Brangiausiai kainuojančios klaidos: Top 10 dažniausių nusižengimų kelyje

Policijos pareigūnai pastebi, kad kai kurios eismo taisyklės tampa rimtu galvos skausmu daugeliui vairuotojų. DELFI sudarė TOP 10 dažniausių nusižengimų, už kuriuos tenka nemenkai paploninti piniginę.

2017 m. policijos pareigūnai šalies keliuose nustatė 431 056 eismo taisyklių pažeidimus. Akivaizdūs „lyderiai“ – greičio viršijimas, kelio ženklų nepaisymas ir saugos diržų nenaudojimas. Kokios atsakomybės galima tikėtis už populiariausius pažeidimus ir kokius sprendimus mato specialistai?

1. Nustatyto važiavimo greičio viršijimas

(183 091 atvejis)

Atsakomybę numato Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) 416 straipsnis.

Pernai tai buvo populiariausias vairuotojų nusižengimas – beveik kas antras atvejis, kuomet eismo dalyviai pažeisdavo eismo taisykles, šie būdavo baudžiami už greičio viršijimą.

Bausmės už greičio viršijimą skiriamos atsižvelgiant į tai, kiek kilometrų per valandą greitis buvo viršijamas. Jei buvo viršijama ne daugiau kaip 10 km/val – vairuotojams skiriamas įspėjimas.

Viršijant greitį tarp 10 ir 20 km/val, skiriama 12-30 Eur bauda, atitinkamai greičio viršijimas tarp 20-30 km/val „kainuos“ tarp 30-90 Eur, o greičio viršijimas tarp 30 ir 40 km/val užtraukia vairuotojams 120-170 Eur baudą. Nustatytą greitį viršijant dar labiau, skiriamų baudų dydis gali siekti ir 550 Eur.

Jei greitį viršijantis asmuo neturi teisės vairuoti, už greičio viršijimą jam teks susimokėti iki 700 Eur.
Pradedantiesiems vairuotojams greitį viršijus daugiau nei 30-40 km/val, teisė vairuoti atimama 3-6 mėnesių laikotarpiui. Viršijus daugiau, teisė vairuoti atimama metams.

2. Kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas ar kiti KET pažeidimai

(122 809 atvejai)

Atsakomybę numato ANK 417 straipsnis.

Už pažeidimus, kuomet nepaisoma kelio ženklų, ženklinimo ar nesilaikoma kelių eismo taisyklių (KET), gresia 30-170 Eur baudos. Pavyzdžiui, važiavimas per raudoną šviesoforo signalą gali užtraukti 60-90 Eur baudą. Nepraleisdami transporto priemonės su mėlynos ir raudonos spalvų švyturėliais ir specialiais garso signalais, turėsite susimokėti 90-140 Eur baudą. Kai kuriais atvejais gali tekti atsisveikinti ir su teise vairuoti 1-6 mėnesiams.

3. Saugos diržų (vairuotojų ir keleivių) nenaudojimas

(16 625 atvejai)

Atsakomybę numato ANK 432 straipsnis.

Jei nesinaudojama saugos diržais, mažiems vaikams pritaikytomis sėdynėmis, motociklininko šalmais – vairuotojams ir (ar) keleiviams užtraukiama 30-50 Eur bauda. Pakartotinis pažeidimas – 60-90 Eur bei gali būti atimama teisė vairuoti 1-2 mėnesiams.

4. Pėsčiųjų KET pažeidimai

(11 824 atvejai)

Atsakomybę numato ANK 428 straipsnis.

Važiuojamosios kelio dalies perėjimas draudžiamoje vietoje, kelio ženklų ir ženklinimo nepaisymas pėstiesiems užtraukia 20-40 Eur baudą. Tokia pat suma baudžiami ir mopedų, lengvųjų keturračių, motociklų ir dviračių vairuotojai bei vadeliotojai, nepaklusę eismo taisyklėms. Jei pažeidimo atveju apgadintas turtas, bauda iškyla iki 40-60 Eur, o jei nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata – 90-140 Eur.

5. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas

(11 025 atvejai)

Atsakomybę numato ANK 415 straipsnis.

Vairavimas neapsidraudus privalomuoju draudimu užtraukia 60-120 Eur baudą. Vairavimas su suklastotais, uždengtais ar kitaip užmaskuotais arba pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais „kainuoja“ 240-340 Eur, o tuo pačiu gali būti atimamos teisės 6-12 mėnesių.

6. Dviračių vairuotojų KET pažeidimai

(10 413 atvejai)

Atsakomybę numato 428 straipsnis.

Nepaklusimas eismo taisyklėms dviratininkams užtraukia 20-40 Eur baudą. Važiavimas dviračiu esant neblaiviam ir vengimas pasitikrinti blaivumą gali užtraukti baudą iki 200 Eur.

