Apie skrandžio ligas įspėja nemalonūs simptomai: į ką atkreipti dėmesį
Skrandžio skausmas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas. „Gerovės klinikos“ gydytoja gastroenterologė Sandra Strainienė skrandžio skausmą aiškina kaip nemalonų pojūtį viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, „po duobute”.
„Trumpalaikis skrandžio skausmas, praeinantis koregavus mitybą, pavartojus rūgštingumą slopinančių vaistų, nebūtinai leidžia įtarti ligą. Skrandį gali skaudėti suvalgius rėmenį provokuojančio maisto – tai aštrus, keptas, rūkytas, riebus maistas, citrusiniai vaisiai, gazuoti gėrimai, juodas šokoladas ir kita, – taip pat apsinuodijus, patiriant didesnę įtampą. Skrandžio skausmus jautresniems asmenims gali provokuoti ir fiziologiniai procesai, tokie kaip skrandžio išsiplėtimas pavalgius, spazmavimas ilgiau nevalgius“, – pastebi gydytoja gastroenterologė.
Tačiau skrandžio skausmas ne visada greitai praeina – kai kuriais atvejais jis gali užsitęsti, atsikartoti, varginti ir kenkti gyvenimo kokybei. S. Strainienė pažymi, kad su skrandžio skausmu dažnai susiduriama sergant įvairiomis skrandžio ligomis.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2021 metais Lietuvoje užfiksuota virš 215 tūkst. įvairių stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligų, iš kurių didžiąją dalį sudarė gastroezofaginio refliukso liga (112 tūkst.) ir skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė (beveik 15 tūkst.). Nustatyta virš 3 tūkst. piktybinių skrandžio navikų atvejų.
„Skrandžio skausmą dažniausiai sukelia tokios ligos kaip gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas), gastroezofaginio refliukso liga arba funkcinė dispepsija, kai nerandama jokių struktūrinių pakitimų, bet organo veikla yra sutrikusi. Taip pat skausmą gali kelti opaligė, rečiau – pažengusios stadijos skrandžio vėžys. Šios lokalizacijos skausmu gali pasireikšti ir kitos ligos: dvylikapirštės žarnos uždegimas ar opaligė, kasos uždegimas. Kartais skrandžio skausmai gali imituoti ir miokardo infarktą“, – dažniausiais skrandžio skausmo priežastis įvardija gydytoja gastroenterologė.
Be skausmo, skrandžio ligoms būdingas pykinimas, vėmimas, deginimas už krūtinkaulio, pilnumo pojūtis skrandyje, raugėjimas, svetimkūnio pojūtis stemplėje, ankstyvo sotumo jausmas, nevirškinimo pojūtis. Kiekviena liga pasižymi savitais simptomais, kurie gali leisti įtarti tam tikrą ligą, tačiau ją patvirtinti gali tik tyrimus atlikęs gydytojas.
„Gastroezofaginio refliukso liga dažniausiai pasireiškia deginimu ar graužimu už krūtinkaulio, atpylimu rūgščiu turiniu, riaugėjimu, pykinimu. Atipinės refliukso formos gali sukelti užsitęsusį kosulį, krenkštimą po valgio, gerklės perštėjimą. Gastritui ir skrandžio opaligei būdingas skausmas, pykinimas pavalgius, tuo tarpu dvylikapirštės žarnos ligas galima įtarti, jei skausmas juntamas ilgiau nevalgius ir palengvėja po valgio.
Funkcinei dispepsijai būdingi vienas ar keli iš šių simptomų: pilnumo jausmas po valgio, ankstyvo sotumo jausmas, deginimo pojūtis epigastriume, epigastriumo skausmas, kurie tęsiasi mažiausiai 3 mėnesius pastaruosius 12 mėnesių ir prasidėjo prieš 6 mėnesius iki diagnozės. Tačiau vien iš nusiskundimų sunku tiksliai nustatyti nusiskundimų priežastį, todėl neretai be išsamaus pokalbio su pacientu apie jaučiamų simptomų pobūdį reikalingi papildomi tyrimai“, – teigia gydytoja gastroenterologė.
Skrandžio ligomis susergama vis anksčiau: gyvenimo būdo pokyčiai daro savo
Kokios priežastys dažniausiai lemia skrandžio ligų išsivystymą? Kaip aiškina S. Strainienė, skrandžio ligų išsivystymą fiziologiškai lemia skrandžio gleivinės apsauginių ir žalojančių veiksnių disbalansas.
