Kelia kopijavimo klausimą

Bankrutavus Lietuvos kino akademijai pernai Lietuva liko be jos organizuotų „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų. Už šių metų pasiekimus, priešingai – bus išdalinti apdovanojimai net dvejuose renginiuose. Lapkritį vėl įvyks „Sidabrinės gervės“ – jų organizavimo ėmėsi Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA), kuri 2008 m. ir pradėjo organizuoti šį renginį, tik vėliau, po trejų metų, buvo jį perdavusi Lietuvos kino akademijai.

2021 m. sausio 9 dieną vyks Nacionaliniai kino apdovanojimai, kuriuos steigia ir teikia Lietuvos kino centras. Tačiau kuo jie skirsis nuo „Sidabrinių gervių“?

„Labai susidomėjęs stebiu situaciją, kuri dabar vyksta tarp „Sidabrinių gervių“, kurios jau turi vardą ir Lietuvos kino centro apdovanojimų, kurie dar neturi nei vardo nei formos, bet jau paskelbta, kad renginys vyks tiesioginiame LRT eteryje su transliacija iš Rotušės ir kino kūrėjai jau gali teikti paraiškas. Įdomiausia, kad viskas prasideda nuo to, kaip sakoma, norėjom kaip geriau, o gavosi kaip visada. Kopijuojam ir neslepiam! Nauji kino apdovanojimai prasideda nuo senų gervių copy-paste“, – feisbuke rašė M. Tyla.

Nacionalinių kino apdovanojimų nuostatai

Pasak jo, internete jau kaip anekdotas vaikšto dokumentas – Lietuvos kino apdovanojimų nuostatai, kurie yra patvirtinti Lietuvos kino centro direktoriaus spalio 16 d. įsakymu. „Man toks klausimas – kas ten dabar direktorius , jei senojo nebėra, o naujas dar nepradėjo dirbti. Bet, sakykim, ok, gal kažkas laikinai eina pareigas ir dirba pagal ankstesnio sudėliotus dedlainus. Bet paruošti 10 lapų ir nesužiūrėti, paskutiniam palikti „Sidabrinės gervės“ ir LiKA logotipai, plius juodu ant balto parašyta Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nuostatai... Chebra, nesolidu.
Visi mes turim studentų praktikantų, būna klaidų, kam nepasitaiko. Bet taip mes tik matom, kad nauji kino apdovanojimai yra tie patys seni, tik kitoje rankoje. Tiktai tada klausimas, ko ta kita ranka nori?“, – svarstė jis, taip pat keldamas klausimą apie šio renginio koncepciją.

„Išvis – kokia gali būti apdovanojimų koncepcija, kai tu jau esi institucija, kuri dalina pinigus kino kūrėjams? Tai dabar tiems, kuriems jau buvo duota pinigų, dar bus pridėtas vardinis šautuvas ar dar kažkoks prizas, nupirktas iš valdiškų pinigų? Ar šį kartą LKC jau atkreips dėmesį ir į tuos, kam rėmimo neskyrė? Ir kaip dabar turės sumažėti kino finansavimas, kai reikės atrasti eilutę dar ir kino apdovanojimų renginiui ir, dar geriau, kai atrankos komisija gaus algą? O mes gi visi žinome, kad be tam tikrų komercinių sudedamųjų dalių tokie renginiai nevyksta“, – dėstė M. Tyla.

„Alternatyva visada yra gerai. M.A.M.A irgi turėjo T.Ė.T.Ę, ir man tikrai gaila, kad tų alternatyvos apdovanojimų neliko. Kaip ir visi teisingi kritikų dūriai buvo tik stumiantys į priekį daryti geriau. Bet taipogi aš visada laikausi nuomonės, kad geriau jungtis ir padaryti stipriau, nei skirstytis ir daryti silpniau. Tai šiuo atveju LKC apdovanojimai, nepykit, bet rimtai neatrodo, kai viskas prasideda nuo primityvaus kopijavimo ir neaišku kur veda“, – rašė M. Tyla.

