Draudimo bendrovės BTA turto draudimo specialistės Vasarės Širmelytės teigimu, kasmet žiemos metu kartojasi kone tokie patys gedimai: genda šildymo katilai, dūžta telefonai ir televizoriai, patalpas užlieja vanduo.

„Pastebime, kad dažniausiai šie gedimai įvyksta dėl trijų priežasčių – neatsargaus žmonių elgesio, netinkamo prietaisų naudojimo ir jų nusidėvėjimo. Norėtųsi paraginti visus būti atsargesniais ir, jei tik įmanoma, užbėgti tokiems įvykiams už akių.

Taip patirsime mažiau įtampos, kurios šiuo metu netrūksta, ir išvengsime galvos skausmo, kaip išgyventi sugedus būtiniems daiktams, kurių dėl karantino ribojimų gali nepavykti greitai suremontuoti. Šiuo metu gali būti itin sudėtinga rasti ir į namus išsikviesti meistrą“, – sako V. Širmelytė.

Užliejimo kaltininkas – grindinis šildymas

Vieni dažniausių gedimų namuose, kurie nutinka ne tik per šventes ir nuo kurių patys gyventojai vargiai gali apsidrausti, yra trūkę ar kitaip pažeisti vandens vamzdžiai. Tokie atvejai pavojingi ir todėl, kad gresia ne tik nuosavų, bet ir kaimynų patalpų užpylimu vandeniu.

Pasak V. Širmelytės, statistika rodo, kad dažniausiai tokios situacijos susiklosto trūkus vamzdžiams, vandens žarnelėms, sugedus gyvatukų čiaupams, skalbyklėms. Užpylimas kartais tampa ir užmaršumo ar neatsargumo pasekme – vandeniui ištekėjus iš dušo kabinų arba vonių.

„Didžioji dalis vandens užpylimo atvejų fiksuojama būtent daugiabučiuose, ypač nerenovuotuose ir pastatytuose dar sovietiniais laikais. Vis dėlto nemažai incidentų pasitaiko ir naujuose individualiuose namuose, o kai kurie atvejai būna gana netikėti. Pavyzdžiui, fiksavome įvykį, kai individualaus namo pirmame aukšte per lubas dėl neaiškių priežasčių pradėjo sunktis vanduo, o atvykus meistrams paaiškėjo, kad jis bėga per išsimovusius grindinio šildymo vamzdelius. Gyventojai patyrė nemažai nuostolių, nes vanduo ne tik sugadino lubas, bet ir ieškant priežasties teko išdaužyti grindų plyteles“, – pavyzdžiu dalijasi specialistė.

Daugiausia nuostolių patiriama, kuomet avarijos įvyksta gyventojams išvykus iš savo būsto – greitai nepastebėjus prakiurusio ar trūkusio vamzdžio, gali būti užtvindyti net keli apačioje esantys butai ar aukštai. V. Širmelytė sako, kad šiemet gyventojai šventes sutiks savo namuose, tad tikėtina, jog tokie nutikimai bus užfiksuoti greičiau.

Įvykus vamzdyno avarijai, specialistė pirmiausia rekomenduoja kuo skubiau užsukti vandens čiaupus, susisiekti su namą administruojančia įmone, iškviesti avarinę tarnybą ir informuoti draudimo bendrovę.

Jei yra galimybė, galima mėginti ir patiems sumažinti žalos plitimą ir pristabdyti vandens tekėjimą, kol atvyks meistrai. Tai reikėtų daryti remiantis avarinės tarnybos ar kvalifikuotų meistrų rekomendacijomis, kurias jie suteiks susisiekus telefonu.

Tvarkant namus dūžta televizoriai

Draudikai pastebi, kad dažnai ne tik finansinių nuostolių, bet ir daug nepatogumų gyventojams sukelia šildymo katilų gedimai.

Įprastai tai nutinka sutrikus termostato veiklai, iš sistemos pradėjus tekėti ar lašėti vandeniui, staiga nukritus slėgiui, užšalus kondensaciniams vamzdžiams. Galimo gedimo indikatoriais tampa neįprasti garsai ar savaiminis katilo išsijungimas. Jei gedimas nesudėtingas, greičiausiai pakaks, kad specialistas pakeistų sugedusią detalę, tačiau jei gedimas atsirado dėl korozijos ar itin kalkėto vandens, tuomet gali tekti katilą keisti nauju.

„Dažnai individualiuose namuose šildymo katilas yra vienintelis šilumos šaltinis, tad jam sugedus svarbesnis tampa nebe finansinis aspektas, o klausimas, kaip nesušalti. Todėl visada rekomenduojame turėti atsarginį šilumos šaltinį – įvairius elektrinius radiatorius ar krosneles“, – atkreipia dėmesį V. Širmelytė.

Jos teigimu, incidentai neaplenkia ir šventiniu laikotarpiu beveik nuolat naudojamų televizorių bei išmaniųjų telefonų. Pirmieji itin dažnai sudaužomi tvarkant namus arba vaikams mėtant žaislus, televizoriai kartais dūžta nukritę nuo sienos laikiklių, o telefonai savo gyvenimą dažniausiai baigia iškritę iš rankų.

„Per šventes jau esame įpratę žiūrėti televiziją, filmus, su draugais ir giminėmis susirašinėti žinutėmis, siųsti vieni kitiems nuotraukas. Šiemet šis poreikis bus dar didesnis, nes galimybių susitikti ir pabendrauti gyvai neturėsime. Tad naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais būkime atidesni, kad jiems sudužus ar sugedus netaptume dar labiau atkirsti nuo pasaulio“, – pataria V. Širmelytė.