Pareigūnų reakcija maloniai nustebino

Visureigiu važiuojant iš Druskininkų į Vilnių, dėl iškilusių techninių problemų P. Šidlauskas negalėjo matyti kuro likučio. Likus 15 kilometrų iki Vilniaus miesto ribos, baigėsi kuras ir kelionę teko neplanuotai nutraukti. Nors tokiu atveju dažnas vairuotojas pirmiausia suskubtų skambinti draugams, vilnietis to padaryti negalėjo – jo nelaimei, išsikrovė telefono baterija.

„Kuro bako lygio indikatorius buvo sugedęs, todėl nežinojau, kiek kuro iš tiesų yra likę. Kai teko sustoti, telefonas buvo išsikrovęs, o automobilyje buvo du rytų Europos aviganiai, kurių nenorėjau palikti. Todėl man liko tik du variantai – arba stabdyti pro šalį važiuojančius vairuotojus ir tikėtis, kad jie galės padėti, arba eiti su šunimis prašyti vietinių pagalbos“, – prisimena jis.

Praėjus maždaug 15 minučių, šalia vilniečio sustojo pareigūnų automobilis. Tolesni jų veiksmai vilniečiui pasirodė maloniai netikėti.
Naktinis policijos reidas Viniuje

„Buvau maloniai nustebintas – pareigūnai sustojo ir paklausė, kuo galėtų padėti. Jie ne tik nuvežė iki artimiausios degalinės ir parvežė atgal, bet ir padėjo užpildyti mašiną kuru, palaukė, kol pradėsiu važiuoti, norėjo įsitikinti, ar viskas gerai. Toks rūpestingumas labai pakėlė nuotaiką ir pakeitė požiūrį į pareigūnų darbą“, – įspūdžiais dalijasi P. Šidlauskas.

Ką daryti kelyje pasibaigus kurui: yra keli sprendimo būdai

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pastebi, kad su automobilio gedimais susijusios kelyje pasibaigusio kuro situacijos būdingesnės senesnių automobilių vairuotojams.

„Kuras gali išbėgti pradūrus baką, pramušus vamzdelį. Čia yra rimti gedimai, tačiau jie pasitaiko ne dažnai – nebent važiuojant kur nors miškais žvejoti, grybauti ar medžioti, užvažiavus ant kelmo ar akmens. Gali būti ir taip, kad skydelyje netiksliai rodomas kuro likutis, tačiau tokių bajerių įprastai būna tik su senesniais automobiliais“, – sako A. Pakėnas.

Anot jo, seniau vairuotojai dažniau patekdavo į situacijas, kuomet kelyje pasibaigdavo kuras, todėl vairuotojai tam būdavo pasiruošę.

„Anksčiau, kai kuro davikliai ne visuomet tiksliai rodydavo kuro likutį, atsargesni vairuotojai automobilio bagažinėje veždavosi atsarginio kuro kanistrą. Kelyje atsitikus tokiai bėdai, buvo visai įmanoma pastabdyti vairuotojus ir paklausti, ar jie neturi benzino – niekam toks klausimas nekeldavo neaiškumo, nes tai buvo natūralu“, – sako vairavimo instruktorius.
Kuras

Tačiau šiandien kanistrą su kuro atsargomis būtų galima rasti pas retą vairuotoją. Tad atsidūrus situacijoje, kuomet kelyje netikėtai baigiasi kuras, tenka ieškoti kitų sprendimų.

„Kelyje pasibaigus kurui, yra keli sprendimo būdai. Pirmas – paprašyti kitų automobilių vairuotojų patraukti jūsų automobilį iki artimiausios degalinės. Tačiau tai galima padaryti tik tuomet, jei su savimi turite virvę arba ją turi sustabdytas asmuo. Antras sprendimo būdas – skambinti draugams, jei esate pakankamai arti jų. Kitu atveju galima kviesti techninę pagalbą, kuri teikia kuro atvežimo paslaugą“, – įvardija A. Pakėnas.

Vis dėlto, anksčiau aprašyta vilniečio patirtis rodo, kad kai kuriose situacijose savo telefonu pasinaudoti vairuotojai nebegali. Tokiais atvejais tektų prašyti leidimo paskambinti iš sustabdyto vairuotojo telefono.

„Galima tikėtis, kad sustabdytas žmogus leis pasinaudoti telefonu. Tiesa ta, kad mes nei vienas nesame nuo to apsaugoti. Kelyje toks netikėtumas gali nutikti bet kuriam iš mūsų. Gali būti, kad sustabdytas vairuotojas ir negalės mums pats padėti, tačiau bent jau galės pasidalinti telefonu, kad galėtumėte susisiekti su technine pagalba“, – sako A. Pakėnas.

Važiavimas su degalų likučiais – pavojingas

Kaip teigia „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas, kelyje pasibaigę degalai yra viena iš priežasčių, kodėl transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilį apdraudę klientai kreipiasi į techninės pagalbos tarnybą.

Jis įvardija, jog dažniausiai pagalba kviečiama išsikrovus akumuliatoriui, pradūrus padangą, prireikus avarinio automobilio atrakinimo, užklimpus ir pasibaigus degalams, o kartu su privalomuoju draudimu klientai įgyja teisę gauti nemokamą pagalbą kelyje.
Avarinis sustojimas

„Techninės pagalbos tarnyba nemokamai pristato iki 10 litrų benzino arba dyzelino – klientui tereikia apmokėti sąskaitą už atvežtą kurą. Techninės pagalbos tarnyba mieste įsipareigoja atvykti ne vėliau kaip per 60 minučių, įvykiui atsitikus magistralėse ir greitkeliuose, respublikinės ir rajoninės reikšmės keliuose su asfalto danga – 90 minučių, kituose keliuose – per 180 minučių“, – aiškina G. Petrikas.

Vis dėlto, specialistas įspėja, kad, važiuojant su degalų likučiais, sustojus varikliui gali sutrikti vairo stiprintuvo, stabdžių stiprintuvo darbas, o tokiomis sąlygomis suvaldyti automobilį net patyrusiam vairuotojui tampa sudėtinga – kelyje gali susidaryti labai pavojinga situacija.

„Jeigu leidžiate degalams visiškai išsekti, galite patirti didelių remonto išlaidų. Mat trūkstant degalų gali sutrikti įpurškimo sistemos veikla ir neįvykti degalų mišinio uždegimas. Kai nesudegę degalai patenka į išmetimo sistemą, gali būti pažeisti suodžių filtrai, katalizatorius, kitos kuro sistemos dalys – šios automobilio detalės yra brangios. Dabartinių dyzelinių ir benzininių automobilių degalų tiekimo sistemose slėgis yra aukštas, todėl į sistemą patekęs oras gali padaryti didelės žalos. Po kelionės „tuščiu baku“ degalų tiekimo sistemos gedimai gali pasireikšti iš karto arba tik po kurio laiko. Taigi, įprotis važinėti su paskutiniais degalų likučiais gali smarkiai sutrumpinti degalų tiekimo sistemos „tarnavimo“ trukmę“, – aiškina G. Petrikas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (88)