Danties jautrumą šalčiui gali lemti kelios priežastys: atvejų padaugėja po vasaros
Anot gydytojos odontologės Indrės Stankevičienės, dažniausiai, net ir su aiškiu simptomu, prireikia visapusiško paciento ištyrimo, kad skausmo priežastis būtų diagnozuota teisingai. Pirmas klausimas, anot odontologės, paprastai užduodamas pacientui, besiskundžiančiam jautrumu šalčiui – ar jautrus tik vienas dantis, ar visa dantų grupė, mat diagnozės gali būti net labai skirtingos:
„Tarkime, dančiui, kuriam šaltis išprovokuoja skausmą, besitęsiantį dar ir pašalinus dirgiklį (pavyzdžiui, jau nurijus šalto vandens gurkšnį), įtarsime pažengusį ėduonį arba didelį užpildą (plombą), dėl kurių vystosi neigiami pokyčiai danties pulpoje. Visai kitoks pavyzdys – rugsėjį iš savo sodų sugužėję pacientai dažnai skundžiasi dantų jautrumu šalčiui ir taip nutinka dėl nuolatinio rūgščių poveikio dantims vasaros metu, kai jie skanauja uogas ir vaisius, o vėliau dar geria jų spaustas sultis“, – atsiradusio dantų jautrumo šalčiui skirtingas priežastis vardina medikė.
Saldumynai ir reakcija į šilumą: gali pranešti apie labai rimtas ir jau pažengusias bėdas
Saldžiam maistui danties jautrumas gali taip pat atsirasti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti dantys dėl įvairių veiksnių netekę dalies audinio – emalio, o gal net dentino, jei būklė užsitęsia. Tačiau, anot I. Stankevičienės, neretai šis simptomas tiesiogiai veda prie ėduonies diagnozės. Svarbiausia, pašnekovės teigimu, net ir atsiradus trumpalaikiam simptomui nebenumoti ranka ir užsirašyti patikrinimui pas savo gydytoją odontologą, mat nuo diagnozės pažengimo labai priklauso, kiek agresyvus gydymas bus reikalingas:
„Kai kreipiamasi laiku, ėduonį jo pradinėse stadijose galime gydyti danties negręždami, bet taikydami konservatyvius metodus, o jei diagnozuojame dantų audinio netekimo atvejus, pavyzdžiui, dantų erozijas, ieškome būdų, kaip stabdyti jų progresavimą, kol dar neprireikia labai didelės apimties intervencijų“.
Tuo tarpu staiga atsiradęs danties jautrumas karščiui ir šilumai gali byloti, jog pacientas turi rimtą įsisenėjusią problemą, apie kurią ilgą laiką gal nė nenutuokė, o uždengimas nužengęs iki pat danties šaknies:
„Kai kada uždegimas jau gali apimti ir audinius už dantų šaknų viršūnių. Kartais taip nutinka net ir su tais dantimis, kurie iš pažiūros atrodo gerai, turi sugydytus dantų kanalus, yra tvarkingai užplombuoti, o gal net uždėtas vainikėlis ar kitas protezas. Tokiu atveju rentgeno nuotrauka padeda pamatyti problemą“, – pasakoja I. Stankevičienė.
Skandinavų ir lietuvių skirtumai ne mūsų naudai
Galima išgirsti ne vieną istoriją, kuomet žmogus nejautė jokių simptomų, o ir dantys, regis, niekad negesdavo, bet štai išsimaudė ežere ar kiek sušalo kojas ir danties ar keleto dantų skausmas tiesiog staiga pasidarė nepakeliamas. Odontologo kėdėje paaiškėja, kad prie šaknų susidarę uždegiminiai židiniai. Kas tai per procesas ir kodėl gali įvykti taip nejučia?