„Skrandžio gleivinės apsauginius mechanizmus silpnina netinkama mityba, mitybos režimo nesilaikymas, Helicobacter pylori infekcija, sukelianti lėtinį paviršinį skrandžio uždegimą ir opaligę, stresas, įtampa, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Taip pat tam įtakos turi anatominės ypatybės – pavyzdžiui, praviras raukas tarp stemplės ir skrandžio, didelės diafragminės išvaržos. Skrandžio gleivinės mechanizmus gali silpninti ir vaistų vartojimas, ypač ilgalaikis nuskausminamųjų, kraują skystinančių vaistų vartojimas“, – įspėja S. Strainienė.
Gydytoja pažymi, kad skrandžio ligomis serga įvairaus amžiaus ir lyties asmenys. Tačiau pastebima, kad ilgainiui tarp sergančiųjų vis didesnę dalį sudaro jaunesni pacientai.
„Pastaraisiais dešimtmečiais sergančiųjų amžius „jaunėja“. Tą lemia mitybos, gyvenimo būdo pokyčiai, įtemptas gyvenimo ritmas. Didesnę riziką susirgti ūminiu ir lėtiniu gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige bei skrandžio vėžiu turi pacientai, užsikrėtę Helicobacter pylori infekcija. Gastrito ir opaligės rizika taip pat didėja asmenims, kuriems ilgą laiką skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, diklofenakas), skiriami keli kraują skystinantys vaistai. Didesnę riziką skrandžio ligoms turi ir žalingų įpročių turintys asmenys“, – pastebi S. Strainienė.
Mokslinių tyrimų duomenimis, virškinamojo trakto ligos dažniau užklumpa jautresnius žmones. Pacientams, sergantiems depresija, nerimu, dažnai patiriantiems stresą, dažniau išsivysto opaligė, dažniau vargina gastroezofaginio refliukso simptomai, funkcinė dispepsija.
Sprendžiant skrandžio skausmus, kertinis dalykas yra mityba
Kaip reikėtų elgtis susidūrus su skrandžio skausmais ir kur ieškoti pagalbos? Anot S. Strainienės, pagrindinis ir kertinis visų skrandžio ligų gydymas yra mitybos ir gyvenimo būdo korekcija, rūpinimasis emocine būkle.
„Pačia geriausia pirmąją pagalba neretai yra tinkamai parinktas subalansuotas maistas. Rekomenduojama atsisakyti aštraus, riebaus, rūgštaus maisto, kavos – ypač ant tuščio skrandžio, – žalių svogūnų ir česnako, paprikų, juodo šokolado, alkoholio, mesti rūkyti. Reikėtų stebėti, kokie dar maisto produktai provokuoja simptomus, kartais rekomenduojama atsisakyti prieskonių mišinių, į kurių sudėtį gali įeiti įvairių simptomus provokuojančių dirgiklių. Taip pat svarbu vartoti pakankamai vandens“, – pataria gydytoja gastroenterologė.
Be maisto produktų atsirinkimo, labai svarbus ir mitybos režimo laikymasis. Gydytojos teigimu, rekomenduojama valgyti nedidelėmis porcijomis, gerai sukramtant maistą, neskubant, mėgaujantis maistu.
Sergantiems gastroezofaginio refliukso liga patartina nevalgyti likus 3–4 valandoms iki miego ir bent valandą prieš užsiimant aktyvia fizine veikla. Miegoti patariama pakėlus galvūgalį, ant kairio šono.
„Dažnai sakoma, kad virškinamasis traktas yra „antrosios smegenys“. Kai gerai jaučiasi galva, gerai jaučiasi ir žarnynas. Todėl gydant virškinamojo trakto ligas labai svarbu vengti streso, mokytis streso valdymo metodikų, rūpintis emocine sveikata“, – pabrėžia S. Strainienė.
Anot gydytojos, esant trumpalaikiam skrandžio skausmui ir retiems epizodiniams refliukso simptomams, sau padėti galima ir vaistinėje esančiais rūgštingumą mažinančiais vaistais – antacidiniais pagal poreikį (trumpo ir greito veikimo preparatai) arba nereceptiniais protonų siurblio inhibitoriais (omeprazolas, esomeprazolas, pantoprazolas 20 mg).
„Būklei negerėjant, kai skausmai ir kiti simptomai visiškai nemažėja 14 dienų vartojant rūgštingumą mažinančius vaistus, jaučiamas nuolatinis rėmuo, blogėja apetitas, užsitęsia nevirškinimo pojūtis, reikėtų planuoti vizitą pas gydytoją. Esant vadinamiesiems „aliarmo“ simptomams – vėmimui krauju, tuštinimuisi juodos spalvos išmatomis, be jokios priežasties pradėjus kristi svoriui, esant stipriam skausmui ryjant, springimui, mažakraujystei – reikėtų kreiptis nedelsiant“, – teigia S. Strainienė.