Prieškalėdinis pasiruošimas baigėsi prastai

„Prieš šventes buvo nupoliruoti laiptai, eidamas jais paslydau ir buvo toks neatsargus judesys, griebiausi už turėklo ir toje vietoje jis įtrūko“, - apie savo nesėkmę pasakoja Tomas (vardas redakcijai žinomas). Tąkart, laimei, vyras nesusižeidė ir atsipirko tik išgąsčiu bei poreikiu taisyti sulaužytą laipto porankį.

Nusiuntęs draudimo bendrovei reikiamus duomenis, Tomas dėl remonto kreipėsi į laiptus gaminusius meistrus. Vėliau draudimo atstovams buvo pateikta darbų sąmata ir įvykdytas žalos apmokėjimas. Vyras džiaugiasi, kad formalumus pavyko sutvarkyti greitai. Tam, kad bendrovė galėtų padengti tokio pobūdžio žalas, reikalinga, jog į namų bei turto juose draudimą būtų įtraukta „Kitų nenumatytų atvejų“ rizika.

BTA turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė pasakoja, jog daugiau nei trečdalis bendrovės klientų, draudžiančių savo namus ir turtą juose, renkasi plačiausią draudimo paketą, į kurį įeina ne tik apsauga nuo ugnies, vandens, bet ir „Kitų nenumatytų atvejų“ rizika: „Ši rizika apima visus netikėtus įvykius namuose, kurie nutinka draudėjui negalint to numatyti, išvengti. Tai nėra atskira draudimo forma, o viena iš turto draudimo rizikų.“

Anot specialistės, tokie įvykiai atsitinka staiga ir netikėtai, o juos sukelia kasdienė veikla: „Pavyzdžiui, žmogus nešė sofą, užkliuvo ir nulaužė laiptų turėklus ar siurbdamas kilimą netikėtai nuvertė ir sudaužė televizorių. Taip pat atvejai, kai žmogus paslydo vonioje ir sulaužė dušo kabinos duris ar lango rankeną, išpylė dažų skardinę, apliedamas grindų dangą ir taip ją sugadino.“ Anot V. Širmelytės, kasmet bendrovė sulaukia per 500 pranešimų apie tokius įvykius.

Laiptų slidumas – išsprendžiama problema

Dėl slidžių laiptų žmonės ne tik patiria traumų, bet stipresnis slydimas gali baigtis tragiškai. MB „Vaido laiptai“ direktorius Vaidas Jurgelaitis sako, kad to įmanoma išvengti. Pirmas patarimas – dengti laiptus ne laku, o alyva: „Medį padengus alyva, liečiant neslysta pirštai. Aišku, su vilnonėmis kojinėmis galima slystelti, bet realiai tu jauti medžio struktūrą. Alyva už laką atsparumo atžvilgiu dešimčia procentų silpnesnė. Manau, kad tai yra niekas, turint omenyje saugumą.“

Dar patikimesnis būdas išvengti laiptų slidumo – specialiu šepečiu (šukavimas) arba smėliavimo būdu paruošiamas medis tampa šiurkštus, sendintas, groblėtas: „Ant tokių laiptų, padengtų alyva, paslydimo tikimybė – gerokai mažesnė. Lietuvoje matoma tendencija, kad žmonės renkasi natūralesnį bei ekologiškesnį produktą, o natūralus gaminys – visada šiurkštesnis, nes užbaigiamasis šveitimas nėra toks smulkus kaip dengiant laku.“

Saugiausi ir ilgaamžiškiausi laiptai: kaip pasirinkti teisingai

V. Jurgelaitis sako, kad dėl saugumo nuolat atlieka porankių patvarumo bandymus. Kalbant apie medinius porankius, specialisto teigimu, saugumui itin svarbu tinkamo dydžio ir storio statramsčiai, užpildai, o ir pats apvalus porankis privalo būti bent 45 mm. diametro. Atstumas tarp grindų ir porankio viršaus – nuo 90 cm. iki 1 metro.

Vis dėlto, ilgaamžiškiausi ir patvariausi, Vaido teigimu, metaliniai porankiai: „Tai būtų 8 milimetrų arba 1 centimetro storio metalo lakštas, gali būti pjaustytas individualiais raštais. Staklėmis galima išpjaustyti bet kokius pageidaujamus raštus. Tai būtų pats stabiliausias pasirinkimas, kurį išlaužti praktiškai neįmanoma.“

Kokie laiptai yra patys saugiausi? Pašnekovas pirmiausia primena, jog, nepriklausomai nuo laiptų projekto, svarbu dėti apsaugines tvoreles, kad laiptais be suaugusiųjų priežiūros negalėtų eiti vaikai iki 6 metų. Kalbant apie laiptų aukščius – optimaliausias pėdos kėlimo aukštis yra 17-19 cm. Vienai pėdai skirtas plotas turėtų siekti bent 24 – 25 cm ir daugiau.

Kai kuriuose namuose įrengtus laiptus, vadinamus „lokio pėda“, ekspertas vertina kaip galimą, tačiau ne itin patogią ir nesaugią alternatyvą: „Tai yra išsigelbėjimas tiems, kurie neturi galimybės pasididinti laiptų angos. Palyginimui galima sakyti, kad tai – beveik kopėčios, skirtos statybininkui užlipti, pasidėti kažką į palėpę, tačiau dažnam naudojimui ar vaikams lipti jie nėra pritaikyti.“
Vasarė Širmelytė.

Kovoja su sukčiavimo atvejais

V. Širmelytė pasakoja apie procesus, įvykus draudiminiam įvykiui: „Klientas privalo užregistruoti žalą, pateikti informaciją apie visas įvykio aplinkybes ir prireikus pateikti daikto įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Tai gali būti parduotuvės čekiai, banko pavedimo kopija ar, jei daiktas įsigytas internetu – internetinės parduotuvės užsakymo įvykdymo informacinis laiškas. Jei tokių dokumentų nėra, gali pagelbėti nuotraukos, patvirtinančios, kad nukentėjęs daiktas buvo namuose ir iki įvykio.“

Anot turto draudimo specialistės, viena iš sąlygų, kad žala galėtų būti atlyginta remiantis „Kitų nenumatytų atvejų“ rizika – turtas turi būti sugadintas netyčia dėl žmogaus kaltės: „Draudimo bendrovės kovoja su sukčiavimo atvejais ir vengia situacijų, kuomet atėjus laikui, pvz., keisti televizorių, jis „netyčia“ iškrenta iš rankų.“

Pašnekovė sako, jog jos atstovaujamos bendrovės klientai yra sąžiningi ir į draudimą kreipiasi, norėdami atgauti pinigus už patirtus nuostolius, taip susimažinti finansinę naštą. Tokių žmonių bendravimas – visada aiškus ir atviras: „Sąžiningai besikreipiantys klientai yra geranoriškai linkę bendrauti, pateikia visą žalos administravimui reikiamą informaciją bei dokumentus.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (133)