Šioje istorijoje, sako medikė, galima įžvelgti sistemines bėdas, kurios tiek Lietuvoje, tiek kai kuriose kitose šalyse, kur paplitusios dantų ligos, yra įsišaknijusios: tokios istorijos retai nutinka žmogui, kuris lankosi pas odontologą reguliariai ir paskirtu dažniu atlieka nuodugnų burnos ištyrimą bei savalaikį gydymą. Jei pacientui įprastų apžiūrų metu yra atliekamas rentgenologinis ištyrimas, galima laiku pamatyti tik beprasidedančius ėduonies atvejus, juos stabilizuoti ar esant progresavimui gydyti, taip jie netampa užleistu ėduoniu, kuris pasiekia danties pulpą, sukelia jos uždegimą ar net išplinta už dantų šaknų į aplinkinius audinius.
„Kalbėdami su kolegomis Skandinavijoje suprantame, kad mūsų kasdienis darbas labai skiriasi: jie didelę dalį savo dienos skiria profilaktikai ir patikrinimams, o mes – jau esančių gaisrų, tokių kaip ši istorija, gesinimui. Žinoma, suprantu vyresnį žmogų, kuris augdamas neturėjo reikiamų sąlygų, žinių, leidžiančių išlaikyti savo dantis sveikus, todėl mūsų kabinete įprasta tokį žmogų pamatyti su dantimis, kurių vos keletas yra neplombuotų ar nesuprotezuotų.
Toks pacientas jau galėtų būtų Jūsų istorijos personažu, kuris išsimaudęs šaltame vandenyje susiduria su skausmu, bet tai ne kas kita, kaip esamų būklių paūmėjimas ir jų priežastis – ne šaltas oras ar vanduo. Tokiam pacientui panaši situacija teoriškai galėtų iškilti net jei jis reguliariai lankosi pas gydytoją ir atlieka reikiamus tyrimus, nes kai kurios situacijos gali būti sunkiai pastebimos, o dantys, gavę sudėtingą gydymą, jau yra daug didesnėje rizikoje. Visgi, reguliarios patikros ir savalaikis gydymas stipriai sumažina tokio netikėto paūmėjimo tikimybę“, – komentuoja I. Stankevičienė.
Naujovė moksle teikia didelių vilčių
Visgi, medikės teigimu, dantų gydymo srityje yra labai gerų naujienų, leidžiančių tikėtis, kad savo gyvą dantį, net užklupus uždegimui, bus galima išsaugoti: „Anksčiau, vos kilus įtarimų, kad danties pulpa (nervas ir kitos struktūros) yra uždegiminiai, atlikdavome endodontinį gydymą, kai dantų šaknų kanalai yra pilnai išvalomi ir užpildomi tam tikromis medžiagomis, tačiau dabar, ypač mokslininkų bendruomenėse, vis daugiau dėmesio skiriama pulpos regeneraciniam potencialui. Tai reiškia, kad jei uždegimas yra apėmęs tik paviršinius pulpos audinius, juos galima pašalinti paliekant likusią pulpos dalį“.
Odontologė sako, jog tokio gydymo pliusai – dantis lieka gyvas, o tai yra didelė vertybė, nes toks jis gali likti visą žmogaus gyvenimą. Taip pat tai yra pigesnė ir greitesnė procedūra pacientui, o dažnai ir kelianti mažiau baimės, nes nesant specialistu ją sunku atskirti nuo įprasto danties plombavimo.
„Tokios procedūros minusas, jog kartais jos gali nepakakti ir galų gale vis tiek gali prireikti pilno dantų šaknų gydymo. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tikimybė, jog toks gydymas bus sėkmingas, yra labai didelė“, – mokslo progreso rezultatu dalinasi pašnekovė.
