Iki šiol negali atsigauti: susiruošus miegoti, tamsoje išvydo vagies akis

Savo patirtimi panorusi pasidalinti Aurelija neseniai susidūrė su gudria vagyste – galima sakyti, kad vagys jos šeimos turtą nugvelbė tiesiog prieš jos akis, bet jai nė nematant.

Tą vakarą Raseiniuose esančiuose tėvų namuose moteris liko prižiūrėti savo ketverių metų brolio – užuolaidos buvo atitrauktos, degė šviesos, todėl tąkart pro šalį prasukę vagys galėjo gerai įvertinti savo galimybes.

Vakare Aurelija atsigulė miegoti, išjungė šviesas, tačiau dar kurį laiką naudojosi telefonu. Kad brolio neblaškytų ekrano šviesa, telefonu naudojosi telefoną užklojusi. Matomai pajutę, kad namuose jau ilgą laiką tamsu, vagys įsidrąsino užeiti.

„Įsivaizduokite: įėjus pro duris, dešinėje pusėje yra židinys, o iškart už jo buvo lova, kurioje gulėjau. Iš pradžių išgirdau krebždesį, o tada pamačiau nepažįstamą vyrą, visu kūnu persisvėrusį už židinio. Jis žiūrėjo tiesiai į mūsų lovą, ir mūsų akys susitiko. Tada jis bam, išėjo, o mane visą surakino. Man buvo šokas“, – neramią naktį prisimena moteris.

Apimta išgąsčio ir jausdama grėsmę tiek savo turtui, tiek gyvybei, moteris paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kol laukė atvykstančių pareigūnų, Aurelija nė neįtarė, kad tikrasis vagių tikslas yra visai ne namuose, o už jų.

Asociatyvi nuotr.


Panašu, kad atvykus pareigūnams vagys jau buvo spėję atlikti savo darbus, mat nieko įtartino nepavyko rasti. Namuose nieko netrūko, todėl Aurelija su pareigūnais atsisveikino.

Tačiau jau kitą dieną ji pastebėjo, kad už namų esantis ūkinis pastatas – visiškai apšvarintas: pasirodo, vagis namus stebėjo tik tam, kad užtikrintų sklandų savo bendrininkų darbą už namų. Iš ūkinio pastato dingo įvairi technika ir įrankiai.

„Man net į galvą neatėjo, kad turiu patikrinti ūkinį pastatą. Buvau tokia pasimetusi, kad net nesupratau, kad nusikaltimas vykdomas ne namuose, o visai prie pat jų – realiai net turėjau matyti, kaip jie viską nešė. Būtų viskas pasibaigę visiškai kitaip, jei tik būčiau tai žinojusi. Todėl noriu visus perspėti, kad gali būti ir taip“, – sako ji.

Pastarojo dešimtmečio nusikalstamumo pokyčius vadina milžiniškais

Specializuotame, su vagystėmis dirbančiame padalinyje beveik 20 metų pradirbęs Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šeimis teigia, kad vagystės įsibraunant į namus – vienas jautriausių nusikaltimų, sukeliantis ypač didelius psichologinius išgyvenimus.

Žvelgdamas į pastarojo dešimtmečio vagysčių statistiką ir ypatumus, pareigūnas teigia, kad pirmiausia galima pastebėti ryškų tokio pobūdžio nusikaltimų dažnumo pokytį.

„Paskutinį dešimtmetį šios rūšies nusikaltimų tikrai sumažėjo, ir jų kasmet mažėja. Ypač tai ryšku nuo karantino įvedimo – akivaizdžiai žmonės daugiau praleidžia laiko namuose, nes čia nuotoliniu būdu vyksta ir mokymai, ir darbas. Žmonės iš namų neišeina ir tokiu būdu patys sumažina tų nusikaltimų tikimybę“, – teigia S. Šeimis.

