Po eismo įvykio alytiškis padarė lemtingą klaidą: nesitikėjo, kaip brangiai jam tai kainuos

Vairuodamas be teisių alytiškis Vaidas pateko į eismo įvykį – sukdamas prisiparkuoti į automobilių stovėjimo vietą, kliudė iš dešinės jį lenkusį motociklininką. Nors vyras tikėjosi, kad situaciją pavyks išspręsti taikiai be pareigūnų įsikišimo, jų išvengti nepavyko. Tąkart alytiškiui kilo klausimas: ar tokioje situacijoje jis gaus išmoką iš draudimo ir baudą už važiavimą be teisių, ar gaus tik baudą ir jokios išmokos? Vis dėlto netrukus paaiškėjo, kad šis įvykis jam kainuos gerokai daugiau, nei vyras galėjo įsivaizduoti. Su specialistais aiškinamės, kaip vairuotojai turėtų teisingai elgtis įvykus eismo įvykiui ir kokios klaidos gali brangiai kainuoti.

Alytiškis pasigailėjo: mėgino išvengti išlaidų, bet gavosi atvirkščiai

„Jeigu vairuoji be teisių ir nesi kaltininkas, išmoką draudimo pilnai gauni, kaip ir priklauso, tik tuo pačiu gauni iš policijos baudą už tai, kad vairavai be teisių. Tačiau šioje situacijoje policija nusprendė, kad buvo abipusė kaltė, kadangi aš laikiausi labiau kairės pusės, nei turėjau, ir parkavausi į negalią turinčiojo vietą, tai gavau tik pusę draudimo išmokos – 550 eurų vietoje numatytų 1,1 tūkst. eurų. Motociklininkas buvo nepilnametis, aš jo motinai kompensavau žalą – paprašė 400 eurų, kad neturėtų pretenzijų. Motociklininką nuvežiau iškart į ligoninę, buvome susitarę, kad į policiją nesikreipsime, nes jis kaltininkas, lenkė iš dešinės. Jį nuvežęs į ligoninę, pasišalinau, tačiau įvykis buvo nufilmuotas kito vairuotojo vaizdo registratoriumi ir be policijos jau nebeapsiėjome“, – sako Vaidas.

Nors šioje situacijoje Vaidui tebūtų reikėję sumokėti 700 eurų baudą už vairavimą be teisių, tolesni jo veiksmai norint patirti kuo mažiau nuostolių kišenę patuštino beveik triskart skaudžiau.

„Apsimečiau savo broliu, kuris turi teises, kad nebūtų niuansų. Dėl to samdžiau advokatą, kad eitų į teismą be manęs, o atstovautų už mane brolio vardu. Tačiau, nors ir buvom susitarę su broliu, kad jis nieko prieš, prieš antrą teismo posėdį jis, nors ir gyvendamas Anglijoje, susirado teisėjo duomenis ir viską jam pasakė, jog aš – tai ne jis, ir jis nevairavo, vairavau aš, tik apsimečiau jo vardu. Galų gale, man teko sumokėti ne tik 700 baudą už vairavimą be teisių, bet ir 700 eurų už advokatą, 150 baudą už melagingus parodymus ir 400 eurų sužeistajam, kad neturėtų pretenzijų“, – vardija vyras.

Nutikus eismo įvykiui, neišvengiama klaidų: kaip elgtis?

Įprastai, eismo įvykio vietoje esant nukentėjusių asmenų, kurių turtui padaryta žala, pildoma eismo įvykio deklaracija ir kreipiamasi į draudimo bendrovę, apdraudusią kaltininką vairuotojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vis dėlto Transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus pavaduotojas Tomas Rudzkis pastebi, kad šiose situacijose neišvengiama klaidų.

„Tos klaidos dažniausiai susiję su deklaracijos pildymu ir policijos kvietimo klausimu. Dažniausiai pasitaikanti situacija, sukelianti nesklandumų, – deklaracijoje nenurodoma, kas kaltas, eismo įvykio schema nubraižoma taip, kad iš jos nieko negalima nustatyti. Dažniausiai stresas iššaukia tas klaidas, tačiau nuo jų yra vaistas. Nuo praeitų metų gruodžio mėnesio veikia programėlė draudimoivykiai.lt – surinkus šį adresą telefono naršyklėje, galima nesunkiai deklaruoti eismo įvykį, tokiu būdu nuosekliai surenkama visa reikiama informacija, kuri tiesiogiai yra perduodama draudimo kompanijai. Tai leidžia išvengti bet kokių klaidų, o dokumento pildymo ir žalos atlyginimo procesas vyksta greičiau“, – teigia T. Rudzkis.

Taip pat jis pastebi, kad Lietuvoje skaičiuojama daugiau nei 100 tūkst. privalomuoju draudimu nedraustų automobilių – patekusiems į eismo įvykį, kuriame vairuotojas nebuvo pasirūpinęs privalomuoju draudimu, ne visada aišku, kur tokiais atvejais kreiptis dėl žalos atlyginimo.

