Pernai draudikai išmokėjo per 4 mln. eurų
„Ugnis išties plinta greitai, dažniausiai negrįžtamai niokoja visą turtą ir patį pastatą. 2021 metais gaisrų padaryti nuostoliai būstuose kainavo 4,2 milijonus eurų. Ypač svarbu paminėti, kad tai labai brangiai kainuojantys nuostoliai – pernai maksimali išmoka vienai žalai padengti buvo 67 tūkst. eurų, o vidutinė nuostolių suma buvo 3,5 tūkst. eurų“, – sako „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Kaip teigia ekspertas, žvelgiant į tokius didelius skaičius, nuolat stengiamasi priminti savo klientams, kad labai svarbu imtis visų gaisro prevencijos priemonių, rūpintis šildymo įranga, daug nuostolių atneša netvarkingas šildymo katilas ar kaminas. Raginama periodiškai išsivalyti kaminus, atkreipti dėmesį į elektros instaliacijų būklę. „Gaisrams didelės įtakos turi netinkamai prižiūrėta ar neišvalyta šildymo įranga. Taip pat liepsnos įsiplieskia dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo taisyklių pažeidimų, pastatų elektros instaliacijos gedimų“, – dėmesį atkreipia A. Juodeikis.
A. Juodeikis pastebi, jog kiekvienam gyventojui labai svarbu žinoti, kad yra atlyginamos žalos gaisro atveju, kai dūmai ir ugnis sugadina turtą, tačiau nėra dengiami šildymo katilų, židinių ir kitų įrenginių eksploatavimo padariniai. Pavyzdžiui, žala dėl suodžių kamino konstrukcijai, žala dėl dūmtraukiuose susidariusio kondensato ir kt. Taigi ir todėl labai svarbu pasirūpinti teisingu katilų, židinių įrengimu, jų periodine priežiūra, valymu.
Daugėja užsidegančių šaldytuvų
Nors ne vienas gaisras namuose įsiplieskia dėl užmaršumo, Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas sako, kad paskutiniu metu gaisrininkai gauna nemažai pranešimų dėl užsidegusių šaldytuvų: „Patarčiau nusipirkus naują šaldytuvą labai atidžiai perskaityti įrengimo, naudojimo instrukcijas, taip pat nuolat tikrinti jau esamo šaldytuvo veikimą. Tokioms nelaimėms galima užkirsti kelią“.
Žmonės taip pat vis dar dažnai ant viryklės palieka verdančius puodus. Vien praėjusiais metais dėl pridegusio maisto ugniagesiams teko vykti į vietą daugiau kaip 460 kartų. Vienas toks įvykis nusinešė žmogaus gyvybę. Pernai, pridegus maistui, net aštuoni gyventojai buvo traumuoti. Ugniagesiams teko gelbėti 28 žmonių gyvybes. Šiais metais dėl pridegusio maisto ugniagesiai jau skubėjo per 20 kartų.
Pagrindinės gaisrų priežastys yra krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (27,1 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,8 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (10,6 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,7 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,3 proc.), neatsargus rūkymas (2,0 proc.). Be to, įregistruota 10 padegimų (1,6 proc.), o 72 gaisrų (11,2 proc.) priežastys dar tiriamos.
Šildymasis elektriniais ir dujiniais prietaisais gali būti labai pavojingas
A. Gudžiauskas perspėja, kad šildantis elektriniais prietaisais gresia realus pavojus, jeigu nesilaikysite pagrindinių saugumo taisyklių.
„Reiktų žinoti, kad labai pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
A. Gudžiauskas pataria elektrinius šildymo prietaisus statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų, nepalikti ant jų džiaunamų drabužių ir būtinai pasitikrinti prieš išeinant iš namų, ar išjungėte elektrinius šildymo prietaisus.
Jeigu naudojatės dujiniais prietaisais, būtinai laikykitės gamintojo techninėje instrukcijoje nurodytų konkrečių reikalavimų, nes jų nesilaikymas taip pat gali turėti labai skaudžių pasekmių.
„Būtinai vėdinkite patalpas, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai. Jose turi būti varstomas langas arba orlaidė ir durys. Dar kas labai svarbu – miegamuosiuose patartina įsirengti smalkių detektorius, nes naudojantis dujiniais prietaisais, kaip ir kūrenant krosnis, kyla nemažas pavojus jomis apsinuodyti. Taip pat būtina žinoti, kad dujoms susikaupus ore kyla reali sprogimo grėsmė“, – atkreipia dėmesį A. Gudžiauskas.