Darbas iš namų
Foto: Shutterstock


Trakų rajono policijos komisariato viršininkas skaičiuoja, kad šiemet per pirmuosius 4 mėnesius Lietuvoje užregistruoti 254 ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių, kurių metu įsibrauta į gyvenamą patalpą. Daugiausia nusikaltimų padaryta Vilniaus apskrityje – 90, kas sudaro daugiau nei trečdalį (35 proc.) visų šalyje padarytų tokio pobūdžio nusikaltimų.

Kaip komentuoja S. Šeimis, tokia pat tendencija, kuomet kas trečia šalies viduje įvykdyta vagystė fiksuojama būtent Vilniaus apskrityje, stebima kasmet. Pasak jo, dažniausiai nukenčia sostinėje ir aplinkiniuose rajonuose esančių nuosavų namų kvartalų gyventojai.

2019 metais, prieš pandemiją, tuo pačiu laikotarpiu vagysčių fiksuota gerokai daugiau – tąkart per pirmuosius 4 mėnesius užregistruota 618 vagysčių. Tai rodo, kad šiemet fiksuojamas vagysčių skaičius „susitraukė“ net 60 proc. Kaip ir kasmet, trečdalis 2019 metais fiksuotų vagysčių buvo įvykdytos Vilniaus apskrityje (166 nusikaltimai).

Visiškai kitoks nusikalstamumas stebimas 2011 metais. Pirmaisiais tų metų 4 mėnesiais Lietuvoje įvykdytos net 1269 vagystės – skirtumą tarp šių metų ir praėjusio dešimtmečio nusikalstamumo S. Šeimis vadina milžinišku.

Vagių įpročiai keičiasi: kam ir ką šiandien reikia atidžiau saugoti?

Paklaustas, ar pastaruoju metu vagys linkę dažniau veržtis į butus ar į gyvenamuosius namus, Trakų rajono policijos komisariato viršininkas teigia, jog pastarasis variantas vagims išlieka saugesnis.

„Jau kurį laiką, plečiantis sostinės apylinkėms, Vilniaus rajone dygstant naujiems nuosavų namų kvartalams, čia stebima daugiau vagysčių. Vagys jau seniai pajautė, kad vagystė name yra saugesnė, pirmiausia – sulaikymo prasme, nes daugiabutyje yra didesnė tikimybė būti pastebėtam ir sulaikytam įvykio vietoje, kas dažnai ir nutinka. Nuosavų namų kvartaluose žmonių koncentracija mažesnė, tai ir tikimybė būti sulaikytam ne tokia didelė. Ypač nusikaltėliams patogūs kraštiniai namai, esantys šalia miško masyvo, iš kurio patogu stebėti žmonių judėjimą, kada jie išvažiuoja į darbus“, – sako S. Šeimis.

Iliustracija


O štai vagiamas turtas pastaruoju metu keičiasi neženkliai. Populiariausio vagiamo turto pozicijas, kaip ir visais laikais, iki šiandien užima grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai. Tiesa, šalia šios klasikos atsirado ir dar pora naujų, vagims mielų radinių.

„Pro grynuosius pinigus ir juvelyrinius dirbinius vagys visais laikais nepraeidavo ir jų nepraleisdavo. Tačiau paskutiniais metais labai išpopuliarėjo dviračių vagystės iš gyvenamų namų kiemų, pagalbinių patalpų ar buto balkonų. Nusikaltėliai pastebėjo, kaip pastaruoju metu išpopuliarėjo dviračiai, kaip auga jų poreikis rinkoje, todėl greitai į tai persiorientavo. Be to, ženkliai išaugo kepsninių vagysčių skaičius – jei ji silpnai apsaugota, prie tvoros palikta, tai nusikaltėliai palankiu metu tikrai ją pavogs“, – įspėja Trakų rajono policijos komisariato viršininkas.

Kalbant apie namo ar buto apsaugą, S. Šeimis pabrėžia, kad silpniausios vietos, per kurias dažniausiai įsibraunama – langai ir durys. Net toks paprastas įprotis, kaip nuolatinis durų rakinimas, gali apsaugoti nuo tam tikros kategorijos vagišių.

