Statistika krypsta į blogąją pusę
Šią liūdną tendenciją patvirtina pastarojo meto eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, palyginimas. Dar 2017 m. sausio-vasario mėnesiais šalies keliuose viso buvo užfiksuoti 359 eismo įvykiai, kurių metu sužeisti 429, o žuvo – 28 eismo dalyviai.
2018 m. sausio-vasario mėnesiai šalies keliuose baigėsi dar liūdniau. Šiuo laikotarpiu šalies keliuose viso užfiksuoti 426 eismo įvykiai, kurių metu sužeisti 482, o žuvo 34 eismo dalyviai.
Taigi, šiemet per pirmuosius du mėnesius įvyko 67 eismo įvykiais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Sužeistųjų – 53 eismo dalyviais daugiau. Žuvusiųjų taip pat daugiau – per šių metų pirmuosius du mėnesius žuvo 6 eismo dalyviais daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Išlieka ta pati paros meto, kuriuo fiksuojami eismo įvykiai, tendencija. Šių metų sausio-vasario mėnesiais tamsiuoju paros metu keliuose suskaičiuojama 68 proc. žuvusiųjų, tuo metu 32 proc. žuvusiųjų tenka šviesiajam paros metui. Tiesa, sužeistųjų pasiskirstymas paros meto atžvilgiu yra priešingas – šviesiuoju paros metu sužeistųjų buvo 62 proc., tamsiuoju paros metu – 38 proc.
Šių metų sausio-vasario mėnesiais daugiausiai sužeistųjų fiksuojama Kauno apskrities keliuose – 124. Praėjusių metų pradžioje Kauno apskritis sužeistųjų skaičiumi, kuris siekė 155, taip pat lenkė visas kitas apskritis.
Antroje vietoje pagal sužeistųjų keliuose skaičių taip pat abiejų metų sausio-vasario mėnesiais išlieka Vilniaus apskritis. Šių metų pradžioje čia būta 119 sužeistųjų, pernai metų pradžioje – 140.
Vis dėlto, šių metų sausio-vasario mėnesiais daugiausiai žūčių fiksuojama Vilniaus apskrities keliuose – 11, kuomet Kaune suskaičiuojamos 9 žūtys.
Dažniausios eismo įvykių priežastys išlieka tos pačios
Lietuvos kelių policijos tarnybos skelbiamoje eismo įvykių suvestinėje galima pastebėti, kurios eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, pagrindinės priežastys kartojasi dažniausiai. Anot Lietuvos policijos atstovės Marijos Kazanovič, šių ir praėjusių metų pradžios avaringumo priežastis lyginti dar ankstoka.
„Dar tikrai nedaug laiko praėjo, kad būtų aiškios tendencijos ir skirtumai. Vis dėlto, pagrindinės eismo įvykių priežastys išlieka panašios“, – pastebi M. Kazanovič.
2018 m. sausio–vasario mėnesiais dažniausiai fiksuotas pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas (22 proc. eismo įvykių) bei pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama (taip pat 22 proc. eismo įvykių).
Didelę dalį eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, lėmė pėsčiųjų atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų nenaudojimas (19 proc. eismo įvykių).
15 proc. žūčių šių metų pradžioje įvyko dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo taisyklių pažeidimo, 9 proc. – dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar leistino greičio viršijimo, 7 proc. dėl galimai sutrikusios sveikatos.
Stebisi, kad imamasi pavienių akcijų, o ne realių veiksmų
O kaip šiuos pokyčius vertina saugaus eismo ekspertai? Artūras Pakėnas pastebi, kad spaudoje dažniau matomi policijos ir Susisiekimo ministerijos pranešimai apie vykdomas akcijas ir gerėjančią vairavimo kultūrą, o apie problemas kalbama tyliau.
„Neretai bandoma pasidžiaugti ir žuvusių skaičiaus sumažėjimu, kuris realiai įvyko 2016 m., lyginant su 2015 m. Tas kritimas pradžiugino valdžią ir galimai buvo pagalvota, kad viskas vyksta gerai. Bet, matyt, ne visai gerai, nes šis skaičius vėl didėja“, – teigia saugaus eismo ekspertas.
A. Pakėnas pabrėžia, kad 2017 m. atsirado naujasis ANK (administracinių nusižengimų kodeksas), kuris tarsi turėjo pagerinti situaciją – tik gal dar nespėjo?
„O realiai, ar jūs matote kokius realius veiksmus, ne akcijas? Iki šiol „testuojami ir bandomi“ naujausi greičio matuokliai. Tie sektoriniai, kurie matuoja ne momentinį, o atstumo pravažiavimo greitį. Gal bus rimta priemonė, bet ji dar neveikia“, – svarsto pašnekovas.
Saugaus eismo ekspertas pastebi, kad jau seniai tose šalyse, kuriose eismo įvykių ir juose nukentėjusių eismo dalyvių skaičiai sumažėjo, taikoma mažesnė greičio viršijimo tolerancija.
Taip pat jis mano, kad padėtį keliuose galėtų padėti pataisyti baudos balų grąžinimo sistema, apie kurią šiuo metu politikai nenori kalbėti. Ekspertas mano, kad ši priemonė turėtų stiprų efektą ir būtų labai naudinga.
„Aš net nedrįstu sakyti, kokia ji pas mus, nes visi tyli kaip vandens prisėmę į burną. Bet garsiai įvardinti nedrįsta. Galbūt gali padėti ir baudos balų sistema. Tačiau pasigendame kažkokios sistemos – bendros valstybės vizijos“, – teigia jis.
Yra numatytos dvi institucijos šiai nemaloniai statistikai gerinti – Eismo saugumo Taryba ir Valstybinė eismo saugumo komisija. Vis dėlto, A. Pakėnas apgailestauja, kad jų veiklų rezultatų nesigirdi ir nesimato.
