Gretimą automobilį trinkteli dažnai: bando apsimesti, kad nieko neįvyko
Kaip pastebi jau 15 metų vairuojanti Aistė, tiek automobilių stovėjimo aikštelėse, tiek prekybos centrų aikštelėse mašinos sustoja gana arti viena kitos, todėl tokios situacijos, kuomet apgadinama greta stovinti mašina, kartais yra tiesiog neišvengiamos – ypač tuomet, kai važiuoji ne savo automobiliu ir nejauti, kaip greitai ir stipriai atsidaro durelės.
„Nesuskaičiuosiu, kiek man kartų taip nutikę. Būna, lipi iš automobilio ir trinkteli šalia stovinčios mašinos dureles. Pirma reakcija – o, Dieve, ir vėl atsitrenkiau, kad tik nesimatytų. Kai buvau pradedanti vairuotoja, visada pasižiūrėdavau, kiek įtrenkiau, bet dabar tiesiog bandau apsimesti, kad nieko neįvyko. Labai džiaugiuosi, kai nėra nieko aplink, nes tada tiesiog nueini, ką tu čia lauksi ar policiją kviesi – kai kuriais atvejais tai tik įbrėžimas, dėl kurio nereikės nei perdažyt, nei poliruot mašinos“, – sako Aistė.
„Turbūt mane visi pasmerks, tačiau aš tokia esu. Gal pernelyg ekspresyviai dureles darinėju, tačiau labai dažnai trinkteliu automobilį ten, kur maža vietos prisiparkuoti. Žinau, čia mano kaltė, tik įdomu – jei aš priliečiu su savo durelėmis kitos mašinos dureles, tačiau ten niekas nesulenkta ir lieka tik įbrėžimas, ar aš privalau laukti savininko? Jei pažeistas tik paviršius, kartais pakanka tik nuplauti“, – svarsto vilnietė.
Tokiais atvejais reikia kreiptis į policijos pareigūnus
Ką daryti pastebėjus, kad atidarant dureles apgadinome greta stovintį automobilį? Ir kas gresia, jeigu nedarysime nieko?
Kaip atsako Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistai, tokiais atvejais reikėtų informuoti automobilio vairuotoją (savininką).
„Jeigu to neįmanoma padaryti, reikėtų pranešti policijai. Pastaruoju metu, vadovaujantis Europos Sąjungos teismų praktika, žala turėtų būti kompensuojama civiline tvarka. Tai draudimo bendrovės kompetencija“, – rašoma Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistų atsakyme žurnalistams.
Priešingu atveju, jei patys radome apibraižytą automobilį, tačiau nežinome, kas tai padarė, taip pat reikia informuoti policiją. Kaip aiškina specialistai, nustatyti kaltininką gali padėti vaizdo fiksavimo kameros, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelėse, daugiabučių, privačių namų teritorijose, taip pat liudininkai, matę būtent tą atvejį.
Vidutinė išmoka už durelėms padarytą žalą siekia 300 eurų
Privalomasis draudimas atlygina tas žalas, kurios įvyksta atsitikus eismo įvykiui – kai vienas judantis automobilis kliudo kitą, net ir stovintį automobilį, tvorą ar dviratį. Iki 2018 m. žala, padaryta stovinčio automobilio, draudimu nebuvo atlyginama, tačiau nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pakeitė praktiką dėl atidaromomis transporto priemonės durelėmis padaromos žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą.
Kaip aiškina „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas, nuo 2018 m. pabaigos tokie įvykiai, kai automobiliams stovint atidaromomis durelėmis užkliudomas šalia esantis automobilis, yra draudžiamieji, nepaisant to, ar transporto priemonės stovėjo, ar judėjo, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar duris atidarė vairuotojas, ar keleivis.
„Lietuvos draudimo” duomenimis, tokių žalų, kurios sukeliamos atidarant dureles, nuosekliai daugėja. Pavyzdžiui, 2020 m. pirmais penkiais mėnesiais registruotos ir sureguliuotos 178 tokiomis aplinkybėmis įvykusios žalos, o vidutinė išmoka sudarė beveik 300 eurų. Tačiau G. Petrikas pastebi, kad tekę registruoti ir tokių žalų, kai užkliudęs kitą automobilį durelėmis klientas sukėlė nuostolių už daugiau nei tūkstantį eurų.
„Dažnai tokio pobūdžio incidentai nutinka perpildytose automobilių stovėjimo aikštelėse, kai žmonės skuba ir neatkreipia dėmesio, koks atstumas yra iki šalia stovinčio automobilio. Dalį žalų sukelia vaikai, kurie atidaro dureles, bet jų neprilaiko, todėl apgadinama greta stovinti transporto priemonė. Dažniausiai per incidentus stovėjimo aikštelėse pažeidžiamas automobilio dažų sluoksnis, įlenkiamas, apgadinamas sparnas arba durelės. Tokiu atveju reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją bei kreiptis ir informuoti draudiką apie eismo įvykį. Kaltininkui žala gali būti atlyginta pagal kasko draudimą, jei jis jį turi, nukentėjusiajam pagal privalomąjį draudimą“, – aiškina G. Petrikas.
Tiesa, jis prideda, kad jei svetima transporto priemonė bus apgadinta, pavyzdžiui, vežimėliu ar pirkinių krepšiu, žala bus atlyginta tik tiems asmenims, kurie yra apsidraudę asmens civilinės atsakomybės draudimu.
„Ar patyrėte žalą, ar sukėlėte žalą kitam – visada užfiksuokite įvykio faktą, mobiliuoju telefonu nufotografuokite apgadinimus ar kitus nuostolius ir iškart kreipkitės į draudimo bendrovę. Be poilsio dienų visą parą dirbantys konsultantai jums patars, ką daryti toliau. Apgadinus svetimą automobilį ir turtą niekada negalima pasišalinti iš įvykio vietos, nes tai užtraukia labai rimtas pasekmes. Dauguma aikštelių prie parduotuvių yra filmuojamos, taip pat visada būna liudininkų, todėl atsakomybės išvengti nepavyksta. Nukentėjusiam asmeniui paliktas raštelis – taip pat ne išeitis, nes nesušvelnina pažeidimo ir nepadeda išvengti administracinės atsakomybės“, – perspėja G. Petrikas.