„Didžiuosiuose miestuose yra tokia nusikaltėlių kategorija, kuri eina per daugiabučio namo laiptinę, tikrina durų rankenas. Jei durys neužrakintos, nusikaltėlis patenka vidun, tačiau toli net neina – greitai susirenka kuprines, rankines, telefonus, pinigines iš prieškambario, ir išeina. Paprasčiausias spynos pasukimas nakčiai jau yra apsisaugojimo priemonė. Taip pat nusikaltėlius veiksmingai atgraso saugios kaimynystės ženklai, įdiegtos vaizdo stebėjimo kameros“, – pabrėžia jis.

Nusikaltėliai atrado saugesnių būdų pavogti svetimą turtą

Ryškų pastarojo dešimtmečio vagysčių skaičiaus mažėjimą S. Šeimis sieja su trimis pagrindinėmis priežastimis – emigracijos banga, vagių „persikvalifikavimu“ į internetinius sukčius bei saugios kaimynystės vystymu šalyje.

Laiptinė


„Prieš gerą dešimtmetį labai daug vagių, kurie specializuojasi įsilaužimuose į gyvenamąsias patalpas, išvyko į užsienį – daug kartų informaciją apie juos atiduodavome užsienio kolegoms.

Kita dalis nusikaltėlių pakankamai greitai persikvalifikavo iš šitų nusikaltimų į sukčiavimą elektroninėje erdvėje. Nusikaltėliai pastebėjo, kad sulaikymo, identifikavimo ir baudžiamosios atsakomybės prasme jiems tokie nusikaltimai yra daug saugesni, o ir fiziškai brautis jiems niekur nereikia.

Ir dar viena priežastis – policijos vykdyta prevencinė kampanija kuriant saugios kaimynystės grupes, kuriai įsivažiavus, nusikaltimų ženkliai sumažėjo“, – sako S. Šeimis.

Vidutinė nuostolio suma siekia 900 eurų

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, didžiausias vagysčių šuolis fiksuojamas būtent vasarą. Bendrovės specialistai nurodo, jog 2020 metais liepos mėnesį į juos kreipėsi beveik 80 nukentėjusių klientų, kurie yra apsidraudę būsto draudimu. Palyginimui – tų pačių metų lapkričio mėnesį nukentėjusių buvo perpus mažiau. Tokiems skaičių svyravimams įtaką greičiausiai daro atostogų metas, ilgesni išvykimai iš namų, kai gyvenamieji namai, sodybos lieka be priežiūros.

Paklausus, kokių nuostolių įprastai patiriama dėl vagysčių, „Lietuvos draudimo“ specialistai nurodo, kad vidutinė nuostolio suma siekia beveik 900 eurų.

Pinigai
Foto: Shutterstock


Didžiausia žala 2020 metais siekė daugiau nei 30 tūkst. eurų – buvo išlaužtos durys ir pavogtas seifas su pinigais, vertybiniais popieriais bei papuošalais. 2020 metais bendrai „Lietuvos draudimo“ klientams vagių padarytas nuostolis siekė beveik pusę milijono eurų.

Bendrovės duomenimis, dažniausiai žmonės ir pasigenda to, kas brangiausia – grynųjų pinigų, papuošalų, laikrodžių, brangios technikos, kaip kompiuteriai, telefonai. Taip pat svarbu saugoti savo daiktus lauke – žoliapjovės, šašlykinės taip pat paklausios vagių tarpe

Ilgamečiai tyrimai rodo, kad renkantis taikinį vagys renka informaciją socialiniuose tinkluose ir gyvai stebi pasirinktą taikinį. Todėl pabrėžiama, kad vertėtų rūpintis saugos priemonėmis – vaizdo kameros, rakinama laiptinė, tvirtos durys, kokybiški langų rėmai, geros spynos, prie saugos tarnybos pulto prijungta būsto signalizacija ir kiti turto saugumo sprendimai išties apsunkina ilgapirščių darbą. Kliūčių skaičius daro įtaką vagių planams ir sprendimams, kurį taikinį pasirinkti.