Taip pat įrengiant dujinius prietaisus, rekomenduojama įrengti patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas.
„Kas dar labai svarbu gyventojams, tai užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie namų, pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatyti jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti“, – kviečia padėti gaisrininkams pasiekti gaisro vietą A. Gudžiauskas dar kartą pabrėždamas, kad namuose svarbu turėti autonominių dūmų detektorių.
Būkite atidūs: gaisrai dažnai kyla dėl perkaitusių krosnių
Pasak A. Gudžiausko, gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti ir išvalyti dūmtraukius.
„Iš dūmtraukių ir krosnių reikėtų ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius išvalyti suodžius, nedžiovinti arti jų skalbinių, neperkaitinti, nepalikti pravirų pakuros durelių, nelaikyti sukrautų malkų ar kitų degių medžiagų. Kaminus būtina valyti bent kartą per metus“, – pataria ir „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.
Iškūrenę krosnį per anksti neužstumkite sklendės. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.
Kur ir kiek detektorių namuose turi būti
Draudimo įmonės ekspertas atkreipia dėmesį į dūmų detektorių svarbą.
„Ši priemonė gelbėja gyvybes ir vaidina svarbų vaidmenį, jei gaisras kyla patalpoje, kur yra žmonių, ypač naktį. Dūmų jutiklis labai naudingas, ypač jei yra prijungtas prie bendros signalizacijos sistemos. Jei yra galimybė – būtinai tai padarykite, nes tokiu atveju gavus pavojaus signalą, saugos bendrovė susisiekia su savininku, gali iškviesti gaisrininkus.
Jei gyvenate daugiabutyje ar netoliese yra kaimynų, detektorius taip pat gali išgelbėti jūsų turtą. Signalą išgirdę asmenys greitai sureaguoja, imasi teisingų veiksmų ir eliminuoja gaisro židinį“, – sako A. Juodeikis.
A. Gudžiauskas sako, kad namuose kiekviename jo aukšte, jeigu namas aukštesnis nei vieno aukšto, turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos, tai yra sienos, durys, perdangos. Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija.
„Detektorius reiktų įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje miegama ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nereiktų jų įrengti virtuvėje, ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai“, – pataria A. Gudžiauskas.
Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.
A. Gudžiauskas pataria prieš parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, nepamiršti, kad jį reikės prižiūrėti, teks pakeisti elementus, periodiškai tikrinti jo veikimą, todėl geriau jį įrengti lengvai prieinamoje vietoje. Dulkės ir nešvarumai mažina detektoriaus jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti valyti dulkių.
Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais, arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros, kuomet reikia kasmet keisti maitinimo elementus.
Psichologės patarimai, kaip nepamiršti išjungti elektros prietaisų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus patarėja (psichologė) Donata Kabelytė pataria išsiugdyti įprotį, prieš einant miegoti ar paliekant namus, visada patikrinti, ar elektros prietaisai išjungti.
Pasak psichologės, kad ir kokia patraukli atrodytų daugdarbystė, vienu metu geriau atlikti vieną darbą: „Jei neprisimename, kaip atlikome vieną ar kitą veiksmą, savo atminčiai galime padėti. Ką nors atlikdami, įvardinkime veiksmą: „Dabar, prieš eidama miegoti, užpūčiu žvakes" , „Dabar išjungiu viryklę, tai prisiminsiu net ir išėjusi iš namų".
D. Kabelytė pataria savo atminčiai ir dėmesiui padėti ir kitais būdais: kaskart išjungdami lygintuvą, galime suploti ar pasakyti bet kokį atsitiktinį žodį – kramtomoji guma, beždžionė ir kt. „Veiksmo kartais galime neprisiminti, tačiau susieję jį su iš konteksto iškrentančiu žodžiu ar netikėtu veiksmu, padidiname tikimybę atsiminti. Dar vienas patarimas – kaskart, įjungę elektros prietaisą, įsisekime į rankovę žiogelį, kurį išsegti galėsime tik tada, kai jį išjungsime“, – sako psichologė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų atkreipti dėmesį į pagrindines gaisrų priežastis bei skaudžius jų padarinius ir atsargiau elgtis su ugnimi, nerūkyti lovose, saugiai naudotis šildymo įrenginiais, nepalikti be priežiūros besikūrenančių krosnių, o pastebėjus gaisrą, nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
