuo galima pasikalbėti, pasitarti. Vėliau būtų gerai imti burti bendraminčių ratą, su kuriais galima pradėti nelengvą kovą už savivertę. Pradėti garsiai kalbėti, kad organizacijoje yra netinkamo elgesio apraiškų, ir konkrečiai įvardinti, kas yra blogai.

Suprantu, kad tam reikia labai daug drąsos. Nemaža tikimybė, kad mobingas tik padidės. Bet jei pasiryžote, apsiginklavote atkaklumu ir kantrybe, galima laimėti“, – sako darbo teisės ekspertas.

Darbas


Įveikti mobingą vienam be pagalbos – sudėtinga, todėl R. Turonis primena, kad šioje situacijoje pagalbininkų galima rasti tiek organizacijos viduje, tiek išorėje.

„Yra pagalbininkų tiek organizacijos viduje – supratingi vadovai, profesinės sąjungos, darbo tarybos, savininkai, tiek išorėje – Valstybinė darbo inspekcija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, darbo ginčų komisijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teisines konsultacijas teikiančios institucijos. Tikimybė, kad panašius dalykus patiriančių žmonių aplink yra ir daugiau – nemaža, o tai jau įkvepia vilties susiburti ir situaciją pakeisti“, – įsitikinęs jis.

Neigiamas patirtis svarbu užfiksuoti

Kaip teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės atstovė Izabelė Švaraitė, mobingas gali reikštis ir priekabiavimu dėl asmens tapatybės požymių, tokių kaip lytis, amžius, tautybė, negalia ir kita.

Anot jos, priekabiavimą darbe galėtume apibrėžti kaip nepageidaujamą elgesį, kuriuo siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas, kuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Ši diskriminacijos forma gali būti išreiškiama žodžiu, raštu ar elgesiu.

„Jei asmuo patiria tokį elgesį iš kolegų ar vadovų, tai gali būti signalas, kad jis susiduria su priekabiavimu dėl savo tapatybės. Tokiu atveju patartume pabandyti padaryti tokios situacijos garso ar vaizdo įrašą, išsaugoti užgaulias žinutes ar elektroninius laiškus, fiksuoti neigiamą patirtį raštu, pasitelkti liudininkus, kurie galėtų patvirtinti priekabiavimo faktą“, – pataria I. Švaraitė.

Kalbant apie reakcijas susidūrus su mobingu ir pagalbos paieškas, ji pabrėžia, kad šiuo atveju yra svarbi ir kolegų reakcija.

„Jei jie jaučiasi saugūs, bendradarbiai galėtų žodžiu arba raštu įvardyti, kad toks elgesys su jų kolega yra nepriimtinas. Jei nukentėjęs asmuo jaučiasi pajėgus garsiai įvardyti, kad priekabiavimas jį žeidžia, siūlytume tai padaryti. Žinoma, jei darbovietėje priekabiavimas yra paplitęs ir toleruojamas, sureaguoti gali būti labai sudėtinga“, – pastebi ji.

Darbas
Foto: Shutterstock


I. Švaraitė pabrėžia, kad apie patiriamą mobingą pirmiausia reikėtų informuoti vadovą. Jei jis nesiima jokių veiksmų tokio elgesio užkardymui arba mobingą vykdo pats vadovas, tuomet pirmiausia patariama kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

Tais atvejais, kai asmuo susiduria su priekabiavimu dėl savo lyties, amžiaus, tautybės ir kitų tapatybės požymių, įtvirtintų Lygių galimybių įstatyme, tikslinga kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Prevencinių veiksmų prieš mobingą imasi ir pačios įmonės

Poziciją mobingo problemos atžvilgiu išreiškia ir socialiai atsakingas verslas. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamuose 2020 metų Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose socialinę integraciją didinančios įmonės apdovanojimą pelniusi UAB „Rimi Lietuva“ kalba apie prevencines priemones tam, kad mobingo problemos pavyktų išvengti.

Siekiant užkirsti mobingui kelią įmonės viduje, „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė išskiria svarbiausius veiksnius: nuolatinis bendro organizacijos klimato stebėjimas ir dialogas su darbuotojais, galimybė darbuotojams konfidencialiai pranešti apie galimus mobingo atvejus ir vidiniai darbuotojai, turintys kompetencijų šioje srityje.

„Periodiškai vykdome konfidencialius darbuotojų tyrimus, kurie, esant mobingo atvejams, apie juos signalizuotų. Taip pat turime specialią konfidencialią liniją, kur darbuotojai galėtų pranešti apie mobingo atvejus ne tik „Rimi“ vadovybei, bet ir mūsų savininkams „ICA Gruppen“. Be to, vadovai nuolat susitinka su savo komandos nariais – šie susitikimai yra puikus įrankis pajusti temperatūrą komandos viduje. Iškilus mobingo situacijai, į pagalbą įsitrauktų ir mūsų vidiniai personalo valdymo partneriai, turintys žinių, kaip elgtis tokiais atvejais“, – patirtimi dalijasi V. Kaikarienė.

Tačiau vieno, visiems atvejams tinkamo recepto, kaip elgtis, jei organizacija susidurtų su mobingo atveju, V. Kaikarienės manymu nėra.

„Vienu atveju gali pakakti perdėlioti atsakomybes, pakeisti komandas, kitu atveju – įsitraukti aukščiausiems vadovams ar išoriniams specialistams, turintiems konkrečiam atvejui reikalingų kompetencijų“, – galimas reakcijas į mobingo situacijas išskiria ji.