7. Neblaivūs vairuotojai

(9 844 atvejai)

Atsakomybę numato ANK 422 ir 427 straipsniai bei Baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalis.

Perdavimas vairuoti transporto priemonę apsvaigusiam asmeniui užtraukia 90-140 Eur baudą. Neblaivūs pradedantieji vairuotojai baudžiami 230-300 Eur bauda. 300-450 Eur baudos bei teisės vairuoti atėmimas 1-1,5 metų gresia lengvą girtumą turintiems vairuotojams, o apsvaigusiems nuo narkotinių medžiagų – 300-860 Eur.

8. Transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimas

(7 959 atvejai)

Atsakomybę numato ANK 415 straipsnio 2 dalis

Neįregistruotos ar neperregistruotos, be valstybinės techninės apžiūros ir kitų naudojimo reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės vairavimas užtraukia 30-40 Eur baudą

9. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti

(7 800 atvejų)

Atsakomybę numato ANK 424 straipsnis.

Leidimas vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės to daryti, užtraukia 60-120 Eur baudą. Vairavimas neturint teisės vairuoti užtraukia 300-450 Eur baudą, o vairavimas tuomet, kai teisė vairuoti yra atimta – 450-700 Eur baudą.

10. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, KET nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas

(3 149 atvejų)

Atsakomybę numato ANK 420 straipsnis.

Lenkimas vietose, kuriose KET draudžia lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse ar pavojingą situaciją sukėlęs pažeidimas užtraukia 170-230 Eur baudą bei teisės vairuoti atėmimą 3-6 mėnesiams. Neturintiems teisės vairuoti, bauda didesnė – 300-600 Eur.

Chuliganiškas vairavimas užtraukia 450-550 Eur baudą bei teisės vairuoti atėmimą 1-2 metams. Neblaiviems vairuotojams bauda didesnė – 750-1000 Eur.

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Revita Janavičiūtė pabrėžia, kad siekdami užtikrinti eismo saugumą bei mažinti pažeidimų skaičių, šalies policijos pareigūnai nuolat aktyviai vykdo sustiprintas žmonių ir eismo saugumą užtikrinančias prevencines bei tikslines kontrolės priemones.

Saugaus eismo ekspertas siūlo, kaip išauklėti vairuotojus

Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad populiariausių vairuotojų nusižengimų dešimtuko pozicijos jo nestebina.

„Nebent stebina tai, kad per mažai nubausta. Taip pat stebina per mažai nubaustų už naudojimąsi telefonais – policija labai mažai kreipia į tai dėmesio. Vos viena akcija per metus. O reiškinys – pavojingas ir masinis“, – teigia ekspertas.

A. Pakėno patarimas, kaip kovoti su dažniausiais pažeidimais šalies keliuose – daugiau užsiimti vairuotojų auklėjimu, o ne baudimu.

„Visi verkia, kad pas mus tik baudžia, o ne auklėja – man juokinga, kai 30 metų „vaikelis“ verkia, kad jo neauklėja, o atima teises, kai šis lekia 150 km/val greičiu ten, kur galima važiuoti 90 km/val greičiu. Ką čia auklėti? Auklėjimas kitur – kai asmuo netyčia pažeidžia ir nedaug – va tada gal įspėjimas. Todėl galima eiti link auklėjimo, jei taip nori“, – svarsto jis.

Saugaus eismo ekspertas tikina, kad pirmiausia reikia prisiminti bausmės neišvengiamumo principus – jie pas mus nebeveikia ir todėl tikėtis rezultatų sunku.

„Ką galima be to daryti – įvesti balų sistemą, kaip yra buvę. Va ir bus auklėjimas – surinksi balų netoli atėmimo ribos ir važiuosi kaip išauklėtas“, – aiškina jis.

A. Pakėno teigimu, esama ir daugiau būdų, išvardintų nusižengimų keliuose prevencijai nei baudų taikymas.

„Reikėtų dažniau taikyti ne tik baudas, bet ir paskaitų, mokymų lankymus už savo pinigus, kaip dabar turi daryti dalis pažeidėjų – tiesiog reiktų išplėsti pažeidimų ratą, už kuriuos skiriami papildomi kursai ir pokalbiai su psichologais“, – teigia saugaus eismo ekspertas.

Anot jo, dažniau reikėtų taikyti ir tokią nuobaudą, kuomet, surinkus kažkiek balų, reikėtų perlaikyti teises.

„Va ir bus auklėjimas – teisių neatimti, bet perlaikyti pasivaikščiojus savaitėlę pas psichologus“, – siūlo A. Pakėnas.