Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), CBD produktus leidžiama gaminti ir tiekti rinkai, jei jie atitinka konkretiems produktams taikomų teisės aktų reikalavimus.

„Visus maisto sąvoką atitinkančius CBD produktus leidžiama tiekti rinkai tik turint išankstinį Europos Komisijos leidimą. Iš pluoštinių kanapių pagamintus CBD produktus kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“, – rašo ŽŪM.

Kaip pastebi ŽŪM, pluoštinių kanapių įstatymas pilnai įsigaliojo, tačiau dar nėra patvirtinti visi reikalingi įstatymą įgyvendinantys teisės aktai.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos Ilonos Drulytės, įsigaliojus pluoštinių kanapių įstatymo naujai redakcijai 2021 m. lapkričio 1 d., įstatymu leidžiama panaudoti visą kanapės augalą, ne tik sėklas, bet ir stiebą, lapus, žiedynus, tačiau maisto atžvilgiu yra nustatytas leidžiamas THC (tetrahidrokanabidiolio) psichotropinės medžiagos lygis.

Pasak įstatymo, lygį galima griežtinti, jeigu būtų nustatytas atskirų sveikatos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymas.

„Kol kas tokio įsakymo nėra, reiškia šiai dienai mes turime tik įstatymo nuostatą, kad galima panaudoti visą kanapės augalą, jeigu paruoštame maisto produkte THC neviršija 0,2% ribos“, kalbėjo I. Drulytė.

Pasak I. Drulytės, šiuo metu rinkoje atsiranda vis daugiau maisto produktų gaminamų iš įvairių kanapės dalių.

„Ne sėklos, o kitos pluoštinių kanapių dalys naudojamos arbatų, užkandžių gamybai, įstatymas numato, kad galutiniame produkte neturi būti THC daugiau nei 0,2% ir kiekviena tokio maisto produkto partija turi turėti tai pagrindžiančius tyrimų protokolus“, – kalbėjo VMVT atstovė.

Ilona Drulytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Kalbant apie CBD produktus, Maisto skyriaus vedėja pastebi, jog jiems yra taikomi kiti reikalavimai, nes jie priklauso naujam maistui. Naujas maisto produktas – bet kuris maisto produktas, kuris Europos Sąjungoje nebuvo plačiai vartotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d., prideda I. Drulytė.

„Įstatyme nurodyta, kad jeigu maistui taikomas naujo maisto reglamentas, tas maistas turi jį atitikti. Iš kanapių CBD išgaunamas ekstrahavimo būdu, o tai jau patenka į naujo maisto sąvoką. CBD galėtų būti ir sintetinis (neišgautas iš kanapių), tačiau šiuo atveju jis taip pat būtų laikomas nauju maistu.

Naujam maistui yra reikalingas autorizavimas Europos Sąjungos lygiu, tai reiškia, kad verslo atstovai teikia paraiškas saugos įrodymui, jos yra vertinamos Europos maisto saugos tarnybos ir Europos Komisija priima galutinį sprendimą, ar įtraukti į sąrašą. Bet kuris naujas maistas, kuris yra įtraukiamas į sąrašą, yra galimas vartojimui. CBD maisto produktai išgaunami iš kanapių ekstrahavimo būdu, o kanapių ekstraktai yra laikomi nauju maistu, kuris šiuo metu nėra autorizuotas. Gal kada nors ateityje jis bus, bet šiuo metu jis nėra autorizuotas Europos Sąjungoje, kol jis nėra autorizuotas, jis negali būti naudojamas maistui, toks yra Europos reguliavimas šiai dienai“, – kalbėjo I. Drulytė.

Mokslas neturi vienareikšmiško atsakymo

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2018 m. ataskaita, „Žmonėms CBD vartojimas nerodo jokio piktnaudžiavimo ar priklausomybės galimo poveikio<...> Iki šiol nėra įrodymų apie visuomenės sveikatos problemas, susijusias su gryno CBD vartojimu“. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad CBD pademonstravo teigiamus epilepsijos gydymo rezultatus ir, kaip rodo pirminiai tyrimai, šis junginys gali būti naudingas gydant Parkinsono, Alzheimerio ligas, vėžį, psichozę ir kt.

PSO
Foto: Reuters

Mokslininkai vis dažniau domisi kanabidiolio poveikiu mūsų organizmui ir jo nauda ligų gydyme. Sirakūzų universiteto tyrimas pateikė rezultatų, kad CBD iš tikrųjų padeda žmonėms lengviau ištverti skausmą, net jei jo intensyvumas ne visada sumažėja.

Eksperimentų metu dalyviams buvo pasakyta, ar jie gaus aktyviąją medžiagą ar placebą, tačiau tai ne visada buvo tiesa (kartais buvo sakoma, kad skiriamas neaktyvus preparatas, bet buvo skiriamas CBD). Skausmas buvo sukeliamas karščiu – įprastu skausmo tyrimų metodu. Mokslininkai pastebėjo, kad eksperimento dalyviai tikėdamiesi, kad gavo CBD, savo skausmą vertino kaip silpnesnį.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjo prof. dr. Kęstučio Sužiedėlio, kanabidiolis yra vienas iš kanabinoidų, kurių randama kanapėse ir jų yra įvairiausių skirtingų rūšių, nes CBD medžiaga yra viena daugiausiai sintetinamų kanabinoidų kanapėse.

