Sprogimas kėdainiečiui kainavo brangiai: su padariniais kovoja iki šiol

Nors 86 metų kėdainietis Bronislovas yra sukaupęs ilgametę elektriko patirtį, net ir tai jo neapsaugojo nuo nelaimės namuose užsidegus išorinei telefono baterijai. Gaisras kėdainiečio namuose įsiplieskė lapkričio 27 dieną, 13 val. 20 min., tačiau gaisro padarinius, su sūnaus pagalba, vyras sprendžia iki šiol.

„Iš Vokietijos nusipirkau vadinamą banką, papildomą akumuliatorių telefonui pasikrauti, kai nėra elektros. Vieną sykį pakroviau, antrąsyk, tik žiūriu, kad jis per anksti išsikrauna. Galvoju, nelabai čia pasisekė nusipirkti. Trečią kartą sumažinau srovę ir voltažą, ir palikau jį krautis antrame namo aukšte. Pavalgiau pietus, o žmona išgirdo pūkšt, tokį triukšmą, kad elektrą „išmetė“. Tuo metu man draugas skambino, kalbėjomės, tai aš dėmesio nekreipiau. Tada ir šovė tas kraunamas akumuliatoriukas – sprogo, ir pradėjo degti visos mano dirbtuvės“, – nelaimės dieną prisimena Bronislovas.

Vis dėlto, vyras buvo atsargus ir panašioms nelaimėms pasiruošęs iš anksto. Nutikus nelaimei, davikliai nutraukė elektros srovę, o po ranka buvusi 50 metrų laistymo žarna, prijungta prie vandens krano, buvo paruošta gaisrams gesinti. Nors atsargumo priemonės neleido gaisrui įsiliepsnoti visame name, Bronislovas vis tiek teigia patyręs didelių nuostolių.

„Liepsnos nebuvo didelės, bet nuo dūmų viskas pajuodo trijuose kambariuose. Nuo karščio tinkas nukrito, sienos nusidraskė, pusę drabužių iš spintų teko išmesti, nukentėjo plastmasiniai prietaisai, sudegė laidai. Pridirbo šitas gaisras mums daug nuostolių“, – sako kėdainietis.

Telefonas, asociatyvi nuotr.


Tinkamas kėdainiečio pasiruošimas padėjo išvengti skaudesnių gaisro pasekmių. Vyras pabrėžia, jog šiandien kiekvieno namuose galime rasti kaip niekad daug elektronikos, o tai reiškia, kad ir rizika nelaimei nutikti gali būti didesnė. Todėl jis dalijasi patarimais, kurie padės laiku ir tinkamai sureaguoti į kilusį gaisro pavojų.

„Šiandien elektra aptarnauja viską – ir kompiuterį, ir televizorių, ir daug kitų prietaisų. Mūsų liaudį reikia įtikinti, kad dabartinė elektronika gali visko pridaryti, todėl tikrai kiekvienuose namuose turėtų būti gesintuvas. Ir neužtenka jo nusipirkti – labai svarbu, kad visi šeimos nariai žinotų, kaip juo naudotis, kur ten ką atsukti, kaip pajungti. Antras dalykas, jei yra galimybės, pasiruošti vandenį. Ir būtinai svarbu pasikabinti visus dūmų, karščio, dujų daviklius. Nereikia tikėtis, kad kas nors jus išgelbės, ir viskas – pirmiausia reikia tuo pasirūpinti patiems“, – pataria buvęs elektrikas.

Elektros prietaisų gedimai – viena dažniausių gaisrų priežasčių

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusiais metais gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2258 gaisrai, juose žuvo 80 žmonių. Kaip komentuoja šio departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, gaisrų skaičius gyvenamuosiuose namuose per pastaruosius 4 metus išlieka panašus.

Anot jo, dažniausios gaisrų priežastys gyvenamuosiuose pastatuose jau daug metų išlieka tos pačios:

1. Krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimai arba gedimai;

2. Elektros įrangos ir prietaisų gedimai ar eksploatavimo pažeidimai;

3. Neatsargus žmogaus elgesys.

„Pastebime, kad būtent gyvenamajame sektoriuje kilę gaisrai nusineša daugiausia žmonių gyvybių. Tačiau daugiausia jų kasmet nusineša neatsargus rūkymas. Per praėjusius metus suskaičiuojamos 37 tokios žūtys“, – įvardija A. Gudžiauskas.

Aurimas Gudžiauskas
Foto: Stopkadras


Jis atkreipia dėmesį į tai, kad gaisrų padarytiems nuostoliams ir žalai daugiausiai įtakos turi gaisro aptikimo laikas ir pirmieji gyventojų veiksmai pastebėjus gaisrą.

