Kaip teigia santechnikas Kęstas, bene dažniausia problema, kad įsigiję būstą žmonės linkę prižiūrėti tik tai, kas matoma. Kosmetinis remontas namus išties padaro jaukesnius, tačiau ne mažiau svarbu ne tik estetiniai sprendimai, bet ir vamzdžių priežiūra.
„Žmonės, net ir ilgą laiką gyvendami būste, nekeičia vamzdžių, ir jie ilgainiui tampa avariniai, su defektais ar sutrūksta. Neretai būna, kad žmonės numoja ranka, nuperka pigų vamzdį ar jungčių, arba tiesiog sako, kad vamzdžius pakeis kitą kartą“, – sako pašnekovas.
Per dvidešimt metų dirbantis vyras pastebi, kad žmonės ir patys pablogina vamzdynų būklę, nes į juos pila visokių valymo priemonių, nė neperskaitę instrukcijų.
„Būna, pripila visokių valiklių, kad ir „Kurmio“, o juos reikia pagal instrukciją naudoti. Neištirpusios granulės dar daugiau užkiša vamzdžius. Tada jau tenka kviesti pagalbą, patiems išvalyti nebeįmanoma. Visada patariu, ką daryti, kaip prižiūrėti, ar laikas keisti, tik nežinau, kiek žmonės tų patarimų klauso“, – neslepia Kęstas.
„Mano mama įjungė skalbimo mašiną, sprogo vandens tiekimo vamzdis. O aš buvau išvykęs. Laimė, kad geri kaimynai, tad nereikėjo brangiai mokėti apliejus. Padėkojau ir pasakiau, kad jei tik reikia santechniko, už jų gerumą padirbėsiu nemokamai, visada gali kviesti. Po to įvykio iškart apdraudžiau mamos butą“, – pasakoja vyras.
Dar viena problema, kuri gali net ir naujame bute būti itin skausminga finansiškai, – supainioti namo planai.
„Nutinka, kad ne tik senuose namuose, bet ir naujos statybos daugiabučiuose dizaineriai arba namo statytojai supainioja planus ir ne taip pažymi vamzdžius. Tokiu atveju galima prisidaryti bėdos įsirengiant būstą. Pramušus vamzdį reikia žinoti, kur greitai užsukti sklendę, bet nuostolių jau nepavyks išvengti“, – pašnekovas pataria iš anksto viską apgalvoti net ir naujame name būstą perkantiems žmonėms.
Bene didžiausiu vargu vyras įvardija viename sename Vilniaus daugiabutyje tekusį darbą. Daugiabučio gyventojai nebuvo apsidraudę, o trūkęs pagrindinis namo vamzdis kone visą devynaukštį paliko be vandens.
„Trūkus vamzdžiui, labai svarbu, kad jį būtų patogu pasiekti. Teko dirbti Naujininkų rajone esančiame name, kur vamzdžiai sumūryti į šachtas. Vieni pyko, mat buvo suklijavę plyteles ant sienos, o kad būtų galima pasiekti vamzdį, reikėjo griauti sienas tarp 8 ir 7 aukštų. Kiti pyko, nes liko be vandens. Tokiu atveju, suprantama, nedrausto būsto remontas kainuos jo savininkui“, – pasakoja Kęstas.
Anot santechniko, vyresnio amžiaus žmonės linkę taupyti, jauni – moderniai įrengti būstą, visgi nė vienas nėra apsaugotas nuo to, kad butą gali užpilti vanduo ar, dar bjauriau, – nuotekos.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2021 metais klientai patyrė daugiausia nuostolių iš visų būstui nutikusių nelaimių būtent dėl užpylimų. Anot ekspertų, kasdien į bendrovę kreipiasi bent 30 žmonių, susidūrusių su šia nelaime.
„Daug žalos suteikia ir stichinės nelaimės bei gaisrai, tačiau vis dėlto užpylimai pridaro milijoninių nuostolių. Praėjusiais metais į mūsų bendrovę dėl užpylimų kreipėsi daugiau nei 11 tūkst. gyventojų, jiems buvo išmokėta beveik 6 milijonų eurų suma“, – situaciją komentuoja „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
„Didžiausias užliejimų procentas – senos statybos (prieš 45 metus ir seniau) pastatytuose daugiabučiuose. Palyginimui – daugiabučių, statytų po 2000-ųjų, gyventojai su tokiomis nelaimėmis susiduria kone perpus rečiau.
Kita vertus, nors naujuose daugiabučiuose užliejama rečiau, nuostoliai paprastai kainuoja daugiau. Tam įtakos turi ne tik lubų, sienų ar grindų apdailos būklė, bet ir kitas nukentėjęs turtas – baldai, paveikslai, namų elektronika. Dalis žmonių, rinkdamiesi buto ar namo draudimą, apie tai nelabai pagalvoja, tačiau dažnu atveju būtent dėl sugadintų namuose esančių daiktų patiriama didesnė žala“, – pastebi Artūras Juodeikis.
Anot eksperto, užliejus gana dažnai nuo vandens nukenčia ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas.
„Žalos dydį lemia ir buto vieta – užliejus iš viršutinio daugiabučio aukšto, vanduo gali prasiskverbti net per kelis aukštus. Nesvarbu, senos ar naujos statybos namas. Tokiu atveju nelaimės kaltininkui tenka rūpintis ne tik savo buto remontu, bet ir atlyginti kaimynų patirtus nuostolius, o jie gali siekti net penkiaženklius skaičius. Draudimas kaimynų patirtą žalą atlygina tik turint civilinės atsakomybės draudimą, jis suteikiamas nemokamai „Lietuvos draudimo“ klientams, apdraudžiantiems pastatus arba namų turtą ir pasirinkusiems standartinį arba maksimalų variantą“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Laikas užliejimo atveju – didžiausias priešas, nes kuo ilgiau nepastebėtas tekės vanduo, tuo didesni bus nuostoliai.
„Prieš išvykstant iš namų patarčiau užsukti ir patikrinti vandens čiaupus, dar geriau – užsukti karšto ir šalto vandens įvadą į butą. Vertėtų iš elektros tinklo išjungti elektros prietaisus, nes jie gali būti sugadinti, jei patalpas užlietų kaimynai.
Išvengti užliejimų rizikos gali padėti tvarkinga ir prižiūrėta santechnikos įranga, kurios būklę reikėtų reguliariai patikrinti. Įvertinti derėtų ne tik butuose esančias vandentiekio, šildymo ir nuotekų sistemas, bet ir viso namo vamzdyno būklę – kelis dešimtmečius tarnaujantys vamzdžiai gali būti susidėvėję, todėl daugiabučių gyventojams vertėtų susitarti dėl vamzdyno atnaujinimo ir priežiūros“, – pataria Artūras Juodeikis.
Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ atstovas, po tokių nelaimių lieka pėdsakų, todėl visada būtinas bent jau kosmetinis remontas, o ypač pavojingas karšto vandens išsiliejimas: dažnai atsiranda pelėsis, kenkiantis žmonių sveikatai. Jį panaikinti brangu ir sudėtinga. Daugiausia finansinės žalos patiriama išsiliejus nuotekoms. Tuomet negana tik išvalyti ar išdžiovinti patalpas, baldus – tenka viską pakeisti.