Ką daryti, kad dantys negestų: to galima visiškai išvengti
Kalbėdama apie tai, kaip išvengti sunkaus, problematiško gydymo, skausmo, sugadintų atostogų, švenčių ir kitų negandų, su kuriomis susiduria odontologų pacientai, I. Stankevičienė sako turinti gerų žinių – daugumos burnos ligų galima išvengti, o strategija – pigi ir efektyvi, bet reikalaujanti kasdienio įdirbio:
„Pavyzdžiui, ėduonis yra liga, kurios sveikam žmogui galima išvengti 100 procentų. Ir taip, tam reikia reguliarų patikrų, kurių metu nustatytu dažniu atliekami rentgenologiniai tyrimai, vertinama jūsų rizika sirgti tam tikromis ligomis, kreipiamas dėmesys išsiaiškinant jūsų įpročius.
Daug dėmesio turi būti skiriama pradinių ligų studijų suvaldymui, konservatyviam gydymui. Turiu daugybę pavyzdžių, kai kreipiasi pacientas su nuolat gendančiais dantimis, bet vėliau tampa pacientu, kuris beužsuka tik profilaktiniam patikrinimui ir nerandame nei vieno naujai pažeisto danties. Toks pacientas gali niekada ir nebepajusti, kas yra danties skausmas“, – kalba pašnekovė.
Teisingas maistas ir valymas bei ko jokiu būdu nedaryti suskaudus dančiui
Valyti dantis šepetėliu ir naudoti dantų siūlą atrodo įprasta, tačiau I. Stankevičienė tikina, kad daryti tai teisingai bei kokybiškai vis dar pavyksta tik kai kuriems: „Stenkitės rasti gydytoją, kuriuo pasitikite ir galite užmegzti glaudų kontaktą, kad jūsų neskaudintų jo pastabos apie tai, kad reikia kai kurias vietas burnoje valyti geriau. Kartu paieškokite jums tinkamų priemonių ir valymo būdų. Supraskite, kad gydytojui matyti, jog jo pacientas sveiksta, yra itin svarbus pasiekimas, todėl jis stengiasi ne jus kritikuoti, bet jums padėti. Jei tokio ryšio neužmezgate, ieškokite toliau, nes nėra nieko blogiau nei kai pacientas nepasitiki gydytoju, tokiu atveju sėkmingas rezultatas gali ir neateiti.“
Anot odontologės, tinkamas dantų valymas ir tinkama mityba yra du svarbiausi dalykai siekiant išsaugoti sveikus dantis. Kalbant apie maistą, I. Stankevičienė tikina, kad vien vengti saldainių neužteks, yra daugybė maisto produktų, kurių vartojimą reikia individualiai aptarti su gydytoju ir net atkreipti dėmesį, kada ir kokius produktus verta valgyti, ką daryti po jų vartojimo:
„Dabar populiarėja gyvensenos medicinos sąvoka, kuri labai tinkama ir odontologijoje. Turime žiūrėti į visumą: kokiu tempu jūs gyvenate, kokį darbą dirbate, pavyzdžiui, sėdimas darbas su nuolat pasiekiamais užkandžiais jau savaime yra rizikos veiksnys. Taip pat, kuo mėgstate pasilepinti, kokius įpročius esate išsiugdęs ir kaip naujus įterpti į jūsų turimą rutiną. Tik taip galėsite džiaugtis sveika šypsena iki pat senatvės“.
Interneto platybėse knibždėte knibžda patarimų, kaip elgtis suskaudus dančiui, kokių priemonių be medikamentų galima griebtis. Visgi, medikė šioje vietoje – gana kategoriška:
„Jei susidūrėte su dantų skausmu, siūlyčiau niekaip nebeeksperimentuoti. Jokiu būdu nešildykite skaudamos vietos, nekiškite jokių ekstraktų į danties vidų, nes dažnu atveju galite tik pakenkti. Kiekvienas odontologas yra sutikęs pacientų, kurie besigydydami naminėmis priemonėmis yra prisivirę tik daugiau košės, pavyzdžiui, iki gilių opų nudeginę burnos gleivinę. Iki tol, kol pateksite pas gydytoją, stenkitės tinkamai dozuoti nuskausminančius vaistus, pasidomėkite jų maksimalia paros doze ir jos neviršykite“.