„Gaisras padaro mažiau nuostolių, jeigu jis aptinkamas ankstyvoje stadijoje. Dažniausiai gaisrai prasideda nuo pakankamai mažo uždegimo šaltinio, pavyzdžiui, žvakės ar kibirkščiuojančių laidų. Tokį gaisrą užgesinti gali patys gyventojai, arba laiku iškviesti ugniagesius gelbėtojus. Tačiau jeigu gaisras pastebimas tik tuomet, kai namas dega atvira liepsna, mažų nuostolių tikėtis neverta, nes atvykusiems ugniagesiams tokiais atvejais tenka tik pabaigti gesinti namo griuvėsius“, – teigia A. Gudžiauskas.

Perspėja: per naktį palikti krautis elektros prietaisus – pavojinga

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas pabrėžia, kad siekiant kuo labiau sumažinti galimo gaisro riziką, gyventojams labai svarbu pasirūpinti savo gyvenamąja aplinka.

Anot jo, kad gaisras būtų aptiktas laiku, gyvenamosiose patalpose turi būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Šie prietaisai perspėja apie kilusį gaisrą, kai jis dar nebūna išplitęs visoje patalpoje.

Namus šildantiems krosnimis reikėtų atkreipti dėmesį į krosnies ir dūmtraukio būklę, bent 1 metro atstumu nuo šildymo įrenginių atitraukti visas degias medžiagas ir daiktus, neužmiršti išvalyti dūmtraukio.

Svarbu atkreipti dėmesį į elektros instaliaciją ir naudojamus elektros prietaisus, kad jie būtų tvarkingi, o laidai nepažeisti.

Krovimas
Foto: Shutterstock


„Žmogaus elgesys ne mažiau svarbu. Primename, kad negalima per naktį palikti krautis elektrinių prietaisų – telefonų, kompiuterių, elektrinių paspirtukų. Einant miegoti ar išvykstant iš namų, visus prietaisus, kurių veikimas nėra būtinas, būtina išjungti iš elektros lizdo. Deja, dalis gyventojų dar turi įprotį rūkyti lovoje – tai pats trumpiausias kelias į kitą pasaulį“, – perspėja A. Gudžiauskas.

Pasak jo, pastebėjusiems gaisrą, reikėtų nepanikuoti ir greitai įvertinti situaciją. Jeigu gaisro židinys yra nedidelis, galima pabandyti jį užgesinti turimomis priemonėmis – storu audeklu ar vandeniu.

„Tik įsidėmėkite, kad vandeniu negalima gesinti elektros prietaisų ir užsidegusių riebalų keptuvėje. Labai rekomenduojame namuose turėti ugnies gesintuvą, kuriuo tikrai efektyviai galima užgesinti prasidėjusį gaisrą. Užsidegus elektros prietaisui, reikėtų išjungti elektros tiekimą, geriausia išjungti įvadinį jungiklį, kad elektra išsijungtų visuose namuose. Jeigu gaisras yra išplitęs, geriau nerizikuokite ir kuo greičiau evakuokitės iš pastato, perspėkite kitus žmones apie kilusį gaisrą ir kuo greičiau kvieskite ugniagesius gelbėtojus telefonu 112“, – nurodo jis.

Tenka reaguoti ir draudimo bendrovėms: žalos siekia iki 200 tūkst eurų

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog gaisrų, kurių metu visiškai sudega namai, per sezoną bendrovė suskaičiuoja daugiau nei 10. Mažesnių gaisrų užregistruojama gerokai daugiau.

„Dažniausios gaisrų priežastys – netvarkingai įrengtos ar eksploatuojamos krosnys, kieto kuro katilai, dūmtraukiai. Taip pat dažna gaisrų priežastimi tampa ir netvarkinga elektros instaliacija“, – įvardija jis.

Andrius Žiukelis
Foto: Organizatorių nuotr.


Draudimo bendrovės duomenimis, didžiausios žalos siekia ir 200 tūkst. eurų. Pasak pašnekovo, draudimo žalos dydis priklauso nuo namo konstrukcijos, amžiaus, draudimo sutarties sąlygų ir kitų veiksnių.

„Ugnis – negailestinga stichija, gaisrai gali sunaikinti viską. Tokiu atveju žmogus lieka be asmeninių daiktų, drabužių, stogo virš galvos – be nieko. Dar sunkiau, kai taip nukenčia šeima su mažamečiais vaikais“, – sako A. Žiukelis.

Paklaustas, kaip tokiais atvejais gyventojams gali padėti draudimas, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas nurodo, kad nukentėjusiems asmenims parūpinamos apgyvendinimo galimybės ir skiriama išmoka.

„Pasirūpinama, kad, įvykus gaisrui, nukentėję žmonės turėtų galimybę apsistoti viešbutyje arba išsinuomoti kitą gyvenamą būstą. Na, o vidutinė išmoka dėl gaisro padarytos žalos siekia apie 7000 eurų. Sumos dydis priklauso nuo aplinkybių: namo dydžio, konstrukcijos, amžiaus bei draudimo sutarties sąlygų“, – teigė A. Žiukelis.