Streso lygis auga
Nors šiandieninė aplinka gerai psichologinei sveikatai tikrai nėra viena palankiausių, gydytojai pastebi, kad ne tik pasaulį purtančios tragedijos žmonėms kelia stresą. Jis mūsų aplinkoje vyravo ir iki prasidedant minėtoms negandoms. O pagrindiniai nerimą sukeliantys faktoriai, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo gastroenterologo Benedikto Kurlinkaus, – visuomenės spaudimas ir maksimalizmas.
„Galėčiau teigti, kad tikrai didelė dalis visuomenės stresuoja. Streso kiekis didėja, nes pati aplinka, pats gyvenimo būdas mus įspaudžia į siaurus laiko terminus įvairioms veikloms įvykdyti. Visuomenėje vyrauja tendencijos siekti maksimalizmo, būti labai aktyviems.
Tai žmones dažnai verčia persistengti, skirti mažai laiko poilsiui ir laisvalaikiui. Dėl to stresas pradeda dominuoti gyvenime ir atitinkamai dėl to pasireiškia įvairios ligos. Į mus tikrai kreipiasi gana daug žmonių ir tikrai didelė dalis simptomų gali būti susiję su stresu. Neretai patys pacientai, jų paklausus, ar patiria daug streso savo gyvenime, sako, kad taip. Daugiau nei pusė atžymi, kad streso kiekis yra padidėjęs ir kur kas didesnis, nei jiems norėtųsi“, – sako jis.
Problema išlieka ir tai, kad kai kuriems apie patiriamus psichologinius sunkumus kalbėti garsiai vis dar tebėra stigma. Patiriama nervinė įtampa užgniaužiama viduje, o stresinė aplinka žmogų gniuždo ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Streso poveikis žmogaus organizme pradeda reikštis įvairiomis ligomis.
Gastroenterologas atviras: neretai jo gydomi pacientai skeptiškai vertina streso gebėjimus sukelti virškinamojo trakto negalavimus. Pasak jo, net jei pacientas neserga jokia struktūrinius pakitimus sukeliančia virškinamojo trakto liga, stresas gali sukelti stiprius pilvo skausmus, o tyrimai jokių pakitimų gali ir nerodyti.
„Labai dažnai žmonės netiki, kad stresas gali lemti simptomus pats iš savęs, net nesant struktūriniams virškinamojo trakto pakitimas. Pacientams pasireiškia aiškūs simptomai, nors atliekami tyrimai – nei kraujo, nei instrumentiniai – dažniausiai jokių pakitimų nerodo. Žmonės labai dažnai nustemba, kad kaip čia taip gali būti, jiems labai skauda pilvą, taip blogai jaučiasi, o visi tyrimų rodikliai normos ribose. Skausmas atsiranda dėl to, kad virškinamąjį traktą įnervuojantys nervai streso metu yra įjautrinami, tokiu atveju diagnozuojamos funkcinės gastroenterologinės ligos“, – aiškina gastroenterologas.
Nervų sistema susijusi su visomis žmogaus organizmo sistemomis. B. Kurlinkaus teigimu, su virškinimo sistema, ko gero, viena labiausiai. O nervinė įtampa gali ne tik lemti stiprius pilvo skausmus, bet ir pasireikšti kitais simptomais ir sutrikimais.
„Vyraujantis nusiskundimas dažnai būna skausmas. Tačiau kartu dažnai gali atsirasti nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas, viduriavimas, pykinimas, netgi vėmimas, nes iš tikrųjų šios sistemos yra labai glaudžios“, – aiškina gydytojas.
Gali išsivystyti rimtos ligos
Tad retsykiais patiriant stresą gali pasireikšti epizodiniai pilvo skausmai, kurie greitai išnyksta ir nesukelia struktūrinių virškinamojo trakto pakitimų. Tačiau nuolat bent kelias savaites patiriamas stresas, B. Kurlinkaus teigimu, gali sukelti ne tik skausmą, bet ir rimtas virškinamojo trakto ligas arba jau turimas paūminti, jei žmogus turi polinkį jomis sirgti.
„Tai galėtų būti gastroezofaginio refliukso liga, kuri pasireiškia rėmeniu ir viršutinės pilvo dalies skausmais. Taip pat stresas gali paūminti lėtinį gastritą arba sukelti ūminį gastritą. Tokiu atveju gali atsirasti žaizdelės skrandyje, kartais netgi kraujuojančios. Jeigu žmogus serga funkcine dispepsija, ši liga gali paūmėti. Stresas gali sukelti arba paūminti ir dirgliosios žarnos sindromą bei paskatinti jo simptomų atsiradimą.
Ilgalaikis užsitęsęs stresas gali lemti ir dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opaligės išsivystymą. O jeigu atsiranda opa, gali atsirasti ir kraujavimas iš virškinamojo trakto. Tokiu atveju tikrai reikia ir į ligoninę atsigulti. Ligų spektras labai platus. Vienos sukels menkus simptomus ir žmogus jas jaus nežymiai, o kitos gali net nulemti paguldymą į ligoninę“, – sako specialistas.
Ragina vengti streso
Bene kiekvienas gydytojas patars: venkite streso. Tačiau praktikoje šis patarimas sunkiai įgyvendinamas, o kai kurių stresinių situacijų išvengti dažnam gali ir nepavykti. Tačiau yra ir kitų patarimų, kurie gali padėti išvengti nervinės įtampos.
„Reikėtų galbūt kitomis priemonėmis ieškoti to balanso gyvenime, savo veikloje. Galbūt, jei kažkokia veikla sukelia daug streso, reikėtų rasti alternatyvą, kuri žmogų nuramina ir tai veiklai skirti daugiau laiko. Išvengti lėtinio streso padeda pakankamas miego kiekis, aktyvi fizinė veikla, daugiau praleidžiamo laiko gryname ore, sveika ir subalansuota mityba.
Tai – bendri, ko gero, visiems gerai žinomi sveikos gyvensenos principai. Juos reikėtų taikyti. Dažnas juos pamiršta ar jiems tiesiog nepavyksta. Jeigu nepavyksta laikytis šių patarimų ar jie nepadeda, tada jau reikėtų griebtis ir medikamentų. Tačiau tuomet patarčiau kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis įvertintų nusiskundimus ir atitinkamai pagal juos rekomenduotų medikamentinį gydymą arba nukreiptų pas gydytoją specialistą. Reikėtų vengti savigydos“, – aiškina B. Kurlinkus.