Vadina technine klaida

LKC direktorės pareigas šiuo metu laikinai eina Irma Šimanskytė, tačiau į Delfi klausimus atsakė su šia situacija geriau susipažinusi LKC Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė, pasak kurios, logotipai dokumentuose liko dėl techninės klaidos, o naujųjų apdovanojimų nuostatai yra skirtingi nuo „Sidabrinių gervių“.

„Lietuvos kino apdovanojimų tema viešoje erdvėje kalbėjome nemažai nuo praėjusių metų, kai buvo ieškoma kelių išgelbėti apdovanojimus ir Lietuvių kino akademiją, kuri patyrė bankrotą. Visgi po keleto bandymų išsaugoti akademiją ir faktiškai ištikusio bankroto bei diskusijų su kino kūrėjus vienijančiomis profesinėmis organizacijomis, buvo nutarta versti naują lapą ir imtis nelengvos užduoties kurti naujus.

Šie darbai pradėti dar pernai, o kovo mėnesį prieš pat karantiną pakvietėme industriją ir visuomenę į pirmąjį koncepcijos pristatymą bei pradėjome diskusijas, kuriomis ir rėmėsi šio pusmečio darbai ir šių diskusijų dėka turime Lietuvos kino apdovanojimų nuostatus. Apgailestaujame dėl apmaudžios techninės klaidos, gerbiame Lietuvių kino akademijos indėlį į mūsų visų istoriją. Centras daugelį metų rėmė Akademiją ir iki pat paskutiniųjų akimirkų palaikė siekį ją išgelbėti. Norime patikinti, kad Lietuvių kino akademijos ir Lietuvos kino apdovanojimų nuostatai yra skirtingi. Jie gimė bendradarbiaujant su 7 kino kūrėjus vienijančiomis organizacijomis (Asociacija „ASIFA Lietuva“, Autorinio kino aljansu, Lietuvos aktorių gildija, Lietuvos animacijos asociacija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kino operatorių asociacija (LAC), Nepriklausomų prodiuserių asociacija). Dirbome drauge ieškant garbingiausio kelio įvertinti metų geriausius net dvidešimtyje nominacijų. Tai šiandien pats plačiausias žvilgsnis į kino industrijos darbą, kuris nebūtų įmanomas be visų nuoširdaus indėlio“, – teigė D. Butnoriūtė.

Ji sakė interesų konflikto dėl to, kad LKC ir remia kino kūrėjus, ir dalins apdovanojimus, neįžvelgianti.

„ Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos nuostatuose įtvirtintas institucijos tikslas – skatinti ilgalaikį Lietuvos kino srities vystymąsi ir konkurencingumą, rūpintis kino paveldo išsaugojimu. Dokumente įtvirtinta ir centro teisė naudoti Lietuvos kino centro lėšas nuostatuose numatytiems veiklos tikslams ir funkcijoms įgyvendinti, taip pat rengti renginius. Taip pat norime patikinti, kad centro biudžetas skirtas kino gamybai finansuoti nėra ir negali būti naudojamas kitoms veikloms. Čia svarbu atsiminti ir tai, kad Lietuvos kino centras finansiškai rėmė Lietuvių kino akademiją ir apdovanojimus ne vienerius metus, o paskutiniaisiais metais, ištikus krizei, įvertinęs finansines galimybes, ėmėsi ceremonijos organizavimo ir pilnai šį procesą finansavo. Tikime, kad kartu su kino bendruomene bei partneriais LRT sukursime ne tik gražią šventę, bet ir solidų forumą, nustatantį kokybinius nacionalinio kino kriterijus“, – sakė D. Butnoriūtė.

Asociacijos AVAKA, organizuojančios šių metų „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus, direktorius Darius Vaitiekūnas apsiribojo lakonišku komentaru: „Šią situaciją vertinu neutraliai, nes nesinorėtų komentuoti kitos institucijos dokumentų. Žinoma, kiek keista, kad ir nuostatai ir komisijų sudarymo tvarka yra nedaug nutolusi nuo patvirtintų Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nuostatų, o pabaigoje dar ir logotipai naudojami, tačiau tai turbūt žmogiška klaida, neapsižiūrėjimas, kuris tik sukelia šypseną.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)