„Tokiais atvejais žalą apmoka Transporto priemonių draudikų biuras, o vėliau vyksta išieškojimo procedūros iš kaltininko. Tačiau nukentėjusiam asmeniui dėl to nekyla jokių nepatogumų – patekus į eismo įvykį, kurio kaltininkas nedraustas, nukentėjusiam reikia pasirinkti, į kurią draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo jis nori kreiptis, ir jam bus sumokėta. Tokios situacijos Lietuvoje nėra retos“, – pastebi T. Rudzkis.

Vis dėlto, jis pabrėžia, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, kaltininkas sukeltą žalą turi atlyginti iš savo kišenės.

„Yra atvejai, kai žalą išmokėjęs draudikas ar Transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą sumą – jei paaiškėja, kad kaltininkas buvo neblaivus, pasišalino iš įvykio vietos, padarė žalą tyčia. Tai tokie atvejai, kai eismo įvykiai nutinka ne dėl vairuotojo neatsargumo, o sąmoningų veiksmų, žinant jų pasekmes“, – aiškina jis.

Pavėlavus pranešti apie įvykį, dalį žalos tenka dengti iš savo kišenės

Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCA) esmė – kad nukentėję asmenys greitai gautų žalos atlyginimą, o eismo įvykis kuo mažiau sutrikdytų įprastą jų gyvenimą. Eismo įvykiai atsitinka kasdien, nuo jų niekas nėra apsaugotas, todėl šis draudimas padeda kuo greičiau susiremontuoti automobilį, atlygina patirtas sveikatos sutrikdymo išlaidas.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD) – vairuotojo draudimas, draudžiantis jo civilinę atsakomybę, vairuojant draudimo sutartyje nurodytą automobilį. Kaip aiškina „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas, jei šį draudimą turintis žmogus sukėlė avariją, draudimo bendrovė atlygins žalą dėl jo kaltės nukentėjusiems asmenims: kito avarijoje apgadinto automobilio remonto išlaidas, žalą nukentėjusiems, taip pat ir neturtinę žalą už jų sužalojimus, medicinines išlaidas. Taip pat bus atlyginti nuostoliai, jeigu nulaužėte medį, nuvertėte stulpą, apgadinote atitvarą ar tvorą, šviesoforą ar kelio ženklą.

„Jeigu yra sužeistų asmenų, į įvykio vietą būtina kviesti policijos pareigūnus. Jeigu nukentėjusiųjų nėra ir eismo įvykio dalyviai sutaria dėl kaltės, užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Bet visais atvejais eismo įvykis turi būti formaliai užfiksuotas. Draudėjas privalo pranešti apie įvykį draudikui ir nurodyti įvykio aplinkybes bei kitą svarbią informaciją kuri gali turėti įtakos žalos administravimui“, – pabrėžia G. Petrikas.

Vis dėlto, eismo įvykio dalyviams kai kuriais atvejais kyla neaiškumų dėl to, kas turėtų padengti išlaidas – pavyzdžiui, kai vairuojama neapsidraudus, esant neblaiviam ar neturint teisės vairuoti.

Anot G. Petriko, privalomasis draudimas garantuoja, kad nukentėjusysis bet kokiu atveju gaus draudimo išmoką, todėl draudimo bendrovės atlygina ir neblaivių, ir neturinčių teisės vairuoti vairuotojų sukeltas žalas.

„Tokiais atvejais nukentėjusysis gali įprastai tvarkytis savo automobilį, o draudimo bendrovė šią žalą atlyginti reikalauja iš neblaivaus ar be teisių važiavusio asmens – kaltininko. Taigi, neblaivūs vairuotojai sukeltus nuostolius iš esmės atlygina savo lėšomis, tik žinoma, šis procesas gali užsitęsti, o draudimo bendrovės yra finansinis garantas, leidžiantis nukentėjusiems asmenims greitai gauti net dideles žalos atlyginimo sumas“, – teigia jis.

Taip pat jis prideda, kad draudžiant automobilį svarbu įvertinti, kas dar be savininko jį ketina vairuoti. Nuo to priklauso draudimo rizika ir taikomos sąlygos. Pasitaiko, kad ilgose kelionėse prie automobilio vairo sėda ne tik jo savininkas, bet dalis tėvų duoda automobilį ką tik vairavimo egzaminą išlaikiusioms atžaloms – tai, kad automobilį vairuos kiti asmenys, kurių draudimo rizika skiriasi, būtina numatyti draudžiantis, kad vėliau netektų atlyginti patirtų nuostolių iš savo kišenės.

„Draudikai pastebi, kad avarijose nukentėjusiais pripažinti vairuotojai skuba sutvarkyti draudimo dokumentus, kad galėtų greičiau gauti draudimo išmoką ir sutvarkyti automobilį, o štai kaltininkai informuoti draudikus apie eismo įvykį kartais pamiršta. Pavėlavus pranešti apie eismo įvykį draudikai turi teisę reikalauti regreso, t.y., kad kaltininkas pats apmokėtų iki 20 proc. žalos, nes apsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Įstatymas numato, kad apie eismo įvykį būtina informuoti draudikus per tris dienas, nepaisant to, ar buvo kviesti policijos pareigūnai, ar pasirašyta eismo įvykio deklaracija“, – perspėja G. Petrikas.