Nuo 2016 m. sausio įsigaliojus naujai moksleivių maitinimo tvarkai mokyklose nebegalima pardavinėti gėrimų, kurių sudėtyje yra didesnis negu numatyta cukraus kiekis, iš dalies hidrintų riebalų turinčių sausainių, kepinių, užkandžių, šaldytų picų.
DELFI jau rašė apie atliktą eksperimentą, kurio metu apsilankę dviejose Vilniaus mokyklose, esančiose centre ir Justiniškių mikrorajone, su mitybos specialiste Raminta Bogušiene degustavome valgyklose siūlomus patiekalus. Tačiau, be pagrindinio valgiaraščiuose siūlomo maisto, vaikai mokyklose gali įsigyti ir įvairiausių užkandžių.
„Būtų džiugu, jei pagrindinis vaikų pasirinkimas būtų meniu siūlomi patiekalai, kuriuose yra ir šviežių daržovių, o ne įvairiausi užkandžiai, tarp kurių radome ne tik ledų, bet ir draudžiamų produktų su iš dalies hidrintais riebalais“, – po surengto eksperimento sakė R. Bogušienė.
Uždraustų produktų moksleiviai gali įsigyti ir prie mokyklų esančiose jų pardavimo vietose. Pavyzdžiui, prie vienos aplankytos mokyklos veikiančioje užkandinėje pardavinėjami kebabai, o kitos mokyklos mokiniai, kaip pasakojo mokyklos valgyklos vedėja, per pertraukas užkandžių dažnai traukia į šalia esantį prekybos centrą. Tokiu atveju vaikų mitybą sukontroliuoti sudėtinga, bet mokyklose jie turėtų rinktis iš sveikų užkandžių.
Užkandžiams – atskiras prekystalis
Nustebino tai, kad centre esančios mokyklos valgykloje užkandžiams skirta atskira pardavimo vieta. Čia vaikai gali įsigyti įvairių sausainių, gėrimų ir panašių produktų.
Kitoje mokykloje užkandžių pasirinkimas mažesnis – jie pardavinėjami kartu su dienos valgiaraščio patiekalais. Vis dėlto čia siūlomų įvairių užkandžių pagrindinės sudedamosios dalys, kaip ir centro mokykloje, buvo rafinuoti kvietiniai miltai ir cukrus.
Anot maisto technologės, tokie produktai vaikams suteikia tik trumpalaikio sotumo, tačiau organizmo nepraturtina naudingomis medžiagomis.
Produktų sudėtis nežada nieko gero
Pirmoje aplankytoje mokykloje, esančioje sostinės centre, valgiaraštyje siūlytos bandelės, pasak mitybos ekspertės, turėtų būti valgomos kaip desertas, o ne kaip užkandis, kurį galima rinktis kasdien.
Paragavusi bandelę su karamele R. Bogušienė įvertino, kad ji pagaminta iš kvietinių aukščiausios rūšies miltų, o viduje – karamelės džemas. Bandelės su cinamonu sudėtyje pagal pateiktą produkto sudedamųjų dalių sąrašą taip pat radome aukščiausios rūšies kvietinius miltus, rafinuotą cukrų, margariną. „Tai reiškia, kad dvi pirmos sudedamosios dalys yra stipriai perdirbti angliavandeniai, ir vaikas, suvalgęs tokią bandelę, gauna tuščių kalorijų, o ne vertingų maistinių medžiagų. Sudėtyje minimas margarinas irgi nėra gerai – valgydami tokias bandeles vaikai gali gauti riebiųjų rūgščių transizomerų“, – aiškino maisto technologė.
R. Bogušienė tiekėjams rekomenduoja valgykloms pasiūlyti bandelių, kurios būtų sveikesnės – su sumažintu cukraus kiekiu ir viso grūdo miltais, beje, ne tik kvietiniais – specialistė siūlo rinktis speltos, grikių, kukurūzų ir kt. rūšies miltus.
Mitybos ekspertė nudžiugo atskiroje centro mokyklos užkandžių pardavimo vietoje radusi nusipirkti siūlomų šviežių vaisių: obuolių, kriaušių ir bananų. Deja, Justiniškių mokykloje atskirai kaip užkandžiai jokie vaisiai nepardavinėjami. R. Bogušienė akcentavo, kad apskritai užkandžius reikėtų kuo dažniau keisti vaisiais, daržovėmis, riešutais ir jų gaminiais. Taip vaikai gautų skaidulinių medžiagų, antioksidantų, vitaminų ir kitų vertingų maistinių medžiagų, o ne tik tuščių kalorijų.
Vis dėlto dažniausiai moksleiviai savo kišenpinigius linkę išleisti užkandžiams ryškiaspalvėse pakuotėse – perka įvairius sausainius, riestainius, javainius.
Atidžiai perskaičiusi vienų populiariausių biskvitinių pyragaičių su obuolių-miško uogų įdaru etiketę R. Bogušienė akcentavo, kad tokiame užkandyje yra pernelyg daug cukraus. „Net ir vaisinį pyragaičio įdarą sudaro gliukozės-fruktozės įdaras. Tai reiškia, kad pirma sudedamoji dalis yra cukrus. Saldus skonis išbalansuoja vaikų norą pažinti natūralius produktų skonius, tuomet ir bananas jiems nebėra saldus. Jeigu mes vaikams kaip užkandžius teiksime tokius produktus, jie visuomet ir ieškos pramoninio maisto“, – kalbėjo ji.
Specialistės teigimu, daugelis apsigauna manydami, kad kur kas sveikesnis pasirinkimas yra javainių batonėliai. Vis dėlto pirma jų sudedamoji dalis taip pat yra cukrus. „Pramonės atstovai pirmiausia turėtų orientuotis į tai, kad maistas turėtų būti vertingas, o dabar stengiamasi, kad kuo daugiau būtų cukraus, rafinuotų miltų, dėl to nesistebėkime, kad turime kiekvienais metais augančią nutukimo problemą“, – sakė R. Bogušienė.
Daugelis mokyklose įsigyti siūlytų gėrimų taip pat buvo saldinti – tai sultys, sulčių gėrimai, saldintos arbatos. Ekspertė priminė, kad geriausia, jei vaikai rinktųsi vandenį, o tokie gėrimai būtų vartojami ne kiekvieną dieną.
Vaikai valgo draudžiamus produktus
Centre esančioje mokykloje R. Bogušienei itin keistai pasirodė prie užkandžių prekystalio pastatyti valgomųjų ledų šaldytuvai. „Stebina, kad mokykloje vaikai gali nusipirkti ledų. Noriu akcentuoti, kad ledai yra desertas ir kiekvieną dieną mokyklose jų valgyti nereikėtų“, – pabrėžė ji.
Ledais prekiaujama ir Justiniškių mikrorajono mokykloje, tačiau valgyklos vadovė patikino, kad jų įsigyti vaikai gali tik šiltuoju metų sezonu, tad apsilankymo metu ledų neturėjo.
Skaitydama užkandžių etiketes maisto technologė abiejose mokyklose rado po sausainių rūšį, kurių sudėtyje nurodyti iš dalies hidrinti palmių riebalai. „Tikriausiai valgyklų personalas ar tiekėjai paprasčiausiai neapsižiūrėjo, nes iš dalies hidrinti riebalai vaikų ugdymo įstaigose apskritai yra draudžiami. Šie sausainiai turėtų būti išimti iš prekybos“, – teigė R. Bogušienė.