„Mūsų organizme yra kanabinoidų receptoriai ir kanabidiolis sąveikauja su tais receptoriais. Kai kurie iš natūralių kanabinoidų, sutinkamų ir kanapėse, gali turėti psichotropinį poveikį, bet ne visi. Būtent CBD psichotropiniu poveikiu nepasižymi, o veikimas aiškinamas per skirtingus receptorius, taip pat yra skirtingų klasių receptoriai. Jų veikimas iki galo nėra žinomas, o jis gali būti įdomus visuomenei, nes yra duomenų, kad CBD gali pasižymėti ir priešvėžiniu poveikiu“, – komentavo profesorius.

Nors priešvėžinio poveikio efektas įdomus plačiam ratui, bet mokslininkas pabrėžia, kad kol kas nėra išsiaiškinta ir pakankamai patvirtintų duomenų, kad kanabinoidai pasižymi priešvėžiniu poveikiu.

„Taip pat kanabinoidai yra vertinami, kaip tokios paliatyvaus poveikio priemonės vėžio pacientams. Tos vertinimo kategorijos yra labai skirtingos: vartojančių pacientų kūno masė (svarbu, ar ji mažėja), kalorijų pasisavinimas, apetitas, pykinimas, skausmo slopinimas, kaip jaučiasi pacientas. Visi tokie poveikiai irgi yra vertinami, vykdomi tyrimai, kol kas duomenų, patvirtinančių, kad kanabinoidai pasižymėtų stipriu poveikiu, lyginant su placebu, nėra daug sukaupta“, – kalbėjo mokslininkas.

Kaip priduria K. Sužiedėlis, šiandien kai kurios organizacijos, kurios teikia rekomendacijas vartoti ar nevartoti vienokius ar kitokius preparatus, iš tiesų nėra patvirtinusios jokių rekomendacijų vartoti kanabinoidus vėžio pacientams, taip pat ir CBD.

„Bet vėžio pacientai naudoja preparatus, mes su jais bendraujame, klausiame, jie patys dalinasi savo potyriais, todėl negalime atmesti, kad kanabinoidai turi teigiamą poveikį, bet rimtų argumentų, kad tai būtų patvirtinta, irgi nėra“, kalbėjo mokslininkas.

Kęstutis Sužiedėlis

Preparatai su CBD, tiek natūralūs, tiek ir sintetiniai, yra patvirtinti kai kuriose šalyse, kaip paliatyvaus poveikio priemonės. Mokslininkas priduria, jog tokių šalių nėra daug.

„Kiek aš pamenu, tai yra JAV ir Kanada, ten yra patvirtinta, kad juos (CBD preparatus – red. pastaba) rekomenduojama naudoti kaip paliatyvaus poveikio priemones, bet tyrimai, kuriais bandoma pagrįsti šitą vartojimą, rodo, kad pagalba vartojant CBD ekstrakto preparatus yra nežymiai didesnė už placebinius preparatus. Pacientui gali būti, kad jau tokios informacijos užtenka, nes yra pastebimas nežymus teigiamas ekstrakto efektas, lyginant su placebu. Tai yra labai nestiprus argumentas, vertinant moksliniu požiūriu, kadangi tie skirtumai yra nereikšmingi. Nežymūs privalumai yra stebimi ir fiksuojami, tuo pagrindu ir yra naudojami šie preparatai“, kalbėjo mokslininkas.

Kaip priduria K. Sužiedėlis, yra ir kita medalio pusė: yra duomenų, kad tie patys kanabinoidai gali turėti ir vėžio vystymosi skatinimo poveikį.

„Šiandien imti ir kažką pasakyti labai konkretaus apie tai yra ypatingai sunku, kadangi yra mokslinių argumentų, kurie rodo, kad kanabinoidai gali tiek slopinti, tiek ir skatinti vėžio vystymąsi. Ir ką daryti gydytojui, turint tokią informaciją, jis, žinoma, nerekomenduos pacientams vartoti kanabinoidų, nes jis gali taip ir pakenkti. Reikalingi tolimesni tyrimai“, – kalbėjo K. Sužiedėlis.

Profesorius pataria pacientams, kurie visgi apsisprendžia vartoti CBD preparatus, nenaudoti tų preparatų labai ilgą laiką be pertraukos.

„Būtų gerai, jeigu jie nenaudotų preparatų ilgiau negu dvi savaites be pertraukos, o pagrindinė rekomendacija – galbūt geriau ir iš viso jų nenaudoti“, – kalba Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas.

Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas mano, kad kanabinoidinių preparatų vartojimas turėtų būti gydytojų kontrolėje, labai atsargiai ir tam tikroms pacientų grupėms, kurioms jie yra reikalingi.

„Žmonės dažnai vartoja kitas maisto papildų dozes, nei jiems yra paskirtos, praktiškai pradeda žaisti su šiomis medžiagomis, todėl kažkoks pavojus yra be abejonės. Kažkada mums buvo atvežę tuos aliejus iš užsienio, tai jokio ypatingo efekto nejautėme, bet tai buvo pakankamai seniai“, kalbėjo J. Kalibatas.

Julius Kalibatas

Pasak profesoriaus, yra daug straipsnių, kurie parodo, jog nedideli CBD preparatų kiekiai veikia raminančiai, nuima stresą, o taip pat sustiprina ir imunitetą, tačiau viskas priklauso nuo kiekio.

„Ypatingai pandemijos metu yra nerimo sindromas ir įvairiausių lygių depresijos, todėl manau, kad kanabidiolio vartojimas padidės, ir kitų panašių preparatų. Juos vartoti reikėtų tam tikrais ciklais, o ne metų metus. Ir aš sakyčiau, kad reikalinga gydytojo kontrolė, kuris turi stebėti, kokia yra situacija, koks yra poveikis. Tie, kurie gyrė, visada ras ir daugiau faktorių, kad tai yra veiksminga. Tie, kurie prieš, visada suras neigiamas savybes“, kalbėjo profesorius.